Sodų bendrijos gyventojai kilo į kovą dėl panaikinto tako

Rasa GEDVILAITĖ, 2019 01 12

Sodų bendrijos „Bočiai“ gyventojai sukilo, kai pamatė, kad vasarą neliko praėjimo iš Sedulų tako į Vėžių gatvę. Juo būdavo patogu pasiekti parduotuvę, o ir atsarginis išėjimas tuo pačiu buvo. Dabar, kaip nuogąstauja gyventojai, yra likęs tik vienas išėjimas iš sodų – į Kretingos gatvę, o jeigu kokia nelaimė, negi neturi būti atsarginio? „Negi žmonės šiais laikais visai nebesvarbūs, kodėl nebuvo atsižvelgta į mus? Kur paprasčiausias žmogiškumas?“ – neslėpė apmaudo gyventojai. Tako nebeliko, kai buvusių elektros tinklų sklypui atsirado naujas šeimininkas, o sklypas buvo apjuostas tvora, nepalikus jokio didesnio tarpelio.

Iš keturių įvažiavimų liko tik vienas
„Dabar mes į sodus turime tik vieną įvažiavimą ir laiko klausimas, kada ir tą patį užtvers. O kažkada buvo net keturi. Turėjome taką, vedantį į autobusų stotį ir parduotuvę. Ten buvo įdėti ir vartukai. Kažkuomet, senesni gyventojai pasakoja, kad ten ir automobiliais būdavo galima pravažiuoti. O dabar net ir žmonės nebegali praeiti. Mūsų bendrijoje gyvena ir vaikų, ir senų žmonių, kurie galėdavo praeiti iki parduotuvės tiesesniu keliu. Niekas neatsižvelgė į soduose gyvenančių žmonių interesus. Svarbu, kad vienam žmogui gerai, o kad šimtui – blogai, nesvarbu“, – dėl tokio sprendimo jaučiasi nusivylę sodų bendrijos gyventojai.
Vos pamatę, jog tveriama tvora, gyventojai ėmėsi veiksmų. Prašė ir pačių sklypo savininkų, kad paliktų praėjimą, netgi sakėsi, kad sumokėsią, jeigu atsižvelgs į juos, rašė į savivaldybę, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių, tačiau nei aiškaus atsakymo, nei pagalbos nesulaukė. Po dviejų mėnesių gavo atsakymą, kad specialistas atvyks į vietą ir įvertins situaciją. Tad praėjusią savaitę visi ir suskubo į susitikimo vietą, tikėdamiesi sulaukti sprendimų.
„Jeigu atsitiktų kokia nelaimė, pavyzdžiui, kokia vandentiekio nelaimė ir iškastų kelią, viskas, mes jokios pagalbos nebesulauktume, nebebūtų per kur įvažiuoti“, – atkreipė dėmesį itin aktyvus Sedulų tako gyventojas Vytautas Pukelis, visų gyventojų vardu ėmęs ieškoti išeities iš šios susidariusios situacijos.
Tai, kad gyventojai pasiryžę atgauti taką, įrodė gausus susirinkimas, kai atvykti situacijos įvertinti pažadėjo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas. Kantriai laukę žmonės pasakojo, kad jau seniai šiuo taku jie naudojosi, tačiau vasarą staiga išdygo tvora, kuri tapo kliūtimi praeiti. Vieni gyventojai pamena, kad šis takas buvęs jau labai seniai – kelis dešimtmečius, kiti pasakojo, kad jokio tako čia nebuvę ir žmonės patys laikui bėgant susigalvoję čia vaikščioti.

Papiktino vienašališkas sprendimas
Už tvoros esančiame sklype vaikščiojęs jo savininkas dėl tako kovojantiems gyventojams aiškino, kad jis turėjęs tokią teisę užtverti teritoriją, juolab, kad jis nuolat turėjęs rinkti paliktas benamių šiukšles. Tačiau gyventojai tikino, kad niekada jokių betvarkių jie ten neregėję. Tuo, kad buvęs takas, nebuvo patenkinti ir gretimo sklypo savininkai, kurie tikino, jog gyventojai patys pasidarę skylę ir ten vaikščioję. Take buvo įrengti varteliai, kurių niekas ir nepanaikino užtvėrus tvorą. Jie liko, nebegalėdami atlikti savo paskirties dėl vietos stokos.
Užtverto sklypo savininkas patikino, kad jis turėjęs teisę saugoti išsinuomotą žemę, nes iki šiol ten būriuodavosi benamiai. Pasiteiravus, ar ketinąs teritorijoje vykdyti kokią veiklą, vyras atsakė, jog konkrečiai dar pasakyti negali, tačiau planų esama. Gyventojai patikino, kad į sklypą jie ir nesikėsiną, jiems tereikėję palikti porą metrų, kad galėtų nueiti iki parduotuvės ir viskas. Taip, kaip buvę iki šiol. „Kur šiais laikais paprasčiausias žmogiškumas? Negi sunku atsižvelgti į šalia esančius žmones, suteikti galimybę jiems išreikšti savo pozicijas. Juk esame bendruomenė“, – teigė V. Pukelis.
Žmonės pasakojo, kad nuo seno pamenantys čia buvusį taką, niekam jis nekėlęs keblumų, niekas į jį nesikėsino. Tačiau atsiradę sklypų savininkai įprastai pareiškia teises. „Pas mus jau taip yra, viršininkais save laikantys žmonės sau gali leisti viską, neatsižvelgdami į kitų žmonių interesus. Juolab, kad mes esame bendruomenė, nėra jie vieni patys laukuose, kad darytų ką užsimanę“, – piktinosi gyventojai, pasiryžę nenuleisti rankų.

Atsakymo dar teksią palaukti
Į gyventojų susitikimą atvykęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Luinys atkreipė dėmesį, kad gyventojų prašyme nebuvo nurodyta, ko jie tiksliai pageidauja, tad jis atvyko įvertinti situacijos ir patikino, jog į visus išsakytus klausimus bus atsakyta nustatytu terminu – 20 dienų laikotarpyje. O žmonės teiravosi apie sklypo, užtvėrusio jiems praėjimą, detalųjį planą, ar išties visa aptverta teritorija priklausanti pagal planą, ar nėra pasisavintas servitutinis takas, kodėl nebuvo galima palikti tako, kuriuo buvo įpratę vaikščioti sodų bendrijos gyventojai, ar nebuvo pažeistas įstatymas, taip staiga atsiradus tvorai, neatsiklausus bendruomenės. Daug klausimų pateikė gyventojai atvykusiam specialistui, tačiau į juos atsakyti jis pažadėjo raštu, o ne susitikimo vietoje.
Tai, kad neišgirdo atsakymų jau susirinkimo metu, žmones piktino, juk tam ir kvietėsi specialistą. „Aš matau, kad yra tvora ir visas detales aiškinsimės. Aišku tik tai, kad šis sklypas yra suformuotas. Tad galima suprasti ir sklypo savininkus, ar jūs norėtumėte, kad per jūsų sklypą eitų žmonės, bet aš suprantu ir gyventojus, kurie neteko praėjimo“, – teigė specialistas.
Jis paaiškino, kad kaimynų parašai reikalingi tuo atveju, kai atliekami kadastriniai matavimai, formuojamas naujas sklypas. O teritorijų planavimas yra Savivaldybės funkcija.
„Aiškinsimės, ar ši tvora pastatyta su Nacionalinės žemės tarnybos sutikimu, kada sklypas suformuotas, privalome viską peržiūrėti detaliai. Tuomet bus galima pateikti visus atsakymus“, – sakė M. Luinys.
Gyventojai taip pat prašė pažvelgti į šią situaciją kitu kampu – suteikti galimybę jiems turėti ne tik antrą taką, kuriuo būtų galima išeiti, bet taip pat ir tokį, kuriuo būtų galima išvažiuoti automobiliais. Taip būtų saugiau visiems gyvenantiems sodų bendrijoje.
Sodų bendrijoje įsikūrę žmonės pažadėjo kovoti ir taip lengvai nepasiduoti. Jeigu prireiksią, kreipsis į visas institucijas. Savo pergale jie tiki. „Tikiu, kad mums pavyks atgauti prarastą taką. Nieko daugiau mes ir neprašome, tik sugrąžinti taką“, – teigė aktyvus Sedulų gatvės gyventojas V. Pukelis.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Nuo antradienio, rugsėjo 17 d., dėl remonto darbų laikinai uždaroma Kalgraužių gatvės atkarpa nuo Liepojos pl. iki „Darbos“ sodų.Maždaug 380 metrų ilgio Kalgraužių gatvės dalis, kurią Palangai perdavė Kretingos rajono savivaldybė, uždaryta bus maždaug mėnesį.  


Sodų bendrijos „Bočiai“ gyventojai sukilo, kai pamatė, kad vasarą neliko praėjimo iš Sedulų tako į Vėžių gatvę. Juo būdavo patogu pasiekti parduotuvę, o ir atsarginis išėjimas tuo pačiu buvo. Dabar, kaip nuogąstauja gyventojai, yra likęs tik vienas išėjimas iš sodų – į Kretingos gatvę, o jeigu kokia nelaimė, negi neturi būti atsarginio? „Negi...


Apie Kinijos sodų ir parkų kūrybos fenomeną

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 10 04 | Rubrika: Kultūra

Šeštadienį Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos Vakarų Lietuvos skyriaus iniciatyva, vykstant sąjungos seminarui „Želdynų erdvė 2018 – Vakarų Lietuva“, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje profesorius dr. Petras Grecevičius skaitė paskaitą „Kinijos sodų/parkų kūrybos fenomenas“. Palangiškiai sužinojo daug įdomaus, o ir...


Net 400 savo įgūdžius demonstruojančių karatistų – ant lėktuvų kilimo ir tūpimo tako. Tokį neįprastą vaizdą praėjusio šeštadienio popietę galėjo pamatyti Palangos oro uosto keleiviai ir svečiai. Anot karatė meistrų, oro uoste vykstantis egzaminas – išskirtinis išbandymas, reikalaujantis itin didelio susikaupimo, bet paliekantis tik gerus įspūdžius ir...


2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m., jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų – 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.


Palangos miesto savivaldybėje per 2016 metus kilo 48 gaisrai, 2015 metais – 51. Tai vienas iš mažiausių gaisrų skaičius per paskutinius 10 metų ir mažiausias per paskutinius penkerius metus. Palangoje kilo 38 gaisrai (41), Šventosios seniūnijoje (Šventojoje ir Būtingėje) – 10 gaisrų (10). Palangos m. savivaldybėje žuvusių žmonių gaisruose išvengėme...


Nors seniūnaičio pareigybės atliekamos be uždarbio ir neteikia privilegijų, kova dėl jų praėjusį sekmadienį Vilimiškės seniūnaitijoje virto erzeliu tarp ligšiolinio seniūnaičio Jono Juknos šalinininkų iš Vilimiškės (joje gyvena ir jis pats – aut.) ir sodų bendrijos „Bočiai“ kandidato Kęstučio Rudžio rėmėjų. Joje gyvena ir pats K. Rudys....


Taku tarp Palangos Iveros Dievo motinos cerkvės ir „Baltijos“ pagrindinės mokyklos pasivaikščioti einantys palangiškiai piktinasi: neilgo tako pakraštys palei cerkvės šoną sutvarkytas, o nuo „Baltijos“ mokyklos skirianti gyvatvorė ir žalia juosta prie jos – pilnutėlės šiukšlių. Kas gi čia šiukšlina ir kas...


Šių metų ruduo Palangoje keistai nestabilus, neprognozuojamas ir nedėkingas kelionėms – poetiškoms klajonėms toliau nuo „gimto“ Saulėtekio tako, artyn Šaipių, Karklės ar Olando kepurės. Gali perlyti iki paskutinio siūlo, greit pamesi besišypsančią nuotaiką ir „maldas“ jūrai, nes atrodysi varganiau už Vienišių kormoraną, tupintį...


Užkliudžius vieną bėdą, jų pasipylė kaip iš gausybės rago. Taip nutiko ir sodų bendrijoje „Pavėsis“ vandeniui apsėmus vieną iš gatvelių – Aguonų taką. Praėjusią savaitę lietui merkiant vanduo sustabdė sodų bendrijos Aguonų tako gyventojų judėjimą, tad ėmė ieškoti pagalbos, o jos laukdami, nieko nelaukę patys ėmėsi veiksmų. Tačiau, kaip paaiškėjo, pagalbos jie nelabai ir gali sulaukti, nes...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius