Skundžiamasi net dėl neskanios kavos, bet galvos skausmas – įžūlūs verslininkai

Skundžiamasi net dėl neskanios kavos, bet galvos skausmas – įžūlūs verslininkai

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 11 16

Kasdienybėje apie šios tarnybos veiklą net nesusimąstome: tiesiog perkame maistą, lankomės kavinėse, valgyklose, namuose rūpinamės keturkojais augintiniais. Tik kai iš prekybos centro parsinešame namo pasenusį maisto produktą ar kavinėje mums atneša atšalusį patiekalą ar vaikų darželyje, kurį lanko ir mūsų atžala, vaikai suserga nuo patiekto maisto, tuomet į pagalbą ateina Valstybinės maisto ir veterinarijos inspekcijos darbuotojai. Laikinai einanti  valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkės  pareigas Virginija Grigalauskienė teigė, jog jos vadovaujamos įstaigos darbuotojams tenka susidurti ir su pagrįstais, ir su nepagrįstais vartotojų skundais.

Tarnyboje – neseniai
„Esu baigusi Lietuvos veterinarijos akademiją, dabar tai yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, esu įgijusi veterinarijos gydytojo specialybę“, – pasakojo pašnekovė.
Pasidomėjus, kas lėmė tokį profesijos pasirinkimą, V. Grigalauskienė teigė, jog didžiausią įtaką čia greičiausiai padarė tėvų šeima. „Mano abu tėvai – veterinarijos gydytojai. Ko gera, šeima turėjo įtakos. Mano ir brolis – veterinarijos gydytojas. Tačiau vaikai mūsų pėdomis neseka, – į tą sritį nenuėjo. Gal anūkai pratęs šeimos tradiciją“, – juokėsi pašnekovė.
Pasmalsavus, ar vaikystėje neparnešdavo į namus sužeistų paukščių ar benamių keturkojų, V. Grigalauskienė teigė taip nesielgusi. Nors pagal specialybę – veterinarijos gydytoja, tačiau, kaip prisipažino pašnekovė, tiesiogiai su gyvūnų gydymu dirbti neteko. Baigusi studijas V. Grigalauskienė dirbo Klaipėdos apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje laboratorijos vedėja, o po reorganizacijos, nuo 2011 metų – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Klaipėdos teritoriniame skyriuje pradėjo eiti skyriaus vedėjos pareigas.
„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje pradėjau dirbti nuo 2015 m. gegužės 7 dienos viršininko pavaduotojos – valstybinės veterinarijos inspektorės pareigose“, – sakė pašnekovė. Buvusiam tarnybos vadovui Arūnui Elijošiui išėjus į užtarnautą poilsį, V. Grigalauskienė pradėjo eiti viršininkės pareigas. „Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. esu laikinai einanti viršininko – valstybinio veterinarijos inspektoriaus pareigas. Džiugu, kad atėjau dirbti į patyrusių ir kvalifikuotų specialistų kolektyvą“, – sakė pašnekovė.

Rūpinasi maistu ir gyvūnais
Paprašius įvardinti pagrindines tarnybos darbo kryptis, viršininkė sakė, jog pagrindinės būtų dvi: pirmoji – maisto sauga ir kokybė.
„Valstybinė maisto kontrolė apima įvairias sritis ir vyksta visose maisto gamybos grandinės dalyse – „nuo lauko iki stalo“. Ši kryptis apima ir prekybą maisto produktais, ir viešojo maitinimo įstaigas. Kontroliuojame gyvūninius, negyvūninius maisto produktus, geriamąjį vandenį, specialiosios paskirties produktus, tarkime, kūdikiams skirtą maistą, ekologinius produktus – tikriname dokumentus, ar šie tikrai ekologiški, jei tai, pavyzdžiui, mėsa, svarbu, kaip gyvūnas buvo auginamas ir kuo šeriamas, ar išlaukiamas reikiamas terminas, jei buvo naudojami jo gydymui antibiotikai. Alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, su maistu besiliečiančias medžiagas, pavyzdžiui, pakuotes. Prašome pateikti atitikties deklaraciją, tikriname, ar tinkamai paženklinti užrašu ar simboliu, įrodančiu tinkamumą naudoti maisto produktams. Ir viešojo maitinimo įmonių kontrolė, parduotuvių tinklas, mėsinės – viskas yra mūsų veiklos sritis. Maisto ir veterinarijos specialistai pagal kompetenciją kontroliuoja netgi maisto produktų reklamą, kad vartotojai gautų teisingą ir visapusišką informaciją apie reklamuojamus produktus. Vaistinėse tikriname, kad maisto papildams nebūtų priskiriama gydomųjų savybių, kurių jie neturi“, – kalbėjo pašnekovė.

Kita tarnybos veiklos sritis – gyvūnų sveikata ir gerovė
„Paskutinis mūsų rūpestis šioje srityje – afrikinis kiaulių maras, kuriuo gali sirgti ir kiaulės, ir šernai. Šioje srityje taip pat dirbame. Kol kas Palangos situacija čia nėra sudėtinga, kadangi turime mažai kiaulių, veterinarijos gydytojai-inspektoriai jau aplankė kiaulių augintojus ir nurodė visas reikalingas biosaugos priemones. Šernų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje medžioti neleidžiama, o nugaišusių šernų medžiotojai kol kas nerado. Šiuo metu mūsų teritorijoje – ramu, tačiau turime išlikti budrūs, nes Lietuvoje nuo šių metų pradžios rasti sumedžioti ar nugaišę 107 afrikiniu kiaulių maru užsikrėtę šernai, o šalia esančioje Latvijos teritorijoje užregistruota net 590 šia liga užsikrėtusių šernų. O ligoms, kaip žinome, sienų nėra. Ir, aišku, mus domina ir kitos infekcinės ligos, pavyzdžiui, pasiutligė, su kuria gali susidurti kiekvienas gyventojas“, – kalbėjo maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė.

Pažeidimai kartojasi
Pasidomėjus, su kokiais pažeidimais dažniausiai susiduria valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ar šiuo požiūriu Palanga kuo nors specifinė, V. Grigalauskienė sakė, jog kurorte tarnybos fiksuojami pažeidimai nesiskiria nuo kitų Lietuvos miestų.
„Palangoje eilę metų patikrinimų metu nustatytų pažeidimų pobūdis išlieka panašus: 38-39 procentai bendri higienos pažeidimai. Tai patalpų, inventoriaus, įrengimų priežiūros, neženklintas gamybinis inventorius, dėl ko galima kryžminė tarša – tarkime, tą pačią lentelę naudoja žaliai mėsai ir daržovėms pjaustyti, galimas paruošto ir neparuošto maisto kontaktas ir panašūs pažeidimai, netinkamai tvarkomos maisto atliekos, ŠGP – jos turi būti surenkamos į atskirus konteinerius ir atiduodamos atitinkamai šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonei, bet pasitaiko, kad šias atliekas meta į bendrus konteinerius. 21 procentas – personalo higienos pažeidimai, tokie kaip pasibaigęs sveikatos patikros ar higienos žinių atestavimo galiojimas, netvarkinga darbo apranga, netinkamai tvarkomi nagai, dėvimi žiedai, auskarai ir kita, 17-19 procentų – savikontrolės pažeidimai: nesavalaikė svarbių valdymo taškų stebėsena ir registravimas, laiku neatliekami savikontrolės tyrimai, įmonės vidaus auditai ir pan., 13-17 procentų produktų – pasibaigę tinkamumo vartoti terminai, neženklinti produktai, be įsigijimo dokumentų, t. y. negalima atsekti produktų, iš kurių pagaminti patiekalai, nekokybiški produktai, 4-7 procentai technologijų – nėra arba nepilni patiekalų gamybos technologiniai aprašymai, patiekalai gaminami nesilaikant technologinio proceso režimo, eiliškumo ir pan. Viešojo maitinimo įmonėse neretai randame produktų be jokių ženklinimo etikečių, kai neaišku kiek jis tinkamas vartoti, kada sušaldytas, kokia mėsos rūšis ir pan. Tokius produktus inspektoriai uždraudžia tiekti į rinką. Jie turi būti saugiai utilizuojami“, – kalbėjo pašnekovė.

Būdingas sezoniškumas
Pasak V. Grigalauskienės, nors Palangoje randami pažeidimai panašūs į fiksuojamus kituose miestuose, tačiau kurortas turi savo specifiką. Palangai būdingas sezoniškumas: iš 685 negyvūninio maisto tvarkymo subjektų 366 yra sezoniniai (53 procentai). „Todėl ir patikrinimų intensyvumas nevienodas: gegužės-rugpjūčio mėnesiais atliekame apie 500 patikrinimų, t. y. 70 procentų visų patikrinimų (apie 700 per metus). Patikrinimų, kurių metu nustatyti pažeidimai, skaičius buvo stabilus: 2012 metais – 40 procentų, 2014 m. – 39 procentai, tačiau 2015 metų per 9 mėnesius – 49 procentai, beveik pusės patikrinimų metu nustatomi pažeidimai. Pastaruosius trejus metus mažiau randame produktų su pasibaigusiu tinkamumo laiku. Pažeidimų nustatome panašiai tiek nuolatiniuose, tiek sezoniniuose maisto tvarkymo subjektuose“, – sakė viršininkė.
Sezoniškumas daro įtaką ir viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų sąmoningumui. Didelės įtakos čia turi darbuotojų kaita. „Vasarą labai jaučiamas kurorto sezoniškumas. Net 53 procentus sudaro sezoniniai punktai. Sezoniniai subjektai veiklą vykdo vos 1,5 mėnesio, todėl ir mums vasarą darbo padaugėja, o žiemą – sumažėja. Pastebima didelė viešojo maitinimo įmonių problema – darbuotojų kaita, ypač sezono metu. Darbdaviai skundžiasi, kad sunkiai randa patyrusių virėjų, kitų darbuotojų. Mūsų tarnybos kvalifikuoti specialistai ne tik kontroliuoja, bet visuomet stengiasi padėti, pakonsultuoti maisto higienos ir kitais klausimais, tačiau pasikeitus darbuotojui tenka pradėti viską iš naujo. Pusės patikrinimų metu nustatome pažeidimus“, – pasakojo moteris.
Siekiant kuo geriau informuoti vartotoją, vykdomas viešojo maitinimo įmonių reitingavimas – įvertinus darbo kokybę, įmonei skiriamas tam tikras balų – „puodelių“ skaičius. Pasak V. Grigalauskienės, šiuo metu Palangoje yra dvi kavinės, įvertintos 2 balais, dvidešimt – 3 balais, penkiasdešimt dvi – 4 balais, dvidešimt devynios – 5 balais. Kaip yra įvertintos kavinės, restoranai, kiekvienas gali pasižiūrėti, įvedęs į paieškos laukelį kavinės pavadinimą ar tiesiog miesto pavadinimą. „Kuo daugiau balų, tuo geresnis įvertinimas. Daugumai viešojo maitinimo įmonių svarbi atitiktis higienos reikalavimams“, – sakė pašnekovė. Atitikties higienos reikalavimams vertinimas yra skelbiamas viešai: www.vmvt.lt

Sulaukia skundų
Maisto ir veterinarijos specialistai kontroliuoja ir viešojo maitinimo įmonių veiklą. Valstybinė kontrolė vykdoma pagal planą atsižvelgiant į subjektų rizikos vertinimą: labai mažos rizikos – kontrolė 1 kartą per trejus metus, mažos rizikos – 1 kartą per dvejus metus, vidutinės rizikos – 1 kartą per metus, padidintos rizikos – 2 kartus per metus. Taip pat vyksta ir neplaniniai patikrinimai, gavus skundą ar pranešimą. Kadangi maisto ir veterinarijos tarnyba gina vartotojų interesus, patikrinimai atliekami ir gavus anoniminį vartotojo skundą. „Būna, kad ir neanoniminiai skundai nepasitvirtina. Yra labai įvairių žmonių – pasitaiko ir taip, kad vartotojas nusipirko kavos, ji jam pasirodė karti, neskani, ir žmogus skundžiasi – mes einame tikrinti, tačiau paprastai ta kava būna gera, tik žmogui nepatinka jos skonis. Gavus visuomenės sveikatos centro pranešimą apie susirgimą užkrečiamomis žarnyno infekcinėmis ligomis, į patikrinamą vykstame nedelsiant. Taip pat vykdome kontrolę renginių, švenčių metu“, – pasakojo tarnybos vadovė.
Pasiteiravus, dėl ko dažniausiai skundžiasi vartotojai, tarnybos vadovė teigė, jog paprastai sulaukiama skundų dėl maisto produktų kokybės – ir prekybos, ir viešojo maitinimo įmonėse. „2012 m. gavome 50 vartotojų skundų, 22 iš jų buvo pagrįsti, tai 44 procentai visų skundų, 2013 m. sulaukta 61 skundo, pagrįstas buvo 31 skundas, tai sudaro 51 procentą visų skundų, 2014 m. tarnyba gavo 65 vartotojų skundus, iš kurių 24 buvo pagrįsti, kas sudaro 36 procentus visų skundų. Pastaraisiais, 2015 metais, sulaukta 48 vartotojų skundų, 27 – pagrįsti, kas sudaro 56 procentus visų skundų. 2015 metais dėl prekybos įmonių gauti 23 vartotojų skundai, 11 iš jų buvo pagrįsti, tai sudaro 48 procentus skundų, dėl viešojo maitinimo gauti 24 skundai, 16 – pagrįstų, kas sudaro 67 procentus skundų. Anoniminiai skundai šiemet tik 5 (iš 48), iš jų 3 pagrįsti“, – vardino Palangos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė.

Skiriamos nuobaudos
Patikrinimo metu radus įmonėje pažeidimų, paprastai skiriamos baudos, lengvesniais atvejais apsiribojama įspėjimais. 2012 m. Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skyrė 35 baudas už 995 Lt, skirti 5 įspėjimai, 2013 m. įmonėms skirtos 58 baudos už 2525 Lt, 5 įspėjimai, 2014 m. įmonės sulaukė 75 baudų už 3725 Lt, skirtas 21 įspėjimas, pastaraisiais, 2015 m., tarnyba įmonėms skyrė 73 baudas už 1147 Eur, taip pat skirti 8 įspėjimai.
„Kartais dėl grubių pažeidimų tenka įmonę uždaryti, kol bus panaikinti pažeidimai. Kai kuriais atvejais iš rinkos išimami produktai. 2012 metais buvo priimti 7 sprendimai dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, 2013 m. – 6, 2014 m. – 3, 2015 m. turime 8 tokius atvejus. Sprendimai dėl produkto tiekimo rinkai sustabdymo, uždraudimo: 2012 m. – 24, 2013 m. – 34, 2014 m. – 24, 2015 m. – 45“, – skaičius pateikė tarnybos vadovė.
Įvairios nuobaudos – bene nemaloniausia tarnybos darbuotojų darbo dalis. Be abejonės, nemaloni ji ir tikrinamiesiems. Pasiteiravus, ar atvykus tikrinti pagal skundą, tikrinamieji visada elgiasi pakankamai korektiškai, ar nepasitaiko, kad specialistai iškeikiami, jiems grasinama, ar yra kokie nors saugikliai, saugantys tarnybos darbuotojus nuo nekorektiškų tikrinamųjų reakcijų, V. Grigalauskienė teigė, jog pasitaiko įvairių situacijų. „Kontroliuojančių institucijų paprastai niekas nelaukia, tačiau dauguma žmonių elgiasi korektiškai ir supranta mūsų tarnybos darbo būtinumą. Paprastai žmonės reaguoja jautriai, išsigąsta. Kai kada darbuotojai atsisako pasirašyti ant patikrinimo aktų, motyvuodami, kad jiems to neleidžia daryti įmonių savininkai, tačiau pasikalbėjus su jais, problemas pavyksta išspręsti taikiai. Nuo nekorektiškų tikrinamųjų reakcijos saugiklių nėra, stengiamės išvengti tokių situacijų, o reikalui esant būtų kviečiami policijos pareigūnai“, – kalbėjo viršininkė.

Pamilo Palangą
Neseniai naujas pareigas einanti pašnekovė teigė, jog čia, kaip ir kiekviename darbe, pasitaiko ir geresnių, ir blogesnių dienų. „Bet aš myliu savo darbą. Naujos pareigos teikia pasitenkinimo – tai nauja sritis, norisi padėti vartotojui, kad jį pasiektų saugūs maisto produktai, norisi padėti ir verslininkams mūsų tarnybos kvalifikuotų ir gerai išmanančių savo darbą specialistų patarimais, kad jie galėtų pateikti vartotojui saugius maisto produktus. Tačiau pasitaiko ir tokių verslininkų, vadovų, kurie nenori pripažinti nustatytų pažeidimų“, – kalbėjo V. Grigalauskienė.
Pasmalsavus, kaip specialistė pailsi po darbo, pašnekovė sakė: „Pamilau Palangą, nes anksčiau lankydavausi joje tik esant geram orui, dabar ją matau visokią, ir tai man labai patinka. Ypač mėgstu audringą jūrą – gal dėl to, kad ir pati esu viduje nerami ir energinga. Po darbo dienos pailsiu šeimoje, mėgstu pasivaikščiojimus prie jūros, miške ir parke, keliones, kultūrinius renginius“. Nors vadovauja tarnybai, prižiūrinčiai viešojo maitinimo įstaigų darbą, V. Grigalauskienė prisipažino pati šio sektoriaus paslaugomis pasinaudojanti nedažnai. „Mėgstu gaminti pati. Pažeidimų tenka pastebėti. Esu kartą nusipirkusi nekokybiško pyrago vienoje Palangos kepyklėlėje – jo apačia buvo supelijusi“, – sakė V. Grigalauskienė.

Trumpai:
Gimė Kretingos rajone.
Zodiako ženklas – Jautis.
Laisvalaikio pomėgiai: kelionės, pasivaikščiojimai gamtoje, kultūrinių renginių lankymas.
Principas, kuriuo gyvenime vadovaujasi: „Neteisk ir nebūsi teisiamas. Nors darbe tai sudėtinga, gyvenime pirma stengiuosi suprasti žmogų, ir tik paskui vertinti. Darbe vadovaujuosi principu: „Vienas lauke ne karys“.
Apie Palangą: „Tai miestas, kuriame aš gyvenu ir gyvensiu. Man Palanga labai patinka, ypač rudenį, kai sumažėja poilsiautojų, po kojomis šnara lapai, audringa, putojanti jūra. Galima sakyti, kad nuo gegužės mėnesio, kai pradėjau čia gyventi, tai jau mano gimtasis miestas“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



cha cha 2017-10-28 18:03 (IP: 90.137.126.91)
dovanų kuponas laikrodukui......minkšta kėdė....

mm 2015-11-18 04:35 (,,, / IP: 78.57.226.210)
2 sosiskos 7 jewray, po 1 nepardoodam

Taip pat skaitykite


Kartą garsi amerikiečių rašytoja ir prodiuserė Pam Brady pasakė: „Visos tiesos yra meilėje, šilumoje ir kavoje“. Meilės Palangoje netrūksta, šilumos liepą gal ir mažiau, bet lietuviškai vasarai užtenka, o ... kavos? Sutikime, dažnas mūsų be rytmetinio kavos puodelio niekaip neįsivaizduoja savo dienos. Su kavos puodeliu ją pradėti Palangoje tikrai yra...


Kasdienybėje apie šios tarnybos veiklą net nesusimąstome: tiesiog perkame maistą, lankomės kavinėse, valgyklose, namuose rūpinamės keturkojais augintiniais. Tik kai iš prekybos centro parsinešame namo pasenusį maisto produktą ar kavinėje mums atneša atšalusį patiekalą ar vaikų darželyje, kurį lanko ir mūsų atžala, vaikai suserga nuo patiekto maisto, tuomet...


Artėjant euro įvedimui „Palangos tiltas“ pasidomėjo, kaip kurorto verslininkai ruošiasi šiai permainai: kokios nuotaikos dėl euro įvedimo? Kaip tam ruošiasi kavinės, restoranai, viešbučiai? Kaip keitėsi kainos? Ar verslininkai jas kėlė? Kiek kainuos kasos aparatų pertvarkymas? Kokias klientų nuotaikas verslininkai jaučia?


Kai jaunas, dažniausiai be jokių darbinių įgūdžių žmogus nusprendžia per vasarą užsidirbti pinigų, kur geriausiai tai padaryti? Žinoma, Palangoje, kurios verslininkai vasarai samdo armiją darbuotojų: padavėjų, skrajučių platintojų, baro darbuotojų. Nesvarbu, kad, ko gero, dar aštuoniolikos nesulaukusio moksleivio rankose lėkštė dreba kaip per dešimties balų pagal Richterį...


Antradienio rytą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo progą pabendrauti su bendrovės „Palangos butų ūkis“ direktoriumi Artūru Kaktavičiumi bei užduoti jam aktualius klausimus, kurių pagrindinis – būsimoji daugiabučių renovacija.


Antradienio rytą trečiąjį kartą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo progą pabendrauti su specialiai į susitikimą iš Kauno atvykusiu Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininku Vyteniu Tomkumi bei užduoti jam aktualius klausimus, į kuriuos svečias atsakinėjo visą valandą.


Antradienio rytas „Palangos tilto“ redakcijoje prasidėjo neįprastai. Pirmą kartą prie puodelio kavos kartu su laikraščio redaktoriumi ir kolektyvu mūsų skaitytojai pasikalbėjo ir apie mūsų leidinį, ir apie jiems bei Palangai aktualius klausimus, dalijosi savo nuomone ir diskutavo su žurnalistais.


„Maisto prekės“, „Gėrimai“ ir panašūs pavadinimai dažnai puošia daugiabučių namų sienas. Juose įrengtos parduotuvės dažnai erzina ir piktina šalia gyvenančius žmones. Mat tokias parduotuves ypač mėgsta nepilnamečiai, stikliuko mėgėjai ir benamiai. Ar Palanga – išimtis?


Sutrikdytas eismas, automobilių kamščiai nustatytuose apvažiavimuose, daugiabučių kiemai užstatyti iš kitur atvykusių vairuotojų, kilus gaisrui, dėl spūsčių užblokuotas privažiavimas ugniagesiams prie minias žiūrovų sutraukusių objektų ir riaumojantys įvairiaspalviai lenktyniniai automobiliai – reginys, labiau įsivaizduojamas bet kur, tik ne kurorte. Bet modernių sporto ir koncertų salių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius