Sveiki atvykę į Palangą – europietišką kurortą!

Sveiki atvykę į Palangą – europietišką kurortą!

Linas JEGELEVIČIUS, 2018 08 04

Palanga – Lietuvos vasaros sostinė, į kurią malonu atvykti – ji tokia tvarkinga ir išpuoselėta. Tačiau Palanga, ir visas pajūris bei Lietuva, būtų visai kitokie, jeigu ne ženklios Europos Sąjungos investicijos. „Plėtojant pajūrio infrastruktūrą, Europos Sąjungos parama buvo ir lieka itin svarbi“, – sakė „Lietuvos pajūris 2018“ pakalbinti Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Neringos meras Darius Jasaitis ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
ES padėjo įgyvendinti arti šimto Palangos projektų. Daugiausia europinių pinigų skirta penkiems projektams: Palangos sporto arenai, Palangos koncertų salei, Palangos botanikos parkui, kempingui Nemirsetoje ir paplūdimiams.
„Be šių projektų Palanga šiandien būtų visai kitokia“, – įsitikinęs Palangos meras Š. Vaitkus.
Šiemet 23 kilometrų Palangos paplūdimio ruožas vėl gavo Mėlynąją vėliavą, aukščiausią Europos Sąjungos paplūdimių kokybės įvertinimą.

Naudą jaučiame visi
Vis dėlto ES nauda Lietuvos pajūriui – ne vien piniginė. Keičiasi ir pačių poilsiautojų kultūra – atostogaujame vis atsakingiau ir sveikiau, o kurortų aplinka tampa švaresnė.
Dar 2006 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimta Maudyklų vandens direktyva įpareigoja mus gerinti aplinkos kokybę ir žmonių sveikatą.
„Sugriežtintos maudyklų vandens kokybę garantuojančios taisyklės įpareigoja vykdyti aktyvią paplūdimių vandens stebėseną – mėginiai imami kas dvi savaites. Baltijos jūros vanduo Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje yra labai geras“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
„Šiandien Palanga ne tik regione, bet ir visoje Europoje yra žinoma kaip balneologijos kurortas. Palanga turi unikalių gamtinių išteklių, itin švarią Baltijos jūrą – teigiamas atostogų prie jos poveikis sveikatai yra įrodytas. O padedama ES, Palanga tapo gerokai modernesnė“, – komentavo Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė.
Kai jūs, gulėdami paplūdimyje, tarp pirštų sijojate birų smėlį – ko gero, net neįtariate, kad smėlio dar prieš vasaros sezoną čia būta gerokai mažiau. Tai – audrų, siautusių žiemą, pasekmė.
Palangai į pagalbą atėjo Europos Sąjunga: jos lėšomis sustabdyta kopų erozija ir kurorto paplūdimys maitinamas smėliu – jis vežamas iš Šventosios.
„Taip smėliu papildomas Palangos miesto centrinių paplūdimių ruožas nuo Birutės kalno kyšulio iki Palangos tilto. Savivaldybė viena tiek lėšų neturėtų“, – sakė Palangos savivaldybės ekologė Reda Kairienė.
Ech, ar ne gera vartytis puraus smėlio patale?
Jau brendate į jūrą? Maudynių saugumui Latvijos ir Lietuvos paplūdimiuose užtikrinti ES yra skyrusi arti 80 tūkst. eurų.
Saulei ritantis horizonto link, galbūt apžergsite dviratį ir su vėjeliu pralėksite iki pat Šventosios?
Aktyvaus turizmo vystymui pasienio regione ES atseikėjo 1,2 mln. eurų, o pati savivaldybė prisidėjo 200 tūkst. eurų. Daugiausia investuota į dviračių turizmo plėtrą Lietuvos ir Latvijos pasienio regione: atnaujinta turizmo infrastruktūra, rekonstruotas 12 km dviračių takas Palanga–Šventoji, taip pat atnaujinti Klaipėdos rajono ir Nicos (Latvija) turizmo informacijos centrai.
O gal smalsu į Palangą pažvelgti iš paukščio skrydžio?
Prašome užlipti į miesto centre esančios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštą, kurio aukštis siekia 60 metrų! Tai – naujausia Palangos atrakcija. Ji tapo įmanoma tik šiemet, Palangai baigus vykdyti iš dalies ES finansuojamą projektą, skirtą sakralinio kultūros paveldo pritaikymui turizmo ir visuomenės reikmėms. 21,4 metro aukštyje buvo įrengta nemaža apžvalgos aikštelė. Palangą galima apžvelgti per du čia įrengtus monoklius-teleskopus, taip pat lankytojai gali apžiūrėti bažnyčios laikrodžio bei varpo mechanizmus.
Savo svečius Palangoje būtinai nuveskite į Gintaro muziejų ar Botanikos parką. Irgi atsinaujinusius ES lėšomis!

Keliautojai – geriau apsaugoti
Turizmo informacijos centro duomenimis, pernai poilsį su nakvyne Palangoje pasirinko 245 tūkst. svečių iš Lietuvos – tai yra didžiausias vietinių keliautojų skaičius tarp visų mūsų šalies kurortų. Nemažai poilsiautojų atvyksta ir iš užsienio – ne tik tradiciškai iš Rusijos ar Baltarusijos, bet ir iš kitų ES šalių. Daugiausiai – iš Latvijos, po jos sekė Vokietija, Estija, Lenkija, Ukraina, Norvegija, Švedija ir Didžioji Britanija.
Beje, gal atvykote lėktuvu, autobusu, traukiniu ar laivu? Tikimės, jog nevėlavote. O ar žinojote, jog turite teisę gauti pagalbą ar net kompensaciją, jei viešasis transportas būtų atšauktas ar pavėluotų atvykti? Tuo pasirūpino europarlamentarai ir ES Taryba, priėmę lėktuvų, autobusų, traukinių ir laivų keleivių teisių reglamentus. Apie lėktuvų keleivių teises tikriausiai jau girdėjote, o apie traukinių ar autobusų – turbūt dar ne.
Atšaukus autobuso reisą, ilgesnį nei 250 kilometrų (tai apima ir maršrutus iš Vilniaus į pajūrį), arba jam vėluojant išvykti bent dviem valandomis, turite teisę vykti kitu autobusu, o jei jo nėra – atgauti iš bendrovės pusantro karto didesnę sumą nei kainavo jūsų bilietas. O jei dėl bendrovės kaltės bent valandą pavėluotų traukinys ar laivas, turite teisę atgauti dalį bilieto kainos. Jei traukinys užstrigtų pakeliui, bendrovė privalo suorganizuoti alternatyvų transportą į paskirties vietą.
Neblogai, tiesa? Mūsų išrinkti europarlamentarai dirba tam, kad apgintų mūsų teises. Beje, kiti Europos Parlamento rinkimai vyks 2019 m. gegužės 26 dieną. Nepatingėkite ateiti ir išrinkti tuos, kurie yra verti mums atstovauti!

Neringoje – apie pusšimtis ES paramos sulaukusių projektų
„Nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 metais Neringoje įgyvendinta apie pusšimtis projektų. ES parama leido pagerinti Neringos gyventojų gyvenamąją aplinką, sutvarkyti kultūros paveldo objektus – etnografinės žvejo sodybos pastatus, etnografines kapines Nidoje ir Preiloje. Pagerintos žvejų darbo sąlygos – pastatytas prieplaukos aptarnavimo pastatas. Dvylika sandėlių bei dvi žuvies apdirbimui skirtas patalpas talpinančiame pastate šiandien šeimininkauja Neringos žvejų įmonės. Taip pat įsigyta šiuolaikiška žvejybos įranga, o Nidoje ir Juodkrantėje įrengta laivų ištraukimo įranga“, – žurnalui „Lietuvos pajūris 2018“ sakė Neringos meras D. Jasaitis.
O kokie Neringos projektai sulaukė didžiausio ES finansavimo?
Visų pirma, tai Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų sistemos vystymas – vandenvietėse renovuoti esami ir išgręžti nauji gręžiniai, juose sumontuoti nauji siurbliai. Jų dėka iš Neringoje išgaunamo vandens pašalinama geležis, kurios labai daug yra Kuršių nerijos vandenyje. Gyventojai nebeturi rūpesčių dėl ruduojančios vonios įrangos bei drabužių. Projekto vertė – apie 11 mln. eurų.
Padedama ES, Neringa netrukus renovuos ir išplės vandentiekio bei nuotekų tinklus, suteiks galimybę prisijungti prie jų didesniam skaičiui gyventojų.
„Neringos savivaldybė detaliaisiais planais taip pat numatė įrengti naujus dviračių ir pėsčiųjų takus, kurie leis geriau paskirstyti Kuršių nerijos lankytojų srautus. Tam prašome ES paramos“, – sakė meras.
Be to, šiuo metu Neringa įgyvendina dvylika su ES bendrai finansuojamų projektų, tarp kurių yra e-rinkodaros projektai, Urbo kalno ir gretimos aplinkos sutvarkymas, taip pat Evangelikų liuteronų bažnyčios Nidoje tvarkybos darbai.

Klaipėda sutvarkė viešąsias erdves
Kaip sakė žurnalui „Lietuvos pajūris 2018” Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas, daugumą miesto gražinimo darbų uostamiestis atlieka savo jėgomis, tačiau, žinoma, Europos Sąjunga uostamiesčiui labai padėjo, ypač sutvarkant miesto viešąsias erdves.
„Beveik milijonu eurų ES parėmė projektą, kuriuo siekiama išplėtoti pėsčiųjų takų sistemą, sutvarkyti pėsčiųjų taką palei Taikos prospektą, nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės, taip pat paversti šią teritoriją viešąja erdve, pritaikyta gyventojams bei smulkiajam verslui“, – sakė S Budinas.
Įgyvendinus projektą bus atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, sutvarkyti želdiniai, įrengti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimo kelias, apšvietimas.
ES taip pat 3,5 mln. eurų prisidės prie Danės krantinėse esančių viešųjų erdvių sutvarkymo, smulkiosios žvejybos skatinimo.
„Rekonstravus krantines, padidės centrinės Klaipėdos dalies patrauklumas kokybiškam gyventojų ir miesto svečių laisvalaikiui, palengvės prieinamumas prie upės, o tai užtikrins turistų ir poilsiautojų srautus bei sudarys sąlygas mėgėjiškai žvejybai, laivų švartavimuisi“, – džiaugėsi administracijos direktorius.
Europos Sąjunga remia ir Atgimimo bei Turgaus aikščių, Malūno parko, viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro sutvarkymą bei atnaujinimą, taip pat prisideda prie planų kardinaliai pakeisti Rumpiškės kvartalo veidą. Čia bus išspręsta automobilių stovėjimo vietų, žaliųjų zonų bei takelių chaotiškumo problema.
Bendrijos finansavimas uostamiestyje taip pat padeda plėtoti švietimo sritį – modernizuoti Karalienės Luizės jaunimo centrą, atnaujinti mokyklas ir gimnazijas.
„Europos Sąjunga mums labai pagelbėjo kurti gražų, sportišką ir išsilavinusį miestą“, – reziumavo pašnekovas.
O tai, kokia ji bus ateityje – mūsų visų rankose.
„Iš visų europiečių lietuviai labiausiai remia savo šalies narystę Europos Sąjungoje. Kviečiu visus balsuoti 2019 m. gegužės 26 d. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir išreikšti savo valią dėl Europos, o kartus ir dėl Lietuvos ateities,“- „Lietuvos pajūriui 2018“ sakė Daiva Jakaitė, EP biuro Lietuvoje vadovė.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palanga – Lietuvos vasaros sostinė, į kurią malonu atvykti – ji tokia tvarkinga ir išpuoselėta. Tačiau Palanga, ir visas pajūris bei Lietuva, būtų visai kitokie, jeigu ne ženklios Europos Sąjungos investicijos. „Plėtojant pajūrio infrastruktūrą, Europos Sąjungos parama buvo ir lieka itin svarbi“, – sakė „Lietuvos pajūris 2018“ pakalbinti...



Žinomas šalies ekonomistas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas tvirtina, kad šalies ekonomika pasiekė augimo ciklo piką. „Tendencijos šiais metais nekilnojamojo turto rinkoje rodo, kad netrukus jį pakeis leidimasis. Tik koks jis bus: „minkštas“ ar „kietas“ kaip 2008-aisiais?“ – sakė jis....


Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšto remonto darbai artėja link pabaigos – apžvelgti kurortą iš daugiau nei dvidešimties metrų aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės bus galima jau ankstyvą rudenį.


Palangos ir Šventosios gyventojai saulėtą balandžio 23 dieną triūsė švarindami kurortą. Savivaldybės ekologės Redos Kairienės duomenimis, iš viso tądien iš viešųjų Palangos ir Šventosios erdvių buvo surinkta apie 50 tonų atliekų, kurias miesto tvarkytojai išveš iki trečiadienio. Į visuotinę talką rinkosi ir pavieniai gyventojai, ir...


Sezoniškumas neaplenkia ir turgaus prekybininkų, o juos neretai palydi kivirčai. „Vasarą iškilę konfliktai tarp prekybininkų ar pirkėjų užgęsta greičiau, nebūna tokie aršūs, kadangi sezono metu būna didelė apyvarta. O tamsiuoju metu apyvarta sumažėja, atmosfera tampa niūresnė, ir konfliktai tampa aršesni, didesni“, – neslėpė savivaldybės įmonės...


Palangiškiams Savivaldybės taryboje atstovaujantys Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai sėkmingai įgyvendina uždavinius, kuriuos dėl miesto gerovės yra užsibrėžę pasiekti per ketverius šios kadencijos miesto Taryboje metus.


Palanga gyvena keisto laukimo nuotaikomis. Palangos valdžia beveik tikra, kad olandai, pernai rugpjūtį sugedus atrakcionui J. Basanavičiaus gatvėje, vos nepražudę pulko vaikų, bandys naktį įsliūkinti į Palangą. Jau šį savaitgalį. Jei ne, iki mėnesio galo tikrai. Nors antradienį savivaldybė atmetė olandų interesams atstovaujančios UAB „Leander“ prašymą leisti ir...


Už modernų kurortą!

Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) Palangos skyrius, 2010 12 15 | Rubrika: Miestas

Šiandien mes pristatome mūsų kandidatų sąraše esančius įstaigų ir įmonių vadovus.


Už modernų kurortą! (pedagogai)

Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) Palangos skyrius, 2010 12 06 | Rubrika: Miestas

Šiandien mes pristatome mūsų kandidatų sąraše esančius PEDAGOGUS.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius