Širdis gali susirgti ir nuo nesirūpinimo ja, ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011-11-24
Peržiūrėta
3040
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Širdis gali susirgti ir nuo nesirūpinimo ja, ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos
Lietuvos širdies asociacija tradiciškai lapkričio 21-27 dienomis mini „Miokardo infarkto savaitę“. Lietuvoje kasmet miokardo infarktą patiria daugiau nei 7000 žmonių. Kone kasdien mūsų šalyje infarktas ištinka daugiau kaip 20 žmonių. Nemaža dalis nuo šios ligos miršta. „Miokardo infarktas bei kitos širdies ligos užklumpa vis jaunesnius žmones, ypatingai vyrus“, – „Palangos tiltui“ sakė Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, profesorė Žaneta Petrulionienė.   Svarbiausia nedelsti   Profesorė Ž. Petrulionienė pateikė oficialią statistiką: „Rizika susirgti šia liga dažniau užklumpa 45 metų sulaukusius vyrus. Tai yra 10 metų anksčiau nei moterys. Moteris miokardo infarktas užklumpa pasibaigus menopauzei, tai yra apie 55 gyvenimo metus“. Profesorė perspėjo, jog miokardo infarktas ištinka vis daugiau darbingo amžiaus vyrų, o didžiausią nerimą kelia jaunėjantis sergančiųjų amžius. „Miokardo infarktas ištinka ir 30 metų vyrus. Didėja trombozinių infarktų, kuriuos sukelia rūkymas. Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie lemia miokardo infarktą yra aukštas kraujospūdis, kraujo riebalai ir rūkymas. Ligą taip pat lemia antsvoris, užklupęs cukrinis diabetas, stresas, šalies ekonominė padėtis, kuri daugelį veda į neviltį. Svarbiausia, kad visi tikina viską žinantys, tačiau bandyti atsikratyti kažkokių priklausomybių – nesiryžta“, – pažymėjo Ž. Petrulionienė. Ž. Petrulionienė sakė, jog miokardo infarktą galima įtarti, kuomet žmogus pajunta stiprų skausmą, maudimą, deginimą krūtinės srityje, dažniausiai už krūtinkaulio. Skausmas gali plisti į kairiąją ranką, kaklą, apatinį žandikaulį, rečiau – į nugarą, viršutinę pilvo dalį.   Svarbi kiekviena akimirka   „Yra manančių, jog infarktas ištinka tik fizinės veiklos metu. Tai klaidinga nuomonė, kadangi miokardo infarktas dažniausiai pasireiškia ramybės būsenoje ir jis nepraeina prigulus ar išgėrus namuose rastų medikamentų“, – sakė Ž. Petrulionienė. Tačiau kaip teigė pašnekovė, yra ir tokių žmonių, kurie miokardo infarkto metu nepatiria jokio skausmo: „Beskausmis infarktas dažnesnis sergantiems cukriniu diabetu. Tokiems ligoniams ši liga diagnozuojama pavėluotai arba atsitiktinai besitiriant sveikatą“. Taigi pajutus pirmuosius simptomus svarbiausia – nedelsti ir kviestis greitąją medicinos pagalbą arba kuo skubiau vykti į artimiausios ligoninės priimamąjį. Profesorė patvirtino, jog pirmosios valandos nuo plintančio skausmo pradžios yra pačios svarbiausios, per kurias galima išvengti mirties ir ligos kompiliacijų: invalidumo, paralyžiaus. „Svarbi kiekviena „auksinė valanda“, – laikraščiui sakė profesorė.   Ligos gydymas   Miokardo infarktą diagnozuoti padeda minėtieji simptomai ir pokyčiai elektrokardiogramoje. Ligonio kraujyje gydytojas ieško specifinių širdies raumens pažeidimo rodiklių. Ž. Petrulionienė paminėjo, jog miokardo infarkto diagnozę papildo širdies echokardiografinis tyrimas, širdies zondavimas. „Svarbu, kad pacientas kuo anksčiau kreiptųsi į ligoninę. Tuomet pavyksta išsaugoti daugiau gyvybingo širdies raumens. Taip pat nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso infarkto dydis. Pirmoji pagalba ligoniui iki atvyks gydytojas – išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmo pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį“, – pirmosios pagalbos metodus vardijo Ž. Petrulionienė. Profesorė atkreipė dėmesį: kitų šalių patirtis rodo, kad nuo miokardo infarkto apsisaugoti galima, o susirgusiems šia liga – prailginti gyvenimą. „Reikia įsigilinti į ligos prigimtį, žinoti ją skatinančius veiksnius ir su jais kovoti. Širdis suserga ne tik nuo rūkymo, aukšto kraujospūdžio, nesveiko maisto, nejudros, antsvorio, kraujo riebalų, gliukozės, druskos, alkoholio pertekliaus, ji serga ir nuo nuolatinės įtampos, nerimo, streso, depresijos. Širdis gali susirgti ir nuo visiško nesirūpinimo ja ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos“, - laikraščiui sakė Ž. Petrulionienė.   Įranga nuolat atnaujinama   Lietuvoje dar 1990-1995 metais pradėti taikyti modernūs miokardo infarkto gydymo būdai. „Tuomet šią klastingą ligą pradėta gydyti zonduojant širdį. Pradžioje ši procedūra buvo taikoma tik pavieniams pacientams, patekusiems į Vilniaus širdies chirurgijos centrą. Netrukus imta ruošti kardiologijos specialistus bei ligoninėse imta diegti modernias kardiologines gydymo technologijas. Prisijungė Kauno, Klaipėdos, Šiaulių Panevėžio ligoninės. Didžiulis postūmis intraveninei kardiologijai plisti Lietuvoje buvo Europos struktūrinių fondų remiamas „Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“ projektas“, – nueitą kelią įvertino Ž. Petrulionienė. Lietuvos širdies asociacija šią savaitę kvietė Lietuvos gyventojus apsilankyti renginiuose, kuriuose kardiologai informavo apie miokardo infarkto grėsmę, apsisaugojimo būdus, skaitė paskaitas apie sveiką mitybą bei aktyvią gyvenseną.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Širdies vožtuvų ligos – rimta problema, galinti turėti didelę įtaką širdies ir viso organizmo funkcijoms. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas yra esminiai dalykai, norint užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms: širdies nepakankamumui ar insultui. Neretai – ir išgelbėti gyvybę.


Depresija ir širdies ligos – vienos labiausiai paplitusių sveikatos būklių, užklumpančių vis jaunesnio amžiaus žmones.


Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) kardiochirurgai mini reikšmingą sukaktį. Prieš 30 metų KUL filiale Jūrininkų ligoninė buvo atlikta pirmoji širdies operacija – pusamžiui vyrui protezuotas aortos vožtuvas. 


21 val. Lietuviai visame pasaulyje vieningai giedojo Tautišką giesmę. Palangoje himnas buvo giedamas Jūratės ir Kastyčio skvere, ant Birutės kalno ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.


Vasario 11-ąją minima Pasaulinė ligonių diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis nori atkreipti dėmesį į vieną dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligas.


Gruodžio pradžioje minima Tarptautinė neįgaliųjų diena (gruodžio 3). Tą dieną raginama atidžiau pažvelgti į negalią turinčių žmonių situaciją ir vaidmenį visuomenėje.


Atsižvelgiant į Palangos miesto gyventojų poreikius, nuo balandžio 1 d. padidinamas Palangos mobiliojoje brigadoje atliekamų diagnostinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos skaičius per dieną. Gyventojai raginami naudotis jiems suteikta galimybe ir profilaktiškai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga bei ar nėra besimtomiai šios ligos nešiotojai.


Įtemptas gyvenimo būdas, didelis informacijos srautas, augantis atsakomybės jausmas ir poilsio trūkumas iki šiol buvo pagrindinės lėtinio nerimo priežastys. Šiais metais prie jų prisidėjo ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos – rūpestis savo ir artimųjų sveikata, įvairūs ribojimai, nežinomybė dėl ateities. Psichologė Algina Šamonskienė sako, kad nepadeda ir tai, jog, rūpindamiesi fizine...


Lietuvos širdies asociacija tradiciškai lapkričio 21-27 dienomis mini „Miokardo infarkto savaitę“. Lietuvoje kasmet miokardo infarktą patiria daugiau nei 7000 žmonių. Kone kasdien mūsų šalyje infarktas ištinka daugiau kaip 20 žmonių. Nemaža dalis nuo šios ligos miršta. „Miokardo infarktas bei kitos širdies ligos užklumpa vis...


Ką darote vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus? Lažinuosi, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų atsakytų: griebiuosi vaistų. Tačiau, ar kada susimastėte, jog neužkrečiamų ligų galima išvengti pradėjus sveiką gyvenseną: grūdinimusi, padidinus fizinį aktyvumą bei pakoregavus mitybos racioną. Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininkas palangiškis Dainius Kepenis...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius