Susirieję giminaičiai reikalauja šeimos kapavietę dalinti perpus

Susirieję giminaičiai reikalauja šeimos kapavietę dalinti perpus

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 05 30

2015 metų gruodžio mėnesį „Palangos tiltas“ rašė apie dvi palangiškes, kurios nepasidalija bendra kapaviete. Teisminiai ginčai per pusmetį tik įgavo dar didesnį pagreitį – kaip ir rietenos bei kaltinimai vieni kitiems. Kapinių byloje atsakove esanti palangiškė Jovita Jašinskienė kreipėsi į redakciją, nes teigė, kad negalinti tylėti: „Tokios neteisybės, kokią patiriu aš, niekam nelinkėčiau.“

Siekia kapavietę dalinti perpus
Byla prasidėjo 2015 metų balandžio mėnesį, kai R. S. (redakcijai pavardė žinoma) pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybei dalinti bendrą kapavietę. Joje amžino poilsio yra atgulęs J. Jašinskienės brolis A. V., tačiau jo dukra R. S. teigia, kad Jovita kapo neva ne tik kad neprižiūrinti, bet dar ir savavališkai šalia jos tėvo palaidojo ir paskutinįjį savo brolį. Tad šalia velionio ateityje atgulti buvusiai A. V. žmonai, R. S. mamai, galimybės nebelieka.
Nesutarus, kas prižiūrės kapą, prašoma jį padalyti į dvi dalis su atskirais prižiūrėtojais. Tokiu siūlymu J. Jašinskienė piktinasi: „Esu ne tik pikta, bet ir įskaudinta dėl melo bei šmeižto. Mane R. S. kaltina kapo nepriežiūra, nors kapavietę, kur palaidoti mano abu broliai, tvarkau jau nuo 1982 metų“.
J. Jašinskienę dukterėčia kaltina visiška kapo nepriežiūra, savavališku jo tvarkymu, nors kapavietė sutvarkyta būtent J. Jašinskienės, už jos asmenines lėšas. Tai liudija ir teismo medžiaga, pagal kurią nuo pat 1974 metų bendrą kapavietę tvarko ir prižiūri būtent Jovita. Anot Jovitos, apie tai gali paliudyti ne tik giminaičiai, bet ir aplinkinių kapų lankytojai. Kuomet 2013 metais faktiška kapo prižiūrėtoja, J. Jašinskienė, norėjo palaidoti paskutinįjį brolį S. V., ieškovės R. S. mama tai užprotestavo siekdama, kad į kapavietę niekas nebūtų laidojamas, kol kapas nebus padalintas ir neturės atskirų prižiūrėtojų.

Savivaldybė: kapavietės dalybos negalimos
Dabar kapavietėje, dėl kurios kilo konfliktas, guli du J. Jašinskienės broliai. „Kada mano brolis, R. S. tėvas, mirė, konfliktą iškėlusiai mano dukterėčiai tebuvo vos dešimt metų, tad kapavietę nuo pat brolio palaidojimo tvarkiau ir prižiūrėjau aš, niekas ten daugiau nesilankė“, – pasakoja J. Jašinskienė.
Kaip kapavietės prižiūrėtojas kapinių knygoje buvo įrašytas Jovitos tėtis Justinas Vaičius, tačiau jam mirus, moteris nežinojo, kad reikia ir knygose pakeisti prižiūrėtoją. Tik vėliau moteris sužinojo, kad kapavietė jai perleidžiama paveldėjimo teise.
Ieškovė R. S. nori šalia savo tėvo ateityje palaidoti jau dabar sunkiai sergančią mamą, nori tvarkyti būtent tą kapavietės plotą, kuriame palaidotas jos tėtis.
J. Jašinskienė tokį dalyką sunkiai įsivaizduoja: „Man toks reikalavimas nelabai suprantamas. Niekaip nesuprantu, kaip dėl tokio dalyko galima rietis, nesutarti draugiškai, o galų gale kreiptis į teismus ir šmeižti gimines. Esu kaltinama kapo nepriežiūra, net vazų ar gėlių vogimu nuo kapo. R. S. teigia nenorinti tvarkyti „svetimo“, jos gryno kraujo dėdės kapo, bet kad ji ir taip ten niekada nesilankė. Kaip ir mano brolienė S. V. Velionių atminimas, kaip aš įsivaizduoju, joms mažai rūpi, tad kapo dalybos reikalingos tik dėl galimybės ten ateityje laidotis“.
Su R. S. „Palangos tiltui“ nepavyko susisiekti: byloje tėra tik jos asmens kodas, o į interneto paiešką įvedus ieškovės atstovės duomenis, metama informacija, kad jai iškelta bankroto byla.
Į teisminius procesus įtrauktas ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ – kaip institucija, atsakinga už kapaviečių keitimus. Taip pat ir Palangos miesto savivaldybė, kuri turėtų išduoti leidimą kapo dalyboms, tačiau praėjusiais metais vykusio teismu metu buvo nuspręsta, kad tokios kapavietės dalybos yra visiškai negalimos.
„Mums buvo paaiškinta, kad savivaldybė tokio leidimo išduoti negali, nes kapas yra šeimos, jame palaidoti kraujo ryšį turintys asmenys, ne svetimi žmonės“, – sakė J. Jašinskienė.
Lyg ginčui turinio ir neturėtų būti, nes „Palangos komunalinis ūkis“ vadovaujasi vienu iš Kapinių tvarkymo taisyklių punktų, kuriame aiškiai sakoma: „Jei asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) ar kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą“.
Tačiau R. S. iškėlė teismo ieškinį pakartotinai.

Dvi kapo prižiūrėtojos?
2015 metų lapkritį J. Jašinskienė gavo raštą iš UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kuriame pažymėta, jog kapavietės prižiūrėtojos yra dvi. „Informacijos patvirtinimo rašte žymima, kad kapavietės prižiūrėtojos yra R. S. ir aš, bet įstatymiškai kapavietės prižiūrėtoju įrašytas gali būti tik vienas“, – teigia J. Jašinskienė.
Būtent šiuo pagrindu R. S. teismuose antrą kartą bando laimę gauti leidimą dalyti kapavietę. R. S. teismo ieškinyje teigia, kad skirtingų kapaviečių nori dėl to, kad turėtų teisę ten palaidoti savo mamą, tačiau J. Jašinskienė tam kategoriškai nepritaria. O be jos leidimo, pagal reglamentuotą Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik leidus kapų prižiūrėtojui, jeigu toks pakeitimas yra galimas. Nors R. S. turėjo jau ir kapavietės dalijimo projektus, sudarytus kartu su jai atstovaujančia advokate B. M., kapavietės ribos galėtų būti keičiamos tik J. Jašinskienės mirties atveju.
UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atstovaujantis advokatas Petras Žekys dar 2015 metų gruodį „Palangos tiltui“ teigė, kad šioje situacijoje moterys apskritai kreipėsi ne į tą teismą: „Čia ginčas kilęs dėl kapo prižiūrėtojo, o ne kapo dalybų, kurį moterys ir kiti giminaičiai turėtų spręsti patys. Arba jei jau nepavyksta susitarti gražiuoju, siūlyčiau kreiptis į bendrųjų kompetencijų teismą“.
Savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas įsitikinęs, kad abi ginčo pusės vis tik turėtų siekti taikios ginčo išeities. „Baisu, kai žmonės varsto duris nepasidalindami brangiausiųjų žmonių kapo ir kovodami dėl galimybės palaidoti jame kitus savo artimuosius“, – „Palangos tiltui“ sakė V. Korsakas.

Gražiuoju susitarti nepavyksta
Panašu, kad kaip siūlo savivaldybė ir advokatas P. Žekys, draugiškai susitarti nepavyks, nes šiandien Palangos apylinkės teismui jau pateiktas R. S. naujas ieškinys, kuriame pažerta virtinė kaltinimų ir šmeižiančių žodžių J. Jašinskienei.
„Esu nuolat terorizuojama, jaučiu psichologinį spaudimą, dėl ko jau net sveikata pašlijo. Kapavietėje nuolat vykdomos fotosesijos nukritus menkiausiam medžio lapui, neva aš neprižiūriu kapo. Negi turiu kapinėse budėti ištisą parą?“ – redakcijoje pasakojo ramybės nebeturinti J. Jašinskienė.
Pasak jos, ji niekada nėra gavusi jokių pretenzijų nei iš artimųjų, nei iš savivaldybės įpareigotų asmenų dėl kapavietės nepriežiūros: „Teisme tą paliudys kapavietės kaimynai, mano pačios giminės ir artimieji“.
Teisybės ieškanti moteris teigia, kad jei R. S. su savo mama nenori lankyti ir prižiūrėti savo tėvo ir vyro kapo, niekas jų neverčia: „Nevažiavo iki šiol, tegu nevažiuoja ir toliau. Tikrai puikiausiai susitvarkysiu pati ir neprašysiu nė vieno cento. Noriu tik vieno, kad mano broliai galėtų ilsėtis ramybėje“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos simbolis – Kurhauzas – jau neturkus atsivers visu savo grožiu. Medinę šio kultūros paveldo objekto dalį restauruojantys specialistai teigia, jog, esant finansavimui, pastato išorė baigta tvarkyti būtų jau iki šv. Velykų, vidaus darbai baigti taip pat galėtų būti dar šiais metais.


Praėjusių metų pradžioje įsigaliojus naujam Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, kuriuo buvo sugriežtinti ankstesni reikalavimai, pastebima, jog daugelyje šalies savivaldybių gerokai sumažėjo laukiančiųjų socialinio būsto žmonių eilės. Pagrindinė priežastis – privaloma deklaruoti pajamas ir turtą. Palangoje laukiančiųjų eilė sumažėjo perpus.


2015 metų gruodžio mėnesį „Palangos tiltas“ rašė apie dvi palangiškes, kurios nepasidalija bendra kapaviete. Teisminiai ginčai per pusmetį tik įgavo dar didesnį pagreitį – kaip ir rietenos bei kaltinimai vieni kitiems. Kapinių byloje atsakove esanti palangiškė Jovita Jašinskienė kreipėsi į redakciją, nes teigė, kad negalinti tylėti: „Tokios...


Dvi palangiškės nepasidalija savo šeimos kapaviete. Viena ginčo pusė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydama, kad šeimos kapavietė būtų padalinta į dvi dalis. Atsakančioji pusė su tuo nesutinka. Nei žodiškai, nei raštiškai nepavykus susitarti, abi ginčo pusės varsto teismų duris ir pagalbos prašo žurnalistų....


Darbo partijos kandidatė Pajūrio rinkimų apygardoje Genoveita Krasauskienė nepraranda vilties patekti į Seimą, kai, regis, jau visi šaukštai po pietų.


Palanga mina Druskininkų pėdomis – labiau patrauklų, bet sunkiai įgyvendinamą įvažiavimo į kurortą mokestį, brandintą savivaldybėje ne vieną mėnesį, ko gero, pakeis pagalvės mokestis. Jei savivaldybės Taryba mėnesio pabaigoje jį patvirtins, kiekvienas miesto svečias, nuo birželio 1-osios apsigyvenęs kurorte, turės mokėti 1 lito pagalvės mokestį už kiekvieną Palangoje praleistą parą....


Politikų privilegija – savo nuožiūra dalinti biudžeto pinigus  2

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 03 08 | Rubrika: Savaitės komentaras

Praėjusiame tarybos posėdyje kurorto politikų atmesta žemės nuomos mokesčio lengvatos siekiančios 78 metų palangiškės Jadvygos Žižienės pasiūlyta taikos sutartis verčia grįžti prie mokesčių lengvatų temos.


Rinkliavų už komunalines atliekas įstatymas piktina vis daugiau palangiškių. Teisybės paieškų išvarginti miestiečiai vis dažniau mina „Palangos tilto“ redakcijos slenkstį. Šventojiškei Virginijai Bagdonienei kreiptis į vietinę žiniasklaidą pasiūlė miestelio seniūnas Eugenijus Čilinskas. „Klausimą, už ką privalau mokėti, iškėliau kone...


Nors kurorto savivaldybė ir ragina palangiškius burtis į bendrijas bei pasinaudoti valstybine namų renovacijos programos teikiama parama, patys palangiškiai savo gyvenamuosius  namus renovuoti bijo. „Nepasitikiu nei renovacijos programomis, nei statybininkais, kurie jas atlieka“, – „Palangos tiltui“ sakė palangiškė Danutė Gurinienė....


„Bočiai“ – lyg didelis šeimos ratas

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 01 17 | Rubrika: Kultūra

1961 metais Palangoje susikūrė tautinių šokių ansamblis „Bočiai“ ir iki šiol gyvuoja be pertraukų. Šiandien jis gali didžiuotis turėdamas per 40 dainuojančių, šokančių narių. Visuomeninės organizacijos statusą gavusiems „Bočiams“ reklamos nereikia – apie juos žinios eina iš lūpų į lūpas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas