Nuotrauka iš Saulės Paulikienės socialinio tinklo „Facebook” asmeninės paskyros.

Nuotrauka iš Saulės Paulikienės socialinio tinklo „Facebook” asmeninės paskyros.

Šveicarijoje- iš pirmų lūpų apie „dieviškąją dalelę“, mokiniams Palangoje apie fiziką - kitaip

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 03 19

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos fizikos mokytojai Saulei Paulikienei, neseniai besistažavusiai Šveicarijoje, Ženevoje įsikūrusiame Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN), iki šiol nedyla patirti įspūdžiai – juk apsilankyta mokslo įstaigoje, visame pasaulyje žinomoje dėl to, kad centro mokslininkai daugiau kaip po pusę amžiaus trukusių paieškų 2012 metais aptiko naują subatominę dalelę, vadinamą „dieviškąja dalele“. Saulė įsitikinusi, kad fiziką galima dėstyti įdomiai, o naujausius fizikos mokslo pasiekimus ir atradimus – net apie „dieviškąją dalelę“ – pateikti ne kilometrinėmis formulėmis, o, kaip CERN, populiariai, pavyzdžiui, per komiksus.

Bendravo per socialinį tinklą
Kalbėdama apie fizikos dėstymą mokykloje, S. Paulikienė vis akcentuodavo šiandienos vaikų kitoniškumą. „Fizika vaikams kartais tokia neįdomi. Dabar reikia galvoti apie tą vadinamąją Z kartą. Tai karta, kuri itin daug laiko praleidžia prie kompiuterio“, – sakė pedagogė ir pridūrė, jog kompiuterį galima panaudoti ir naudingai – ne tik žaidimams.
Pasak pašnekovės, paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ ji susikūrė dar tuomet, kai mokykloje nebuvo elektroninio dienyno. „Kai dar turėjau auklėtinius, kol dar nebuvo „Tamo“ (elektroninis dienynas – aut. past.), man reikėjo su jais susisiekti, tada ir griebiausi populiaraus socialinio tinklo. Prisimenu, mėgdavau pajuokauti, kad, jei tik kuris vaikas neklausys, tuojau išmesiu jį iš draugų“, – juokėsi fizikos mokytoja.
Į tėvų nuogąstavimus, kad vaikai lipte prilipę prie kompiuterių ir nuolat naršo socialiniuose tinkluose, S. Paulikienė atsako, jog, pavyzdžiui, „Facebook“ galima panaudoti ir ieškant informacijos. „Informaciją apie tą stažuotę Šveicarijoje aš pirmiausia ten ir pamačiau“, – prisiminė pašnekovė.

Paskatino direktorė
Nors fizikos teko mokyti ne tik pagrindinėje mokykloje, bet ir gimnazijoje, visgi vos sužinoję apie stažuotę mokytojai iš pradžių pritrūko pasitikėjimo savo jėgomis – į stažuotę turėjo keliauti ne kiekvienas norintis, o tik atrinkti kandidatai. „Iš pradžių nepasitikėjau savimi, juk neretai pasitaiko, kad sunku save įvertinti, bet pildyti paraišką paskatino mokyklos direktorė. Ji mane padrąsino, ir aš užpildžiau. Ir kai pranešė, kad mane atrinko tarp kitų kandidatų, netikėjau. Buvo labai didelis konkursas – paraiškų buvo 200, gal kiek daugiau, o stažuotis pakvietė tik dvylika fizikų iš visos Lietuvos“, – pasakojo S. Paulikienė, kuri neseniai tapo V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja.
Šveicarijoje paskaitos vyko anglų kalba, tai iš pradžių kėlė nerimą, bet palangiškė vėliau nusiramino – jau anksčiau buvo ieškojusi informacijos įvairiomis kalbomis, todėl žinojo terminus ir angliškai.
Dar prieš išvykstant į Šveicariją, oro uoste fizikos mokytojai traukė burtus, kam teks rašyti kiekvienos dienos dienoraštį.
„Nieko nepažinau, o traukdami tuos burtus susipažinome. Džiaugiuosi ne tik pačia stažuote, bet ir naujomis pažintimis – užsimezgė bendravimas su fizikais iš kitų Lietuvos miestų“, – sakė pašnekovė.

Savotiškas didelis miestas
Tai buvo jau antroji tokia Lietuvos mokytojų stažuotė. Pirmoji fizikos mokytojų grupė į Šveicariją važiavo pernai. „Mes vykome į Ženevoje esantį CERN. Tai Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija. Pagrindinis išvykos tikslas buvo fizikos mokytojams suteikti naujausių, su dalelėmis susijusių žinių ir sudominti vaikus fizika. Labai nustebome, kad ten dirbančių žmonių amžiaus vidurkis – dvidešimt šešeri metai“, – pasakojo pedagogė.
Anot jos, CERN yra tarsi didžiulis miestas, kuriame pluša ir gyvena apie 2300 darbuotojų. O kur dar pagalbinis personalas, vairuotojai.
Ne vienam fizikos mokytojui buvo smalsu išgirsti ir apie „dieviškąją dalelę“. Paskutinio paleidimo 2012 metais pasiekimas – Higgso bozono (pirminės visatos mikrodalelės, paaiškinančios, kodėl kūnai turi masę) atradimas.
Mokslininkų pranešimas apie šios paslaptingos elementariosios dalelės atradimą Europos branduolinių tyrimų organizacijos centre prieš beveik tris metus buvo sutiktas sveikinimo šūksniais ir ovacijomis atsistojus. CERN radiniui identifikuoti iki šiol vykdo tolesnius tyrimus. „Pasiekėme labai svarbų gamtos suvokimo elementą. Šis atradimas atveria kelią išsamesnėms studijoms, kurioms reikės daugiau statistinių duomenų ir kurios nustatys naujosios dalelės savybes bei nušvies kitas mūsų visatos paslaptis“, – skelbė CERN pranešimas po atradimo.
Europos branduolinių tyrimų centre šią savaitę vėl po pertraukos buvo paleistas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas – bus toliau tiriama pirminė visatos mikrodalelė.
Mokytoją stebino, kad CERN – tarsi miestas. „Jame yra ir vaikų darželis, paštas, parduotuvė, valgyklos. Mes taip pat valgėme valgykloje, tai ten buvo įvairių žmonių, kalbančių įvairiomis kalbomis – itin įvairiaspalvė auditorija. Ir tu nežinai, galbūt stovi šalia Nobelio laimėtojo fizikos srityje. Girdėjau, kad miestelyje jų yra. Tai, kad paprastas mokytojas trumpam gali atsidurti tokiame centre, labai motyvuoja“, – prisipažino direktorės pavaduotoja.
Grupė Lietuvos pedagogų Šveicarijoje viešėjo per Valstybės atkūrimo dieną. Pašnekovė pasakojo, jog ši svarbi data nebuvo pamiršta – mokytojai sulaukė sveikinimų. „Mus pasveikino nuolatinis Lietuvos atstovas prie Jungtinių tautų biuro Ženevoje ambasadoje Rytis Paulauskas“, – teigė mokytoja.

Susitiko su ministru
O kitądien, po Vasario 16-osios paminėjimo, svečiai iš Lietuvos CERN susitiko su... Lietuvos švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Jis atvyko į CERN kompiuterių centrą, klausėsi pasakojimo apie duomenų apdorojimą. Kartu su juo buvo R. Paulauskas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Šveicarijoje kasdien vykdavo paskaitos, susitikimai, ekskursijos – labai įtempta dienotvarkė buvo. Vieną dieną buvo suorganizuota paskaita apie informacines technologijas. Ją skaitė du lietuviai, dirbantys CERN: David Abdurachmanov, kuris atstovauja centre JAV mokslo įstaigai, ir Justas Balčas – Vilniaus universiteto atstovas, centre dirbantis su studentais stažuotojais.
„Mūsų viešnagės metu ten lietuvių studentų buvo apie vienuolika. Puiku užsienyje sutikti lietuvį. Klausant lietuvių paskaitos apėmė tokia nuostaba: kaip gali būti toks jaunas žmogus ir toks protingas. Eksperimento metu gaunami milžiniški duomenų kiekiai, kuriuos reikia apdoroti“, – pasakojo pedagogė.
Šveicarijoje fizikos mokytojai lankėsi ir Jungtinių tautų būstinėje Ženevoje. „Turėjome galimybę klausytis koncerto, kuriame trylikamečiai lietuviai vaikai ir vienuolikmetis gruzinas skambino fortepijonu. Ten buvo ir ministras D. Pavalkis. Koncertas buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penktosioms metinėms paminėti, – pasakojo S. Paulikienė ir neslėpė džiaugsmo, jog koncerte skambėjo ne tik užsienio, bet ir lietuvių kompozitorių kūriniai. – Galėjome pasidžiaugti ir lietuvių muzika: buvo atliekami B. Dvariono, Barkausko kūriniai. Susirinko pilna salė žmonių, visi labai plojo“.

Dalinsis su kitais
Mokytoja jau suka galvą, kaip CERN centre sužinotas fizikos naujienas, tyrimus suprantama kalba, įdomiai perteikti savo mokiniams V. Jurgučio mokykloje ir kolegoms.
„Sudėtingus dalykus CERN dėsto paprastai, pavyzdžiui, rodydami... komiksus. Žinios perteikiamos taip, kad būtų suprantamos visokio amžiaus vaikams“, – entuziastingai pasakojo direktorės pavaduotoja.
Pašnekovę labai džiugino ir tai, kad visa CERN sukaupta informacija buvo jiems labai lengvai prieinama ir nebuvo jokių apribojimų. „Mus lydinti Kondrat Jende sakė: „Fotografuoti galima visur ir viską galima platinti“. Jų tikslas – kad tik kuo daugiau žmonių sužinotų apie jų tyrimus ir bandymus, kad žinios pasiektų kuo platesnę auditoriją. Ir mūsų tikslas – grįžus tapti savotiškais CERN-o ambasadoriais, skatinti domėtis naująja fizika. Labai džiugina tai, kad visa informacija buvo lengvai prieinama, surandama“, – kalbėjo fizikos mokytoja.
Stažuotėje dalyvavę pedagogai jai pasibaigus gavo atestatus.
Grįžusi į Lietuvą ir parsivežusi nemažą bagažą naujų žinių, S. Paulikienė neketina veltui švaistyti laiko – jau planuoja visu tuo gėriu pasidalinti su kolegomis Lietuvoje. „Esu suplanavusi susitikimą su Palangos fizikais, kitą savaitę – su Kretingos rajono mokytojais. Susitikimų metu pasidalinsiu patirtimi. Jei kas susidomės ir kur nors kvies, maloniai vyksiu ir dalinsiuosi nauja patirtimi“, – sakė fizikė.

Siekia sudominti
S. Paulikienė nuolat stengiasi savo mokiniams suteikti tvirtus dėstomo dalyko pagrindus ir ieško būdų vaikus sudominti fizika.
„Stengiuosi ir laboratorinius darbus atlikti ne kompiuteriu, kurti įvairias demonstracijas. Reikia paaiškinti, kad fizika yra gamtos mokslas. Kai kalbi apie aplinką, apie, tarkime, vaivorykštės susidarymą, apie tai, kaip išsirinkti tinkamą dulkių siurblį, vaikai nustemba, kad tai fizika. Fizika – ne tik formulės ir skaičiavimai, – ji yra aplink mus. Jei vaikui kyla vaikiškai naivių klausimų apie fizikos reiškinius, stengiuosi paaiškinti. Svarbiausia, kad vaikas nebijotų mokytojo klausti, – įsitikinusi pedagogė. – Stengiuosi leisti mokiniams patiems paliesti mokymo priemones, jei galiu priemonę parodyti vizualiai, parodau. Kiek galiu, naudoju realias priemones. Su mažesniaisiais praktikuoju praktikos darbus, kuriuos vaikai atlieka namuose – jie patys turi atlikti eksperimentą. Tuomet vaikai nori savo darbą pristatyti klasei, parodyti draugams. Visuomet atsiranda norinčių, nes vaikai dabar išmano informacines technologijas. Kartais pamokoje perteikiu teoriją, o mokiniai turi rasti, kur tai pritaikoma praktikoje. Ir kai jie realiai supranta, kad tai yra ne tik vadovėlyje, bet ir mūsų gyvenime, pajunta džiaugsmą“.
Dvejus metus ji dirbo Darbėnų gimnazijoje, dvejus su puse – Vydmantų gimnazijoje. „Aš ne tik fizikos, bet ir matematikos, ir ekonomikos mokytoja. Būdamas mokytoju, privalai tobulėti. Vienuoliktos-dvyliktos klasės kursas skatina tobulėti, juolab, kad mano vaikai mokosi „Fotone“, reikia jiems padėti, todėl turi tobulėti“, – sakė mokytoja, kuri priklauso dviem metodiniams būreliams Palangoje ir Kretingoje. Be to, ji dar vadovauja Kretingos rajono ekonomikos mokytojų būreliui.
„Mūsų mokykla priklauso Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijai, ten esu išrinkta į tarybą. Esu Lietuvos fizikų asociacijos narė – sunku net išvardinti, kiek kam priklausau, – šypsojosi pašnekovė, neseniai tapusi ir direktorės pavaduotoja. – Mokyklos kolektyvas – puikus, direktorė Laimutė labai palaiko, ačiū visiems bendradarbiams ir administracijai už parodytą pasitikėjimą“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kaip palangiškiams paaiškinti, kad šilumos vidutinė kaina kurorte, šilumos ūkį iš privatininko perėmus savivaldybės įmonei UAB „Palangos šilumos tinklai“, tikrai sumažėjo? Kokių pastabų kurorto gyventojai turi pirmus metus po 17 metų pertraukos miestą vėl pradėjusiai šildyti įmonei?Siekdami išgirsti atsakymus iš...


Pasitinkant Tarptautinę nerūkymo dieną – lapkričio 17-ąją, visi Palangos miesto mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai turi progą įgyti naudingų žinių pamokose „Pramogauk be kvaišalų. Rinkis sveikatą!“.Užsiėmimus, padedančius suprasti, kokie pavojai slypi bandymuose rūkyti, ragauti alkoholį, rengia Klaipėdos visuomeninio sveikatos biuro darbuotojos Evelina Daujotienė ir...


Šiandien, rugsėjo 4 d. prasideda istorinis žygis žemaitukų žirgais apie Lietuvą – „Žemė-žmogus-žirgas“. Vidurdienį, apie 12 valandą, iš Šventosios pajūrio 10-ies žygeivių ir 12-os žirgų draugija iškilmingai bus palydėta į penkias savaites truksiančią kelionę aplink Lietuvą.


Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos fizikos mokytojai Saulei Paulikienei, neseniai besistažavusiai Šveicarijoje, Ženevoje įsikūrusiame Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN), iki šiol nedyla patirti įspūdžiai – juk apsilankyta mokslo įstaigoje, visame pasaulyje žinomoje dėl to, kad centro mokslininkai daugiau kaip po pusę amžiaus trukusių...


Užvakar į Palangos miesto savivaldybės Tarybos salę susirinkusiems miesto atstovams (daugiausiai buvo seniūnaičių) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Arūnas Liubinavičius pristatė projektą „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“.


Antradienio rytą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo progą pabendrauti su Lietuvos socialdemokratų partijos Palangos skyriaus pirmininku, miesto Tarybos nariu, Kontrolės komiteto pirmininku bei užduoti jam aktualius klausimus tiek apie miesto problemas, tiek apie Tarybos darbą.


Antradienio rytą antrąjį kartą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos kartu su laikraščio redaktoriumi Linu Jegelevičiumi pasikalbėti ir apie mūsų leidinį, ir apie jiems bei Palangai aktualius klausimus, pasidalinti savo nuomone ir padiskutuoti su žurnalistais rinkosi mūsų skaitytojai.


Antradienio rytas „Palangos tilto“ redakcijoje prasidėjo neįprastai. Pirmą kartą prie puodelio kavos kartu su laikraščio redaktoriumi ir kolektyvu mūsų skaitytojai pasikalbėjo ir apie mūsų leidinį, ir apie jiems bei Palangai aktualius klausimus, dalijosi savo nuomone ir diskutavo su žurnalistais.


Kol Europos Sąjungos strategai laužo galvas, kaip priartinti Europą ir Europos Sąjungą (ES) prie kiekvieno jos miestelio, net tokio mažo kaip Palanga, europarlamentaras Algirdas Saudargas (taip, jis – pirmasis   nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, stovėjęs prie šalies užsienio politikos vairo 1990-1992, taip pat 1996-2000 metais) apie Lietuvos...


Kad eilinių žmonių žinios apie Europos Sąjungos paramą dažniausiai apsiriboja trafaretiniu pasakymu „pinigų davė Europos Sąjunga“, nieko nuostabaus –dauguma žmonių apie Sąjungos paramą sprendžia pagal renovuojamas mokyklas ar rekonstruojamas gatves. Tačiau iš politikų, juolab savivaldybės Tarybos narių, suprantama tikėtis gilesnių žinių apie ES paramos panaudojimą, projektus, jų „virtuvės“...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius