Senstanti Palanga taip pat neišvengia emigracijos

Senstanti Palanga taip pat neišvengia emigracijos

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2018 01 11

Šią savaitę šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, susikvietusi visus Lietuvos savivaldybių merus, pranešė, kad dėl sparčiais tempais didėjančios Lietuvos piliečių emigracijos atsakomybę turėtų prisiimti ir savivaldybės. Esą, jos nesudarančios patrauklių sąlygų, kurios emigrantus viliotų grįžti į Tėvynę.
Merai tokių priekaištų purtėsi, sakydami, kad užsienyje emigrantus sulaiko nedidelės algos Lietuvoje, ir dar mažesnės šalies provincijoje. Kad menkai didėjantiems atlyginimams įtakos turi verslui nepalanki bendra ekonominė atmosfera šalyje ir darbo santykius reguliuojantys teisės aktai. O jų priėmimui savivaldybės įtakos neturi.
Apverkdami gausėjančius emigrantus valstybės vadovai lyg ir pamiršta vieną aksiomą – ekonomikos nuosmukius, karo negandas išgyvenančias valstybes emigracijos bangos ištikdavo amžinai. Geresnio gyvenimo ieškodami emigrantai iš Lietuvos į užsienį važiavo bėgdami nuo Pirmojo pasaulinio karo. Netrūko jų ir ne visiems sočiajame tarpukaryje. Kas galėjo, nuo artėjančių sovietų spruko besibaigiant Antrajam pasauliniam karui.
Ar šie emigracijos bangų nuo Lietuvos nuplauti lietuviai sugrįžo namo? Sovietmečiu tai buvo neįsivaizduojama, tačiau net ir mūsų šaliai atgavus Nepriklausomybę, iš senųjų emigrantų į Tėvynę sugrįžo vos vienas kitas. Todėl tikėtis, kad į Lietuvą sugrįš naujieji emigrantai yra naivu. Kol Lietuvoje atlyginimai nepriartės prie turtingųjų Europos šalių, papildomo gyventojų srauto iš vakarų nesulauksime.
O jei po kokių 10 metų Lietuvos ekonomika ir atsigaus, kas iš savo namų besikels atgal, kai svečioje šalyje jau gyvenimas nugyventas, vaikai ten gimę, užaugę ir, žiūrėk, lietuviškai nebemokantys, o kadaise buvusi svetima valstybė jau seniai sava pavirtusi.
Užtvenkti emigraciją Lietuva gali eidama tik Airijos keliu. Visai neseniai iš buvusios skurdžios savo valstybės airiai būriais taip pat išsilakstė po visą pasaulį. Tačiau dabar darbo jėga iš kitur plūsta į Airiją, kurioje atlyginimai – vieni didžiausių Europoje.
Lietuvos valdžiai užtektų ne kalbomis, o realiais veiksmais šalyje skatinti gimstamumą, sparčiau modernizuoti ekonomiką, lanksčiau pasinaudoti darbo jėga iš rytinių kaimynų ir neilgai trukus Airijos lygį pasieksime ir mes.
Europoje ir už jos nusėdę lietuviai vargu ar besugrįš, tačiau tuomet Lietuvoje gyvenantiems nebus jokio reikalo važiuoti į užsienius. Gyventojų ir darbo jėgos gausės pačių lietuvių augimo ir ekonominių imigrantų iš svetur sąskaita.
Kaip stabdant emigraciją gali prisidėti Palanga? Pradžiai – mėginant sulaikyti nors menką dalį savo jaunimo, kuris išvažiuoja studijuoti į užsienį ir nebesugrįžta.
Palangos valdžia jau antrą kadenciją vis rutulioja pažadą kurorte įsteigti aukštosios mokyklos filialą ar fakultetą, kuriame būtų galima įgyti perspektyvią specialybę. Gal susijusią su medicina, reabilitacija, nes strateginės gydomosios ir sveikatinimo krypties Palanga dar nėra išsižadėjusi.
Teko girdėti, kad šiuo klausimu buvo kalbėta su Klaipėdos universiteto vadovais ir gautas jų principinis pritarimas. Buvo kalbinamas ir Šiaulių universitetas. Ir patalpas tokiam fakultetui turėjome – buvusi mokykla prie Rąžės upės, kurią kiek praplėtus būtų užtekę vietos ir studentų bendrabučiui.
Tačiau gera idėja užgeso dorai net ir negimusi. Suprantama – mėginant ją įgyvendinti lauktų didelis darbas, įtikinėjimai Vilniuje, finansų kaulinimas ir daug neaiškumo. Geriau ir paprasčiau statyti universalią sporto salę ar baseiną.
Ginkdie, nesakau, kad šių objektų nereikia. Jie kurortui yra būtini ir turėjo atsirasti dar prieš 10 metų. Tačiau juos statyti juk paprasčiau, nei į Palangą prisivilioti aukštąją mokyklą?
Gyventojų skaičių Palanga galėtų padidinti, o ir besiruošiantį išvažiuoti suturėti į miestą priviliodama kokią nors gamyklą pastatyti galintį investuotoją. Tam turime ir tinkamą sklypą, tačiau jį bevelijama atiduoti pramogų verslui.
Kalbos nėra, pramogų reikia, kurorte jų niekuomet nebus per daug, tačiau menkai apmokamu atrakcionų prižiūrėtojo ar vandens parko darbuotojo darbu sparnus pakėlusius palangiškius vargu ar sustabdysime.
O gal nieko stabdyti ir nėra būtina? Juk per paskutiniuosius 6 metus Palangos gyventojų skaičius yra stabilus – palangiškių sumažėjo vos 73 žmonėmis – nuo 17 tūkst.668 iki 17 tūkst.595.
Tačiau kiti skaičiai rodo, kad darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas Palangoje yra grėsmingas, o atsiveriančias demografines miesto spragas užpildo pagyvenę žmonės.
Štai palyginti 2012 ir 2018 metų pradžią iki 18 metų vaikų sumažėjo 135 (nuo 2860 iki 2725). Per 6 metus išgaravo 800 darbingų ir labiausiai emigracijai pasiruošusių žmonių nuo 18 iki 45 metų – turėjome 6361, liko 5560.
Užtat pagyvenusių, daugiau nei 65 metų amžiaus sulaukusių palangiškių nuo 2012 iki 2018 metų pagausėjo 622 – nuo 3221 iki 3843.
Taigi, emigruojama ir iš Palangos. Jei nieko nedarysime, po kokių dešimties metų ji labiau bus panaši į didelę senelių prieglaudą.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Palangiskis 2018-01-18 09:46 (IP: 193.219.12.61)
Tai jau dabar cia seneliu prieglauda. Ka cia liks jaunimas vafliuku kepti uz 10 eur per diena? Ar po mokslu grys padaveju dirbti po 16 val uz 250eur per menesi? reikia geru darbo vietu, tik gerai apmokami darbai gali pritraukti kazkiek. Bet is Palangos ir bankai isejo, liudnos perspektyvos manau. Juk palangoje darbdaviai uz sunku darba net minimumo moketi nesugeba, formina ten visokiais puse etato ir tt...

Taip pat skaitykite

Senstanti Palanga taip pat neišvengia emigracijos  1

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2018 01 11 | Rubrika: Savaitės komentaras

Šią savaitę šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, susikvietusi visus Lietuvos savivaldybių merus, pranešė, kad dėl sparčiais tempais didėjančios Lietuvos piliečių emigracijos atsakomybę turėtų prisiimti ir savivaldybės. Esą, jos nesudarančios patrauklių sąlygų, kurios emigrantus viliotų grįžti į Tėvynę.


Palangos senosios gimnazijos bendruomenė kartu su Kultūros ir jaunimo centru sekmadienio popietę pakvietė palangiškius paskaityti kartu Maironio poemą „Jaunoji Lietuva“, taip pagerbiant valstybę jos artėjančio atkūrimo šimtmečio proga. Į renginį atvyko ir profesorius Liudas Mažylis, išgarsėjęs tuo, jog Vokietijoje atrado Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto...


„Turi visgi Palangos miesto ligoninė budintį pediatrą ar ne?“ – iškėlė klausimą populiariame socialiniame tinkle palangiškė Ramunė Černeckienė. Moteriai toks klausimas kilo, kai susirgus mažamečiui sūneliui ir atvykus Greitosios pagalbos medikams iš Klaipėdos, jie pasiūlė vežti į Palangos priimamąjį, nors ten pediatro nėra. „Negi Klaipėdos medikai...


Trečią vasarą Palangoje organizuojamas „Bagažinių“ turgus greit išpopuliarėjo, jame palangiškiai pamėgo ir apsipirkinėti, ir prekiauti. Šio turgaus iniciatorės – Auksė Buteikienė ir Auksė Kontrimienė–džiaugiasi, kad idėja pasiteisino itin greitai, tad netrukus ėmė žvalgytis naujos vietos, bet geresnės niekur nėra. Kaip patikino moterys, nėra jau...


Trečiadienis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus vedėjai Elenai Kuznecovai buvo paskutinė darbo diena. Po 9 metų, praleistų skaičiuojant mokesčius, žinoma palangiškė, miesto Tarybos narė nusprendė palikti valstybinę tarnybą. E. Kuznecova „Palangos tiltui“ sakė, kad jaučiasi puikiai ir neigė gandus, kad po mokesčių inspekcijos...


Jau nebe pirmą vasarą vienoje iš J. Basanavičiaus gatvės kavinių vakarais koncertuoja ištikima Palangos bičiulė Vitalija Katunskytė. Pasirodymus estrados žvaigždė rengia kartu su saksofonistu Remigijumi bei iš užsienio grįžusia dukra Monika. Neslėpdama džiaugsmo dėl iš užsienio atvykusios dukters noro padėti mamai, estrados žvaigždė prisipažino kurortui jaučianti...


Šiandien, išgirdus apie Norvegijoje atimtus lietuvių vaikus, ne vienas baisisi nežmonišku Norvegijos vaikų tarnybų elgesiu. Nors norvegai tvirtina, jog mažųjų tėvai patys kalti, kad netenka savo atžalų, bet palangiškės Loretos Daškevičės siaubinga asmeninė patirtis byloja ką kita. „Kol pati nesusidūriau su norvegų vaikų tarnybomis, pati tvirtai...


Gal labai „nepersūdysime“ jeigu pasakysime, jog komunalininkai yra darbščiausi žmonės kurorte. Tikime, jog rūpintis šiukšlių išvežimu, paplūdimių valymu, žolės pjovimu, gatvių šlavimu, želdynų prižiūrėjimu, gatvių kokybe, apšvietimu – nelengva. Galbūt todėl miesto meras Šarūnas Vaitkus pirmą kartą miesto istorijoje garbės...


Palangoje taip pat aidėjo Lietuvos himnas

Rasa GEDVILAITĖ, 2011 07 08 | Rubrika: Miestas

Trečiadienį, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, visi pasaulio lietuviai giedojo Lietuvos himną. Neliko abejingi ir palangiškiai – jie gausiai rinkosi ant Birutės kalno ir susikabinę rankomis giedojo himną. Panašu, jog žmonėms šis šventės akcentas – priimtinas, jausdami ypatingą vienybę žmonės vis dar renkasi pabūti drauge, net ir nebūdami toli nuo savo gimtinės.


Ir taip atsirado „Palangos stalas“...

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 09 27 | Rubrika: Miestas

Visus palangiškius suvienijanti ir tradicine tampanti šventė „Palangos stalas“ prikausto visų besirengiančių ir atvykusiųjų dėmesį. „Ilgasis stalas“ vilioja atvykti ir save parodyti jau antrus metus. O kaip gimė ir išsivystė tokia tobula idėja, rudenėjant vėl atgaivinanti Palangos miestą, sukelianti tokio džiugaus šurmulio ir šventiškos nuotaikos atmosferą?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius