Šiuolaikinės naujovės glumina, bet gyvo žodžio nepakeis niekas

Šiuolaikinės naujovės glumina, bet gyvo žodžio nepakeis niekas

Linas JEGELEVIČIUS, 2016 11 10

Šiandien žmogus, nesvarbu, kokio amžiaus, yra per šviesmetį kitoks negu informacinių technologijų – interneto, kompiuterių, elektroninių knygų skaitiklių – priešaušryje, tai yra vos prieš 20 su trupučiu metų. „Nuo technologijų, inovacijų niekur nedingsim – esame išmani visuomenė. Bet man atrodo, kad bibliotekoje vertę kuria tiesioginis kontaktas su žmogumi. Žmonėms reikia dėmesio, galimybės būti išklausytam, pasipasakoti, pasikalbėti ir visai net ne apie knygas“, – sako Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklaiAura Banevičienė.


– Rašytinis žodis, knyga ir kultūra išgyvena transformaciją. Kaip ji palietė Palangos miesto bibliotekos veiklą? Kaip prisitaikėte?
– Laikmetis atnešė permainų, bet raštinė knyga atsilaikė. Dabar neįsivaizduojame gyvenimo be interneto, viso pasaulio informacija visomis kalbomis lengvai pasiekiama. Bet šiandien skaitome tradicinį laikraštį „Palangos tiltas“ ir kitus laikraščius, vis dar leidžiami žurnalai... Pokyčiai yra gerai, nes atneša pažangą. Lietuvos bibliotekos sudaro didelį, stiprų tinklą ir permainoms buvo pradėta ruoštis iš anksto.Išmokome prisitaikyti prie kintančių aplinkybių: organizuojame įvairius mokymus, edukacinius užsiėmimus, analizuojame vartotojų poreikius, pertvarkome ir pritaikome naujoms veikloms erdves, rašome projektus papildomam finansavimui gauti, leidžiame knygas. Ir nuolat mokomės.Išmokom bendradarbiauti, turim labai patikimų partnerių, nes sutelkę idėjas ir jėgas pasiekiame geresnių rezultatų. Vykdome bendras veiklas su Palangos kurorto muziejumi, Palangos švietimo pagalbos tarnyba.
Tik prieš keletą dienų susipažinome su Palangos krepšinio klubo vadybininku Gytautu Narkumi ir jau turim rezultatą. Kartu su krepšininkais vykdysime bendrą akciją „Knygų Kalėdos prasideda krepšinio aikštelėje“: sirgaliai, atnešę knygą, rungtynes stebės be bilieto. Knyga vietoj bilieto šeštadienio varžybose su Molėtų „Ežerūno“ komanda. Originalu ir prasminga. Šiemet Knygų Kalėdų tema – „Knygos, keičiančios gyvenimą“. Krepšiniui vien fizinio kūno, ištvermės negana, reikia ir geros galvos, greito mąstymo, orientacijos, motyvacijos. Palangos krepšininkai taps puikiu pavyzdžiu ir, tikimės, kad galėsime sakyti „Knygos, keičiančios rungtynių rezultatą“.
Bibliotekoje pastovu yra tai, kad nuolat yra permainų.
– Modernios užsienio bibliotekos knygas siūlo ir skaitmeniniame formate, siūlo e-knygų prenumeratą, o parodų atidarymą transliuoja gyvai internete. Ar tai – tolima Palangos bibliotekos vizija? Kiek knygų bibliotekos fonde yra ir skaitmeniniame formate?
– Ne tik užsienio bibliotekos, Lietuvoje taip pat. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nė kiek neatsilieka. E-knygų prenumeratai reikia tik LIBIS skaitytojo pažymėjimo ir prijungti www.i.biblioteka.lt. Nesvarbu, Palangos ar kitos bibliotekos skaitytojas esate. Parodų transliacijų neplanuojame, kol kas tai nėra aktualu. Knygų skaitmeniniame formate turime labai nedaug – tik 70, tačiau ir šios mažai naudojamos. Tikėtina, kad pageidaujantys skaityti skaitmenines knygas jas lengvai randa internete.
– Žinau, kad biblioteka yra įsigijusi kelias elektroninių knygų skaitykles. Ar populiarios jos? Kas naudojasi jomis?
– Biblioteka turi keletą knygų skaityklių, tačiau jos nėra labai populiarios. Skaitykles gavome iš Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos ir sutartyje yra numatyta, kad jomis turi būti naudojamasi vietoje, t.y. bibliotekoje. Manau tai, kad skaityklių negalima išsinešti iš bibliotekos, ir yra pagrindinė jų nepakankamo panaudojimo priežastis. Taip jau yra, kad biblioteka įrenginių į namus neišduoda. Gal ir vartotojui mažame ekrane nėra patogu ilgai skaityti smulkų tekstą. Tikslas – pristatyti vartotojams įvairius skaitymo būdus, ypač neturintiems galimybių įsigyti skaityklių. Pastebėjome, kad skaityklėmis naudojasi vis tie patys keli vartotojai.
Ateikite ir pabandykite, gal susidomėsite. Jeigu kam trūksta įgūdžių – skaityklos darbuotojos mielai padės.
– Kiek biblioteka turi abonementų (užsiregistravusių skaitytojų)? Kiek jų yra aktyvūs? Kokius poreikių pasikeitimus, stebėdami savo lankytojus, pastebite?
– Per 10 šių metų mėnesių turime 5 tūkstančius registruotų vartotojų. Registruojami tik vartotojai, kuriems išduodamos knygos į namus arba naudojasi internetu bibliotekoje, kitoms paslaugoms (pvz. periodinių leidinių skaitymas, renginių lankymas, mokymai) skaitytojo pažymėjimas nėra būtinas. Visose viešosiose bibliotekose galioja vieningas LIBIS pažymėjimas ir jis išduodamas neterminuotai, tad registruotų vartotojų skaičius kasmet būna daugmaž panašus, nebėra sąlygų beribiai gausai. Klausimas apie aktyviuosius – labai taiklus. Bibliotekų statistikoje vartojama sąvoka „aktyvūs abonentai“, t.y. vartotojai, kurie šiemet naudojosi bibliotekos paslaugomis ne mažiau kaip 3 kartus. Jų yra 89 procentai.
Labai branginame nuolatinius, savais tapusius skaitytojus, o naujas lankytojas džiugina ir teikia vilties, kad taps nuolatiniu.
Klausiate apie vartotojų poreikių pokyčius? Na taip, technologijos, inovacijos, gyvenimo tempas turi įtakos, niekur nuo to nedingsim – esame išmani visuomenė. Bet man atrodo, kad bibliotekoje vertę kuria tiesioginis kontaktas su žmogumi. Ką pastebėjom? Ogi nieko naujo, tik tai, ką visi žinome – žmonėms reikia dėmesio, galimybės būti išklausytam, pasipasakoti, pasikalbėti ir visai net ne apie knygas. Vienišam žmogui atėjimas į biblioteką – proga išeiti iš namų, socializacija, nemokamos paslaugos.
Kažkur skaičiau, kad popierinė knyga taps prabanga. Bet ne dėl kainos, o todėl, kad skaitymas – tai lėtas ir malonus procesas, laikas tik sau, mėgavimasis tekstu, apmąstymai, ramybė, poilsis sielai – tiesiog dvasinis komfortas. O kam atidėlioti? Skaitykime ir mėgaukimės dabar.
– Akivaizdu, kad nemaža dalis knygų yra tiesiog pasenusi, neatitinka šiandieninio skaitytojo poreikių. Kaip dažnai peržiūrite knygų fondus? Kokių knygų atsisakote? Kur tokios nereikalingos knygos nukeliauja?
– Nieko nėra amžino. Taip, knygos sensta, susidėvi, keičiasi poligrafijos kokybė ir, svarbiausia, vartotojų poreikiai. Negaliu pasakyti, kaip dažnai peržiūrime knygų fondą, nes tai yra kasdienis darbas. Fondo tvarkymui, valymui, atrankai yra skirtos sanitarinės dienos, kuomet vartotojai neaptarnaujami. O didieji fondo tvarkymai būna dukart – pasiruošiam kurortiniam sezonui ir susitvarkome jam pasibaigus.Ką mato vartotojas? Vakar stovėjo knygos lentynose, yra šiandien, bus ir rytoj. O kiek įdėta darbo, kad fondas būtų optimalus ir visos knygos savo vietose – žino tik bibliotekos darbuotojai. Čia kaip ir kiekvienoj profesijoj, yra sava „virtuvė“.
Kasmet ne mažai knygų nurašome, dalis – atrinkta nurašyti. Daugiausia nurašomos susidėvėjusios, didelio dubletiškumo ir nepaklausios knygos.Nurašytų knygų kelias yra tik vienas – į makulatūrą, perdirbimui.
– Kiek biblioteka yra pajėgi atnaujinti knygų fondus? Kiek tam skirta lėšų šiais metais? Kokios šiemet gautos knygos sulaukė skaitytojų dėmesio?
– Fondo atnaujinimas yra nuolatinis procesas. Kiekvieną savaitę, gavę informaciją apie naujus leidinius, užsakome naujienas. Kol leidiniai pristatomi į biblioteką, įtraukiami į apskaitą ir sutvarkomi, užtrunka apie 10 darbo dienų. Bibliotekininkystės teorijoje yra rekomenduojama fondą atnaujinti kas 10 metų, tačiau neteko girdėti, kad bent vienai bibliotekai Lietuvoje tai būtų pavykę.Teorija nuo realybės gerokai skiriasi. Bibliotekos fondo papildymas priklauso nuo finansavimo. Kasmet metų pradžioje LR kultūros ministro įsakymu yra paskirstomos valstybės biudžeto lėšos bibliotekoms fondo dokumentams įsigyti pagal gyventojų skaičių savivaldybėje. Šiemet Palangos bibliotekai skirta 12128 eurai valstybės lėšų. Iš savivaldybės biudžeto knygoms šiemet gavome 2400 eurus. Be jokios abejonės norėtume, kad lėšų būtų gerokai daugiau, juk žinome, kaip pabrango knygos, koks platus leidinių asortimentas.Knyga knygai –nelygu, bet vidutinė šiemet įsigytos knygos kaina – 7,6 euro. Norime skaitytojams pasiūlyti kuo daugiau naujų knygų, todėl komplektuojame labai atsakingai, apgalvojame kokių pavadinimų ir kiek egzempliorių reikia. Ir, galiu drąsiai sakyti, kad turim vartotojų poreikius tenkinantį fondą.
Skaitytojai pamėgo lietuvių autorių knygas: R. Vanagaitė „Mūsiškiai“, U. Nasvytytė „Apie sceną, radiją ir meilę“, N. Narmontaitė „Aktoriai, režisieriai ir studentai: ko nematė žiūrovai“, V. Šereikienė „Tėvo Stanislovo saulė“, V. Malūkas „Vytauto žemė“. Bibliotekoje buvo susitikimai su dviem iš minėtų autorių – Rūta Vanagaite ir Nijolė Narmontaite. Šiemet populiarios visos Jo Nesbo knygos, L. Riley „Septynios seserys: Majos istorija“, L. Kepler „Persekiotojas“, S. Montefiore „Bitininko duktė“, J. Moyes „Nuotakų laivas“.
– Kiek periodinių leidinių siūlote? Kurie jų populiariausi?
– Prenumeruojame 89 pavadinimų periodinius ledinius, iš jų – 19 laikraščių. Kai kurių ir po kelis komplektus, vietinių laikraščių net po 5 komplektus (4 skaitykloje ir 1 Šventosios bibliotekoje). Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad skaitytojai labiausiai mėgsta „Palangos tiltą“ ir „Vakarinę Palangą“, taip pat „Lietuvos rytą“, „Vakarų ekspresą“, „Klaipėdą“. Populiariausi žurnalai : „Moteris“, „Laima“, „Edita“, „JI“, „Psichologija tau“, „Moters savaitgalis“, „Veidas“, „Valstybė“, „Žmonės“, „Burda“, „Nationalgeographic“, „Mano namai“, „Mano sodyba“. Džiugu, kad ir kultūrinė spauda yra skaitoma: „Kultūros barai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“, „Durys“.Taip pat turime žurnalų vaikams. Periodika prenumeruojama savivaldybės lėšomis.
– Ar dėl geopolitinės padėties bibliotekoje beveik nėra leidinių rusų kalba, nors jiems poreikis, ypač vasarą, yra nemažas?
– Politinė situacija nė kuo dėta. Nesvarbu, kokia kalba šneka ir skaito, kurorte visi svečiai laukiami. Bibliotekoje taip pat. Leidinių rusų kalba poreikis kurortinio sezono laikotarpiu padidėja. Bibliotekos fondas sukomplektuotas taip, kad leidinių rusakalbiams vartotojams turime pakankamai. Beje, jie labai giria mūsų fondą. Rusakalbiai vartotojai labai vertina ir skaito klasikinę rusų literatūrą. O šių leidinių dar nuo sovietinio laikotarpio turime pakankamai. Tiesa, naujų knygų rusų kalba neperkame, nes fondo formavimo prioritetas – vietos bendruomenės poreikiai. Kasmet po kurortinio sezono išvykstantys poilsiautojai padovanoja bibliotekai leidinių rusų kalba ir atsinaujinimui užtenka. Mes su kolegomis juokaujame, kad, matyt,reikia lagaminuose vietos lietuviškoms prekėms. Ir visiems gerai!Poilsiautojai turi įsigiję skaitytojų pažymėjimus ir kasmet juos atsiveža. Reiškia, yra patenkinti biblioteka, planuoja dar atvykti į mūsų kurortą.
– Kai bibliotekoje vyksta knygų pristatymas, neretai stebiuosi (nors pats esu knygų autorius), kad mažiau ar daugiau aspiruojantys autoriai sau leidžia brangų malonumą – išleisti knygą. Kadangi jums tenka geriau pažinti autorius, atskleiskite, kokie jie yra jūsų akimis?
– Nė kiek nesistebiu, kad įvairūs autoriai leidžia knygas. Negaliu kategoriškai teigti, kad žinau, tiesiog manau, kad kuriantis žmogus nori dalintis savo mintimis, vizijomis, emocijomis. Autoriui jo kūrinys brangus nepaisant kainos. Ne kiekvienas rašantis yra rašytojas, kaip ir ne kiekvieną tapantį vadiname tapytoju. Jeigu iš šimto autorių bent vieno kūryba turės išliekamąją vertę, bus labai gerai. Gerbiu kiekvieną kuriantį žmogų, nes aš negalėčiau nei knygos parašyti, nei paveikslo nutapyti. Žinot, autoriaus, bibliotekoje pristatančio knygą, mums nepavyksta pažinti. Sužinome tik tiek, kiek jis nori atsiskleisti. Tuo labiau žmogaus, kurį kartais matome pirmą kartą.
– Kiek knygų, kurios yra pristatomos pas jus, yra parašytos „iš širdies“ ar polėkio, o kiek siekiant „įsiamžinti“ save? Panaudoti knygos leidybai sukrapštytus pinigus?
– Nėra tokio kriterijaus, kad nustatytume knygos gimimo priežastį. Ir skaitytojai labai nevienodai vertina: vienas giria, o kitam atrodo, kad neverta dėmesio. Jeigu autorius pats finansuoja knygos leidimą, reiškia gali sau tai leisti. Kitiems pavyksta gauti projektinių lėšų. Sutinku su Jumis, ir man atrodo, kad kartais pasitaiko savęs sureikšminimo daugiau negu kūrybos. Bet tai labai subjektyvu, norėčiau būti neteisi.
– Kokie autoriai ir knygos sulaukė jūsų dėmesio šiais metais?
– Iš visų šiemet skaitytų knygų man didžiausią įspūdį paliko jaunos (g. 1985 m.) australų kilmės autorės HannahKentdebiutinis romanas „Paskutinės apeigos“.Fabula vystoma XIX a. Islandijoje. Romane panaudotas tikras faktas – paskutinė mirties bausmė, beje, įvykdyta jaunai moteriai. Ji nubausta, bet ar tikrai kalta? Puikus psichologinis romanas. Pati nežinau kodėl, bet su malonumu perskaičiau keturias R. Gary knygas, porą S. Cveigo knygų. „Vakarykštis pasaulis“ kalba apie geidžiamą idealią Europą ir jos kultūrą, menininkų likimus, neįvertintus grėsmių požymius ir iliuzijų žlugimą.
O prieš keletą dienų baigiau skaityti knygą, kuri dar tik bus. Parengėme spaudai naują bibliotekos leidinį –šventojiškio Mikelio Balčiaus „Iš Šventosios praeities“.
– Koks yra Palangos bibliotekos skaitytojas? Kas jam būdinga?
– Šiuolaikinis vartotojas yra reiklus, aktyvus,norintis mokytis ir tobulėti. Skaitytojai ir jų poreikiai yra tokie skirtingi, kad apibūdinti nėra kaip – vieni yra nuolatiniai interneto skaityklos lankytojai, kiti ateina dėl periodinių leidinių, treti naudojasi abonementu, kiti visomis paslaugomis. O kaip apibūdinti vaikų literatūros skyriaus skaitytojus – tiesiog gyvsidabriai!
Vasarą sulaukiame skaitytojų iš kitų miestų, jų bendravimo būdas – kiek kitoks. Bet svarbiausia, kad atvykę poilsiauti, lankosi bibliotekoje, skaito knygas. Tai labai iškalbingas faktas – visuomenėje yra susiformavę skaitymo įpročiai, laisvalaikiui reikia knygos. Beje, ar daug pažįstatelietuvių, atostogaujančių užsienyje ir besilankančių tenykštėse bibliotekose? Mes galime pasigirti ir pasidžiaugti, kad vasarą lankytojų būna triskart daugiau.
Na jeigu trumpai, tai bibliotekos skaitytojas yra kultūringas žmogus.
– Ar daug turite skolininkų, piktybiškai negrąžinančių knygų? Ar visada pavyksta atgauti savo knygas?
– Čia tas atvejis, kai mažiau yra geriau. Skolininkų turime daugiau negu norėtume. Nesakyčiau, kad jie piktybiškai neatsiskaito su biblioteka. Greičiau tai užmaršumo, neatsakingumo ir negalvojimo, kad užlaikyta knyga reikalinga kitiems skaitytojams, dalykas.Su skolininkais „kovojame“ įvairiais būdais: programa automatiškai siunčia priminimus ir raginimus, skambiname, bet dažnai telefonų numeriai būna pasikeitę, siunčiame raginimus paštu. Kaip manote, kuris būdas veiksmingiausias? Pernai gruodžio mėnesį išsiuntėme paštu kelis šimtus raginimų ir pavyko! Daugiau kaip 80 procentų gavusiųjų laiškus, grąžino knygas. Gal skaitytojai ir nebuvo labai patenkinti vietoj kalėdinio sveikinimo sulaukę priminimo apie skolą bibliotekai, bet, kaip sakoma, skola ne žaizda, neužgis. Skaitytojams siūlau pagalvoti, ar nesate užmaršusis, ar nevėluojate grąžinti bibliotekai knygų.Gražu būtų metus užbaigti be skolų, ar ne?
– Vykstančios parodos bibliotekoje dažniausia yra vietos kūrėjų. Ko reikėtų, kad į Palangą būtų galima atvežti didesnes parodas?
– Ne kiekviena biblioteka turi atskirą parodų salę. Eksponavimui esame pritaikę ir interneto, ir periodikos skaityklas bei vaikų literatūros skyriaus erdves. Šiuo metu baigiamas Šventosios bibliotekos skaityklos patalpų remontas, tad ir ten bus vieta darbų eksponavimui. Kas dažnai lankosi bibliotekoje, ar atidžiai seka reklamą, žino, kad pristatome ne tik vietinių autorių darbus. Šiemeteksponavome autorių iš Vilniaus (A. Kriščiūnas, A. Butautienė), Kauno (B. Prapuolenis, P. Griušys, V. Varnas, P. Vaičiulis), Klaipėdos (T. Simanaitienė) parodas. Rugsėjo mėnesį lankytojus supažindinome su Pasvalio menininko J. Baliūno kūryba. Vietinių autorių parodos rodo, kad parodų salė naudojama pagal paskirtį, nes prioritetu laikomas miesto menininkų kūrybos viešinimas. Biblioteka nepretenduoja būti meno galerija, nes tai kitas profilis ir reikalavimai kiti. Orientuojamės į sąlygų ir galimybių bendruomenės saviraiškai sudarymą.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Nuo Naujųjų metų naujovės palies visus šalies gyventojus, ir palangiškiai – ne išimtis. Kaip, pavyzdžiui, „Palangos tiltą“ informavo Jūratė Albrektienė, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyr. specialistė, nuo šių metų liepos Migracijos padaliniai nebepriklausys policijai, o VRM Migracijos departamentui.


Naujųjų metų naujovės palies ir šeimas, ir senjorus, ir verslininkus – visus 2018-uosius Lietuvos gyventojai pasitinka didėsiančiomis pajamomis, įvairiomis išmokomis, pensijomis, vadinamieji „vaiko pinigai“ bus mokami visiems Lietuvos vaikams, šeimoms bus patogiau slaugyti sergančius vaikus. Numatytas ir teisinis pagrindas savivaldybėms skirti ne tik...


Praėjusią savaitę palangiškiai tėveliai sukėlė diskusiją apie tai, kad Palangoje nėra vaikų gydytojo, o sergančiam vaikui iškvietus medikus, jie neva, atvykę iš Klaipėdos, to ir nežinojo. Medikai patikino, kad tikrai visi viską žino, tačiau vaikas, jeigu jo būklė yra prasta, vis tiek vežamas į artimiausią gydymo įstaigą.


Šventosios pagrindinės mokyklos pradinukai ir lopšelio-darželio „Sigutė“ auklėtiniai jau kelintus metus buriasi mokyklos bibliotekoje, kur bendradarbiauja, dalyvaudami Šiaurės šalių asociacijų „Norden“ federacijos kuruojamame projekte „Šiaurės šalių bibliotekų savaitė“. Šis projektas rengiamas jau 20-tąjį...


Šiandien žmogus, nesvarbu, kokio amžiaus, yra per šviesmetį kitoks negu informacinių technologijų – interneto, kompiuterių, elektroninių knygų skaitiklių – priešaušryje, tai yra vos prieš 20 su trupučiu metų. „Nuo technologijų, inovacijų niekur nedingsim – esame išmani visuomenė. Bet man atrodo, kad bibliotekoje vertę kuria...


Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gruodžio mėnesį priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimus – būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, kaip ir socialinės pašalpos, teikimas perduotas...


Lapkričio 10 dieną, pirmadienį, didžiulis Trolis Mumis (mokyt. D. Petkienės dovana) mokyklos bendruomenę ir smalsiuosius lopšelio-darželio „Sigutė“ ugdytinius su jų auklėtoja Alma Valaitiene pakvietė į Šviesos ir žodžio šventę. Taip Šventosios pagrindinėje mokykloje prasidėjo 18-oji Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. 2014-ųjų metų skaitymų...


Ilgai užtrunkate tualete? Turite bėdų, apie kurias garsiai nekalbama? Apie jas nedrįstate prisipažinti net gydytojui? Nuo hemorojaus, vidurių užkietėjimo ar išmatų nelaikymo niekas nemirė, bet šios problemos gyvenimą paverčia nemielu. Gėda ir nemalonu. Tokius pasiteisinimus girdi  proktologas docentas Paulius Žeromskas, kai pacientų paklausia, kodėl taip ilgai kentė...


Jau beveik dvidešimtmetį kolekcionuojantis suvenyrinius šunis Vytautas Kusas pernai Palangoje įkūrė šunų muziejų. Tai vienintelis toks muziejus Pabaltijo šalyse. Šis muziejus anksčiau buvo V. Kuso dirbtuvės ir joje eksponuojami paveikslai bei miniatiūros, tačiau dalį studijos jis paaukojo įkurti šunų muziejui.


Gyventojų pajamų ir turto deklaravimo naujovės

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 31 | Rubrika: Miestas

Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ir vietos mokesčių administratorius – Palangos skyrius spaudos atstovus supažindino su gyventojų pajamų, turto deklaravimo naujovėmis. Pristatyme dalyvavo Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotoja Gražina Rimkienė, Palangos skyriaus vedėja Aldona Kaminskienė, Švietimo ir konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Barkienė...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius