Jeigu projektui bus pritarta, praėjimas tarp bažnyčios ir centrinio pašto keistųsi.

Jeigu projektui bus pritarta, praėjimas tarp bažnyčios ir centrinio pašto keistųsi.

Signatarams įamžinti – sutvarkytas skveras ir paminklas

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 10 19

Kaip įamžinti kurorte valstybės atkūrimo šimtmetį, pagerbti Nepriklausomybės Akto signatarus, – ieškoma atsakymų tokiems klausimams. Juk kitąmet Lietuva minės jubiliejinę sukaktį, Palanga taip pat nori šią progą įamžinti iškilmingai. Pasiūlymų esama – sutvarkyti skverą, esantį tarp centrinio pašto ir katalikų bažnyčios bei pastatyti balto granito paminklą keturiems palangiškiams Nepriklausomybės Akto signatarams įamžinti. Kodėl būtent ši vieta? Centrinio pašto pastato vietoje seniau stovėjo progimnazija, kurioje mokslus krimto ir minėtieji signatarai.

Skverą sutvarkyti ir įvardinti
Antradienį lankantis Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei, šią idėją pristatė du žinomi architektai, Vilniaus dailės akademijos profesoriai bei Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Arūnas Sakalauskas ir Algirdas Žebrauskas.
Kaip pastebėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, projektas pristatytas praėjusią savaitę, tačiau labai įdomu sužinoti ir Kultūros paveldo departamento vadovės nuomonę, nes skveras, kurį norima atnaujinti, yra paveldosauginėje miesto dalyje. Jeigu projektui bus pritarta, tikimasi, jog skveras bus visuomenei pristatytas liepos 6-ąją.
„Dabar turime praėjimą be jokio akcento. Tad buvo noras pamėginti pakeisti šios vietos veidą. Turime įdomią urbanistiškai Kretingos gatvės ašį, kuri atsitrenkia į neaiškų praėjimą, turime nesutvarkytą kiemo pusę, kaip ir aktyvų judėjimą Vytauto gatve. Idėja yra labai paprasta – išlaikyti žalio ploto mintį, kuri kažkuomet buvo pradėta realizuoti, tik ją šiek tiek pertvarkyti. Paliekame pėsčiųjų praėjimą, truputėlį patraukiame žalią juostą link pastato, nes nėra jokios simetrijos, norime, kad bent prie bažnyčios tvoros būtų išlaikyta simetrija, nes tai architektūriškai yra labai svarbu. Akcentą daryti prie paveldo juostos. Žali segmentai dalinami į keturis (tarsi po dalį skiriama kiekvienam signatarui), visi skirtingai apželdinti. Priekinėje dalyje prie Vytauto gatvės siūlome statyti vertikalę – paminklą, kuris būtų gerai matomas nuo fontano aikštės ir bažnyčios fone. Praėjimą siūlytume įvardinti, pavyzdžiui, pavadinti Signatarų skveru ar kokiu kitokiu variantu, kad būtų galima lengviau surasti kiekvienam“, – idėją nupasakojo profesorius A. Žebrauskas.

Paminklo detalės
Visa erdvė projektiniame siūlyme yra pateikta taip, kad saulėtą dieną ar tamsią naktį kompozicijos pagrindu taptų šviesa. Todėl šiam tikslui, kad šviesa vienodai kristų ant visų skvero elementų, parinkti granitiniai suolai, kaip ir pats paminklas iš tokios pat medžiagos, pritaikytas grindinys. Apšviesta būtų ir bažnyčios tvora, kuri iki šiol paskęsta tamsoje.
Paminklo autorius – profesorius A. Sakalauskas. Jo sukurtame paminkle kiekvienam iš keturių signatarų (pagerbti ketinama keturis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus – Jurgį Šaulį, Kazimierą Steponą Šaulį, Steponą Kairį ir Antaną Smetoną) būtų skirta atskira erdvė. Taip pat sumanyta įrašyti dvi datas – 1918 ir 2018 metai. Daugiau, be šių datų ir signatarų pavardžių, dėl kurių įamžinimo būdo dar diskutuojama, jokių įrašų paminkle nenumatyta. Pats paminklas numatytas septynių metrų aukščio, baltai pilkšvo granito akmens su nerūdijančio plieno konstrukcija apatinėje dalyje. Kaip pripažino idėjos autoriai, metalo ornamentika taip pat nėra atsitiktinė. Kaip ir visa numatytos vietos kompozicija, plieno konstrukcija tarsi „žaidžia“ linijomis, sudaro šešėlių juostas, kurias galima tapatinti su tautiniais lietuvių raštais.
Septynių metrų aukščio paminklo viršuje projektuotojai sugalvojo įstatyti plieninį Lietuvos valstybės simbolį – Vytį. Skvero pabaigoje numatytas ąžuolas, medis, kuris sodinamas svarbiausiomis progomis, tai – tarsi tradicija.
„Norime akcentuoti kryžiaus – susikirtimo – tašką, todėl numatėme du suoliukus, pastatytus vienas priešais kitą, kad būtų galima atsisėsti ir pasigrožėti paminklu“, – sakė projektuotojai.

Diskutuota dėl aukščio
Kalbant apie bendrą vaizdą, labiausiai diskutuota dėl paminklo dydžio, svarstyta, o gal reiktų mažesnio paminklo, ne septynių metrų, gal užtektų ir penkių metrų.
Kilo klausimas ir dėl pasirinktos vietos, neva nelabai pagarbu signatarams skirti skverą už bažnyčios tvoros, tačiau akcentuota, jog vieta pasirinkta simboliškai, šalia buvusios progimnazijos, kurioje ir mokėsi signatarai.
„Kalbant su tarybos nariais, atkreiptas dėmesys dėl suoliuko, kuris priremtas prie bažnyčios tvoros ir dėl šiukšliadėžių, kurios taip pat pastatytos prie bažnyčios tvoros. Nemanau, kad pastato savininkai labai prieštarautų, jeigu tos šiukšliadėžės būtų kitoje pusėje“, – teigė meras. Čia pat pasiūlyta mintis šiukšliadėžes pastatyti tiesiog prie suoliukų, kurie numatyti prie žaliųjų zonų.
Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė klausė, kodėl pasirinktas būtent toks monumentalus variantas, kai visur siekiama modernumo, minimalizmo. „Jeigu kurčiau žemėlapį, tuomet taip, kurčiau tik minimalistinį, kad jį būtų galima apeiti, apžiūrėti. Tačiau šiuo atveju norisi didingesnio įamžinimo, siekiame paminėti šimtmetį. Norisi didesnio nei emocinis jausmo, visgi keturi signatarai“, – šyptelėjo A. Žebrauskas.
A. Sakalauskas patikino, jeigu paminklas būtų mažinamas, jis jau būtų panašus į šviesos stulpelį.
Svarstyta ir dėl to, ar Vytis reikalingas paminklo viršuje ar ne, o ar jis bus matomas žmonėms septynių metrų aukštyje. „Dar nežinia, ar Vytis iš viso bus. Gal bus tik metalinė plokštė“, – svarstė profesorius A. Žebrauskas.
Taip pat būtų svarbu įamžinti patį pastatą – užkabinti lentelę, jog šioje vietoje buvo progimnazija, kurią baigė signatarai, nes ne visi ir palangiškiai žino, jog būtent šioje vietoje stovėjo mokykla.
Projekto autorių skaičiavimu, paminklas, be darbo sąnaudų, kainuotų maždaug 20 tūkstančių (granito dalis – apie 6-7 tūkst. eurų, plieno – 12-14 tūkst. eurų), o visos erdvės sutvarkymas – dar apie 150 tūkstančių. Kadangi tektų investuoti ir į požeminių komunikacijos tinklų perklojimą.
Projekto detales ketinama vėliau aptarti iki smulkmenų, įtraukiant ir visuomenę.
Jeigu darbai bus vykdomi pagal planą, tikimasi, kad 2018 metų Vasario 16-ąją šioje erdvėje galėtų būti įkasta simbolinė kapsulė, o paminklas visuomenei perduotas Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



KADA? 2017-10-30 16:36 (ebpalanga@gmail.com / IP: 195.182.76.59)
Kur ir kada bus galima pamatyti tą projektinį pasiūlymą? Kodėl tik vienas pasiūlymas?

jonas 2017-10-23 11:34 (......... / IP: 213.103.216.120)
tinka

Taip pat skaitykite

Pagrindinė miesto gatvė – Vytauto g. – netrukus taps draugiškesnė pėstiesiems – šiuo metu intensyviai vyksta atkarpos nuo Bangų g. iki Kastyčio g. šaligatvio remonto darbai. Šaligatvis bus sutvarkytas vakarinėje minėtos Vytauto g. atkarpos pusėje.


Kaip įamžinti kurorte valstybės atkūrimo šimtmetį, pagerbti Nepriklausomybės Akto signatarus, – ieškoma atsakymų tokiems klausimams. Juk kitąmet Lietuva minės jubiliejinę sukaktį, Palanga taip pat nori šią progą įamžinti iškilmingai. Pasiūlymų esama – sutvarkyti skverą, esantį tarp centrinio pašto ir katalikų bažnyčios bei pastatyti balto...


Švenčiant Baltų vienybės dieną buvo pristatyta tarptautinė vaikų piešinių paroda „Skriskit, balti balandžiai“. Pirmą kartą savo darbus šiam konkursui-parodai pateikė ne tik vietiniai vaikai, bet ir kaimyninės šalies jaunieji dailininkai. Kaip pasakojo viena iš konkurso organizatorių dailės mokytoja Ramunė Grikštaitė, piešiniai...


Praėjo jau beveik metai, kai Anapilin iškeliavo populiarus estrados dainininkas Stasys Povilaitis. Per visą šį laikotarpį būta daug įvairių diskusijų, kaip įamžinti taip Palangą mylėjusio ir šioje žemėje amžinybei atgulusio dainininko atminimą. Palangos miesto savivaldybės administracija prieš keletą savaičių paskelbė dainininko atminimo įamžinimo Palangoje idėjos...


Ilgėliau nebuvus Šventojoje, žvilgsnį sušildė ir kai kurie vietos Horizontą labai atšviežinantys akcentai. Tai, visų pirma, neeilinės asmenybės, idealisto kunigo Antano Valiuškos alėja, kurią įrengiant, ąžuolus saulei keliant, labai prisidėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir savivaldybės administracija, miesto tarybos nariai. Tai vadinamojo Alkalnio...


Balandžio 2 d. 09.30-10.30 val. dalyvių registracija „Jūratės ir Kastyčio skveras“, Palanga.


Atnaujintas Palangos skveras pradžiugino ne tik vaikus

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 08 13 | Rubrika: Miestas

Palangos komunalininkai baigė tvarkyti skverą, esantį ties pravažiavimu nuo Sodų g. iki Taikos g. Pokyčius daugiabučių namų gyvenamajame rajone netruko įvertinti tiek mažieji, tiek vyresnio amžiaus kurorto gyventojai.


Rūta STANIULYTĖ Gyventojai kviečiami išsirinkti, kokį paminklą, skirtą Žemaitijos karių savanorių generolo Povilo Plechavičiaus ir pulkininko Aleksandro Plechavičiaus atminimui, norėtų matyti S.Daukanto gatvėje. Maketų nuotraukos eksponuojamos Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 61, III aukštas). „Kadangi paminklas stovės...


Ar Palangą papuoš Birutės ir Kęstučio paminklas, ar visgi šis sumanymas taip ir bus vilkinamas? Palangiškiai jau išreiškė senokai savo nuomonę, dar tuomet, kai idėjos įgyvendinimu gal dar ir nevertėjo abejoti. Pas merą Šarūną Vaitkų lankęsis Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius pristatė paminklo žemaičių savanoriams maketus. Vadas pageidautų paminklo ant kalniuko S.Daukanto gatvėje....


Ne tik klaipėdiečiai, tačiau ir aplinkinių miestų bei kaimų gyventojai galės lengviau pasitikėti VšĮ Respublikine Klaipėdos ligonine, nes čia vyksta itin didelės permainos ES struktūrinių fondų lėšomis. Ypatingai atsinaujins Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialas. „Šiuo metu yra vykdomi penki ES lėšomis vykdomi projektai, susiję su psichiatrijos filialu. Viskas bus...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius