„Senukų“ milijonieriui statybų apetitą Palangoje kol kas teks pažaboti

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 06 19

Palangoje, prestižiniame Gabijos kvartalo pušyne, už aklinos tvoros su akiai nekrentančiu įėjimu, kyla vieno turtingiausių Lietuvos žmonių, bendrovės „Senukai“ prekybos centro prezidento Artūro Rakausko gyvenamasis namas. Griežto statybų reglamento paveldosaugos teritorijoje ribojama namo statyba vyksta nesant patvirtintam dalies sklypo detaliajam planui. Milijonieriui jis būtinas, kad, prie jau valdomos privačios nuosavybės teise 15 arų žemės prijungus 4 arus valstybinės žemės, būtų galima statyti didesnį, nei numato Palangos miesto savivaldybės Tarybos patvirtinti teritorinio planavimo dokumentai, namą.

 

Turtingi statytojai reikalavimų nepaisė

Nenorėję būti įvardinti statybų žinovai, konsultavę žurnalistą, teigė, kad pagal 2000 metais priimtą centrinės miesto dalies detalųjį planą, joje (į ją pakliūvą ir Gabijos kvartalas) leidžiama statyti statinius, kurių užstatymo tankis neviršija 12% . Akivaizdu, kad šiuo atveju šis reikalavimas buvo pažeistas – tvirtinti pateiktas detalusis planas leidžia užstatyti penktadalį sklypo. Aišku, kad, kol nėra patvirtintas 4 arų žemės sklypo detalusis planas, jis negali būti užtvertas. Turtingi statytojai to nepaisė ir šį pavasarį pradėjo statybas.

Kai „Palangos tilto“ žurnalistas lankėsi statybvietėje antradienio pavakarę, joje jau vyko intensyvūs darbai - keturių statybininkų brigada dėliojo pamatų blokelius. Sprendžiant pagal išlietus pamatus, gyvenamasis namas, jei bus pastatytas, labiau primins dvarą. Aptvertoje statybų teritorijoje sukrautos plytos, kitos statybinės medžiagos, matyti nukirstų senų medžių kelmai, į akis krenta šviežiai, beveik iki pat viršūnių nugenėtos išlakios pušys.

Prie užrakintų vartų Žemynos gatvėje kabo pranešimas, teigiantis, kad statybų planavimo organizatorius – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius V. Kuznecovas, o planavimo rengimą finansuoja Eglė Rakauskienė ir Artūras Rakauskas. Skelbiama, kad statomi mažaaukščiai gyvenamieji namai.

 

Grasino policija ir siūlė pelningų reklamos užsakymų

Žurnalistui, panorusiam per vartus patekti į statybvietę, teko apsukti ratą nuo užrakintų durų Žemynos gatvėje iki į akis nekrentančio įėjimo tvoroje pušyne. Pasitikęs darbus prižiūrintis neprisistatęs statybų vadovas, paklaustas, koks statinys ir kieno užsakymu kyla, buvo nebylus. Paėmęs telefoną, jis pasiūlė kalbėtis su, anot jo žodžiais, statybas administruojančiu asmeniu.

Bet moteriškas balsas kitame telefono gale užsipuolė žurnalistą:

„Kokią teisę jūs turite būti privačioje valdoje, ją šniukštinėti ir ją fotografuoti? Ištrinkite nuotraukas ir tučtuojau palikite teritoriją, nes kitaip iškviesiu policiją“ , - grasino nematoma pašnekovė.

„Bet, mūsų žiniomis, į statybvietės teritoriją pakliūna ir valstybinė žemė, kuriai dar tik prašoma patvirtinti detalųjį planą?“ – bandžiau kalbėtis.

„Visi leidimai statyboms yra išduoti. Reikalauju, kad paliktume teritoriją, kitaip kviečiu policiją“

„Bet detalusis planas daliai sklypo nėra patvirtintas, vadinasi, esame ne privačioje teritorijoje. Be to, nėra jokio ženklo, įspėjančio, kad stovime privačioje teritorijoje“.

„Jūsų veiksmai yra nusikaltimas“, - pyko moteris.

Žurnalistą, sugrįžusį į redakciją, prie jos durų pasitiko gerai mieste žinomas žmogus, kuris, kažkaip sužinojęs apie žurnalisto apsilankymą objekte, kvietė „susitarti, nes tas žmogus (Rakauskas? –aut.) gali laikraščiui pasiūlyti daug reklamos“.

Netrukus į  redakciją paskambinusi moteris, ką tik nedraugiškai šnekėjusi telefonu statybų vietoje, maloniu balsu dabar siūlė susitikti redakcijoje ir viską paaiškinti. Tik Inga prisistačiusi pašnekovė ir kitądien, į Palangą atvažiavusi iš Vilniaus, nebuvo linkusi pasakyti pavardės, tik tepasakė, kad dirba vadybininke „Baltic Red Management“.

Internete skelbiama, kad ši bendrovė yra didžiausias komercinio nekilnojamojo turto valdytojas Baltijos šalyse ir teikia integruotas nekilnojamojo turto valdymo paslaugas - valdo finansus ir nuomos procesą, vykdo techninę ir administracinę turto priežiūrą, įgyvendina rinkodaros strategiją, formuoja nekilnojamojo turto koncepciją prekybos, biurų bei logistikos srityse, siūlo konsultacines paslaugas.

Paskambinus į minėtą bendrovę, paaiškėjo, kad prisistatyti nenorėjusi bendrovės darbuotoja yra Inga Juškaitė.

 

Su Palangos savivaldybės administracijos palaiminimu

Atvykusi į redakciją ji aiškino, kad statybos Žemynos 11 vyksta vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Anot jos, jo ir statybų inspekcijos išduoto statybos leidimo pakanka, kad būtų vykdomos statybos. Jos pateiktame statybų leidime pažymėta, kad statybų intensyvumas negali viršyti 20, 36% o tankis – 12%.

I. Juškaitė tikino, kad į savivaldybę buvo kreiptasi patvirtinti detalųjį planą beveik keturiems arams žemės, nes statybų užsakovai nori sujungti abu sklypus.

„Kai bus patvirtintas detalusis planas, bus skelbiamas aukcionas ir valstybinė žemės bus įsigyta“, - tvirtino „Baltic Red Management“ vadybininkė.

Neoficialiomis žiniomis, vienas aras žemės Gabijos kvartale kainuoja apie 200 tūkstančius litų. Paklausta, kodėl statybos vyksta nesant patvirtintam detaliajam planui, A. Rakausko atstovė teisinosi, kad statybos vyksta tik ant Rakauskų įsigytų 15 arų sklypo. Ji teigė, kad detaliųjų planų ruošimas ir tvirtinimas Palangoje trunka kelis metus, todėl statybos buvo pradėtos nelaukiant, kol bus patvirtintas  detalusis planas 4 arams valstybinės žemės (Beje, planas minėtam žemės sklypui turėjo būti tvirtinamas Taryboje užvakar, bet užsitęsus Tarybos posėdžiui, tvirtinimas atidėtas iki kito Tarybos posėdžio-aut.).

 I. Juškaitė neatsakė, kodėl statybų užsakovai tvora užtvėrė ir valstybinę žemę. Rakauskų atstovė nesiėmė spręsti, kas atsitiktų, jeigu dėl kurių nors priežasčių Taryba nepatvirtintų minėto sklypo detalaus plano.

Žinoma, žinant, kad valstybinės žemės prijungimui prie jau Rakauskų valdomos žemės žalią šviesą davė savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, nėra jokių abejonių, kad sumanymas turėjo būti įgyvendintas sklandžiai. Tai yra, patvirtinus didesnį pastatą numatantį sklypo detalųjį planą, būtų pateiktas būsimo pastato techninis projektas, o kai pagal jį būtų išduotas statybos leidimas, dabar kylantis statinys taptų teisėtas. Bet statyboms koją laikinai pakišo statybomis susidomėjusios institucijos.

 

Palanga – statybų savavaliavimo sostinė?

Praėjusį trečiadienį prie kylančių multimilijonieriaus namo pamatų lankėsi ir suinteresuotos valstybinės institucijos  - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos,  Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ir šio departamento Palangos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektorius Vaclovas Kazragis.

Bet kalbinti valdininkai nuo ‚Palangos tilto“ atsitvėrė tylos siena.

Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Lilija Misiulienė po inspektorių apsilankymo Gabijos kvartale neskubėjo teikti išvadų:

„Nuvykę patikrinome faktines aplinkybes. Tris dienas, kaip numato reglamentas, vyks tyrimas, o paskui skelbsime išvadas, kurias galite sužinoti per mūsų atstovą spaudai. Be to, lauksime paveldosaugos specialistų išvadų“.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė patvirtino, kad Rakauskų žemės sklype buvo užfiksuota savavalė statyba, bet nenorėjo jų įvardinti.

Po „Palangos tilto“ skambučio, ketvirtadienį, būsimame Rakauskų dvare lankėsi ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai, kurie čia užfiksavo grubius pažeidimus. Paprašytas juos pakomentuoti, šio padalinio vedėjas Naglis Puteikis nerinko žodžių

Akivaizdu, kad statybų intensyvumo ir tankio darbai viršija nustatytus. Mes pareikalavome, kad Statybų inspekcija sustabdytų statybas. Tai jau yra padaryta. Bet tai nereiškia, kad statybos vėliau nebus tęsiamos. Paprastai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos padalinys, mums pranešus apie pažeidimus, apsimeta, kad nieko neįvyko. Tik kai jų centrinis dalinys Vilniuje jiems duoda per kepurę, jie ima ką nors daryti. Tikiuosi, kad šiuo atveju taip nebus“, - sakė N. Puteikis.

Vakar  nei savivaldybės administracijos vadovai, nei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas neatsakė į „Palangos tilto“ žurnalisto skambučius. Užtat atsiliepęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros inspektorius Vaclovas Kazragis sakė, kad dėl valstybės saugomoje teritorijoje  be leidimo nugenėtų pušų agentūra svarsto nubausti turtingus statytojus. Ar tik tokios Palangos valdininkų „nemalonės“ susilauks milijonierius?

Kodėl Palangos miesto valdžia pro pirštus žiūri į statybas prestižinėje miesto vietoje? Kas galėtų paneigti, kad miesto valdžia tiesiog užmerkė akis prieš vieno turtingiausių Lietuvos žmogaus užmojus? Ir kodėl?

Nustačius statybų pažeidimus ir dėl jų krentant šešėliui ant Palangos miesto valdžios, turbūt nederėtų valdančiajai koalicijai pykti ant „Palangos tilto“ žurnalisto būsimo rašinio anonso, dėl jo kurpti politinius pareiškimus bei juos viešinti per Tarybos posėdį.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Statybos džiugina gyventojus, taip pat puošia Palangą. Deja, gyvenančių šalia statybos, ypač sezono laiku – nedžiugina. Dulkės, triukšmas, cementovežiai, traktoriai, kurie neduoda ramybės nuo ankstyvo ryto. Nelengva net praeiti siaura S. Nėries gatve, o dar sunkiau įvažiuoti į savo kiemą. Kada užgriozdintas įvažiavimas, tai nemaloniai mus „džiugina“. Visa...


Praėjusį penktadienį, rugsėjo 7 d., 22.27 val. iš BPC Klaipėdos skyriaus buvo gautas pranešimas, kad dega gyvenamasis namas Palangos m. Sermiesčio g. 9. 22.31 val. ugniagesiams gelbėtojams atvykus, namas degė atvira liepsna. Namas mūrinis, 1 aukšto su mansarda, stogas dengtas čerpėmis. Gaisro metu stipriai sugadinta medinė terasa, apdegė 1-ojo aukšto 2 langai...


Nuo pirmadienio žemės savininkus pasiekia elektroninės ir popierinės deklaracijos, kuriose pateikta informacija apie žemės mokestį. Klaipėdos AVMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į Palangos m. savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti apie 2 mln. 784 tūkst. litų žemės mokesčio - 70 tūkst. Lt mažiau nei pernai.


Prieš keletą dienų prasidėję 2014-ieji metai atnešė nemažai naujovių. Viena jų – nuo sausio pirmosios įsigaliojo naujas Teritorijų planavimo įstatymas. Kokios naujovės, kokie priimti pakeitimai bus patys aktualiausi žmonėms, norintiems ką nors statyti mūsų mieste ir žengsiantiems pirmuosius žingsnius link tų norų įgyvendinimo – pradėsiantiems rengti savo sklypo...


Palangiškės, UAB „Varsta 4“ savininkės Jadvygos Stefanijos Žižienės įmonės metinė apyvarta – tik 25 tūkstančiai litų, o moteris priversta mokėti 5,5 tūkstančio litų savivaldybės administruojamų mokesčių – žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto. Kęstutis Gecas,  „Palangos“ , „Vandenio“ viešbučių, SPA centro...


Lietuvos Statistikos departamentas kiekvienų metų gale sudaro tiesioginių užsienio investicijų sąrašą. Palangoje  2008 metais tiesioginių užsienio investicijų buvo 304,5 milijonai litų ir tuo metu tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko 17 325 litų. 2009 metais tiesioginių užsienio investicijų Palangoje ženkliai sumažėjo - iki 117 milijonų litų, ir vienam gyventojui...


Nors nauja savivaldybės valdžia trimituoja, kad paskelbs žūtbūtinį karą visiems apsileidėliams, nelegalios reklamos ir su valdžia nesuderintų statinių statytojams, bet pastariesiems tokie valdžios grasinantys šūksniai – nė motais. Kaip įsitikino „Palangos tiltas“, pačioje kurorto šerdyje, J. Basanavičiaus gatvėje, šią savaitę kyla mažiausiai trys statiniai, kurių statybos nėra palaiminęs...


Palangoje, prestižiniame Gabijos kvartalo pušyne, už aklinos tvoros su akiai nekrentančiu įėjimu, kyla vieno turtingiausių Lietuvos žmonių, bendrovės „Senukai“ prekybos centro prezidento Artūro Rakausko gyvenamasis namas. Griežto statybų reglamento paveldosaugos teritorijoje ribojama namo statyba vyksta nesant patvirtintam dalies sklypo detaliajam planui. Milijonieriui jis būtinas, kad...


Paskutiniajame miesto valdžios posėdyje aštuoni kurorto politikai įteikė merui Vytautui Stalmokui reikalavimą surengti Palangos miesto gyventojų apklausą dėl sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo. Minėta sutartimi, kuri  pasirašyta 2000 metų gruodžio 27 dieną, penkiolikai metų miesto šilumos ūkis  išnuomotas privačiai bendrovei. Taip pat pareikalauta per dvi savaites sušaukti...


Šiemet vilniškių bendrovei „Pinus proprius“, buvusio baseino „Jūratė“ vietoje statančiai sveikatingumo kompleksą, valdžia sumažino valstybinės žemės nuomos mokestį. Įmonei, nuomojančiai daugiau nei 1 hektarą valstybinės žemės, esančios paminklosauginėje teritorijoje, už 2009 metus apskaičiuota mokesčio suma siekė per 249 tūkst. litų. Miesto Tarybos sprendimu patvirtinta 77 proc. mokėtinos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius