Šventosios uosto ateitį ima traukti migla

Šventosios uosto ateitį ima traukti migla

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 02 12

Kaip saulės patekėjimo Šventosios uostelio atgimimo laukiantiems šventojiškiams šią savaitę buvo brūkštelėta, kaip šlapiu skuduru per veidą. Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje Šventosios uosto statybos projektui, automėgėjų terminais kalbant, buvo užtrauktas rankinis stabdis.
Vyriausybės posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo darbų įteisinimo. Buvo numatyta priimti Vyriausybės nutarimą, leidžiantį įgyvendinti techninį Šventosios uosto atstatymo projektą. Planuojama, kad jis bus įgyvendinamas keliais etapais: molų statyba ir farvaterio gilinimo darbai, inžinerinių tinklų statyba, vakarinės krantinės rekonstrukcija, akvatorijos gilinimo darbai ir švartavimo įrangos statyba. Be to, greta paties uosto numatoma pastatyti automobilių parkavimo aikštelę ir rekonstruoti rytinę krantinę.
Tačiau šių pirmųjų uosto statybos žingsnių įteisinimui iškilo rimta grėsmė, kurią, regis, bus sudėtinga pašalinti. Posėdžio metu Vyriausybės nariai susiginčijo, ar visi numatomi darbai tikrai neprieštaraus galiojantiems pajūrio zonos apsaugos įstatymams, ar jie suderinti tarp įvairių institucijų ir žinybų. Buvo net suabejota, ar farvaterio ir akvatorijos gilinimą iš viso galima priskirti prie statybos darbų.
Kilus ginčams premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybė kol kas negali priimti sprendimo ir nutarimo projektas atidėtas kelioms savaitėms. Bet tikrosios uosto statybos procedūros stabdymo priežastys slypi visai kitur ir jos po kelių savaičių niekur neišnyks – Vyriausybės posėdyje iškilo abejonių, kokiu būdu bus finansuojami numatomi statybos ir akvatorijos gilinimo darbai.
Kaip žinia, atstatyti Šventosios uostą apsiėmęs ir šią pajūrio teritoriją į savo pavaldumą perėmęs Klaipėdos valstybinis jūrų uostas dabar šios prievolės kratosi. Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus jau nebeslepia, kad Šventosios uostelio projektas Klaipėdos uostui nėra naudingas. Uždirbtus pinigus uosto direkcija bevelija investuoti į pramoninio uosto krantines ir akvatorijos gilinimą iki 17 metrų, nei kišti į labiau pramoginio uosto statybą Šventojoje, kuris niekada neatsipirks.
Žiūrint iš valstybinės naudos taško A. Vaitkus yra teisus. Investicijos į Klaipėdos uostą grąžą duoda iš karto, nes prie išgilintų krantinių švartuojasi didesni laivai, už kuriuos gaunamos didesnės rinkliavos. Tuo tarpu Šventosios uoste už įplaukusią privačią turisto jachtą daug nepaimsi, nes kitą kartą tos jachtos visai nebesulauksi.
Tokiu atveju Šventosios uosto atstatymą turėtų finansuoti valstybė, kuri to daryti neskuba. Dabar pradėta abejoti net tuo, ar Šventosios uostelis galėtų būti atstatomas iš europinių pinigų. Iš Vyriausybės posėdžio išėjęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius atvirai išrėžė, kad Šventosios uostas yra turizmo, reakreacijos ir poilsio objektas ir jis nelabai yra susijęs su transporto infrastruktūra. „Manau, kad šiandien nėra teisinių galimybių, kad šis ne transporto sistemos uostas būtų atstatomas iš transporto infrastruktūrai skirtų europinių pinigų“, – pasakė ministras.
Su R. Sinkevičiumi būtų galima pasiginčyti, nes jūrinis turizmas naudojasi ta pačia transporto infrastruktūra. Juk ir turistinėms jachtoms bei nedideliems keleiviniams laiveliams reikalingas ir saugus uostas, ir krantinės. Tačiau, matyt, į transporto infrastruktūrai skirtas ES lėšas jau yra nusižiūrėjęs Klaipėdos uostas, kuris už tuos pinigus bevelija vystyti savo infrastruktūrą.
Ką gi R. Sinkevičius siūlo Šventajai? Anot ministro, toks uostas galėtų sudominti nebent koncesininkus. „Galbūt Lietuvoje atsiras verslo grupė ar verslininkas, kuris savo pinigais norės tą uostą išgilinti, pastatyti molus ir kurį laiką imti tam tikrą mokestį, kad laivai galėtų įplaukti, prisišvartuoti, būtų saugomi“, – lyg pasityčiodamas savo viziją dėsto ministras.
Tačiau kartu R. Sinkevičius užbraukia net ir šią utopinę viltį. Ministro teigimu, kartu su uostu turėtų būti vystoma ir Šventosios miestelio infrastruktūra. Skaičiuojama, kad atstatyti Šventosios uostą kainuotų per 43 mln. eurų ir dar tiek pat pareikalautų miestelio infrastruktūros sutvarkymas.
Tokiam pasiūlymui Šventosios gyventojai tikriausiai ploja abiem delnais, tačiau iš kokių lėšų R. Sinkevičius siūlo sutvarkyti Šventąją? Pasirodo, miestelio infrastruktūros sutvarkymu turėtų pasirūpinti Palangos savivaldybė. Ar tik ne iš savo vargano biudžeto kurortas privalėtų skirti per 40 mln. eurų? Anot ministro, kad „laiveliai mieliau plauktų į patogų, gerai sutvarkytą kurortą“.
Ar šiandien kokia nors verslo grupė bus suinteresuota į uosto statybą „įmerkti“ apie 45 mln. eurų su miglota valstybės garantija šias lėšas sugrąžinti per 25 metus? Jau net nesvarstant, ar savivaldybė yra pajėgi per daugelį metų apleistą Šventosios miestelį vienu ypu paversti vakarietišku saldainiuku?
Kita vertus, ar teisinga, kai tik kelnių prašantiems šventojiškiams siūlomas visas kostiumas, tačiau kartu pabrėžiama, kad jo pirkimui nėra pinigų. Sveikas protas diktuoja, kad iš pradžių reiktų pastatyti uostą, o auganti jo paklausa palaipsniui atgaivins ir patį miestelį.
Štai kodėl vyriausybėje besiformuojanti nuomonė dėl Šventosios uosto ateities šią ateitį praktiškai ir užbraukia. Gal pabaigtą uosto techninį projektą ir turėsime, bet į jūrą išplaukiantys žvejai ir toliau savo plokščiadugnes valtis pro uosto įplaukos kanalą stums į dugną atsispirdami kojomis.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Meras Šarūnas Vaitkus savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ vakar paliko įrašą: „Pagaliau ledai pajudėjo. Ačiū Vyriausybei, Premjerui ir kancleriui už operatyvius sprendimus siekiant Šventosios uosto atgimimo.“


Šventosios uosto ateitį ima traukti migla

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 02 12 | Rubrika: Savaitės komentaras

Kaip saulės patekėjimo Šventosios uostelio atgimimo laukiantiems šventojiškiams šią savaitę buvo brūkštelėta, kaip šlapiu skuduru per veidą. Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje Šventosios uosto statybos projektui, automėgėjų terminais kalbant, buvo užtrauktas rankinis stabdis.


Planuota jau šiemet pradėti Šventosios uosto atstatymo darbus ir baigti 2020-aisiais. Tačiau paaiškėjo, jog Europos Sąjunga (ES) nenusiteikusi jam skirti finansinės paramos, kaip ir prieš keliolika metų vėl svarstoma, iš kur gauti pinigų tokiam ambicingam projektui.


Vakar neeiliniame tarybos posėdyje pagaliau patvirtintas Šventosios jūrų uosto detalusis planas. Pritarus šiam svarbiam tiek Šventajai, tiek valstybei dokumentui, uosto direkcija teiks paraišką dėl techninės dokumentacijos rengimo, kainuosiančio apie 8 mln. Lt, finansavimo ES paramos lėšomis.


Praėjusį savaitgalį vyko Šventosios uosto regata – ORC (Offshore Racing Congress) čempionatas. Nors buvo prognozuotas vidutinio stiprumo vėjas, varžybų metu jis vos dvelkė. Todėl vietoj penkių etapų įvyko tik trys.


Birželio pradžioje įvykęs oficialus uosto atidarymas skelbė, jog Šventoji nuo šiol gali drąsiai vadintis ne tik kurortu, bet ir uostu. Tačiau netrukus džiaugsmą naujuoju miestelio traukos objektu nustelbė kita žinia: smėliu užneštas įplaukos kanalas ir laivyba jachtomis bei pramoginiais kateriais Šventosios uoste yra sustabdyta.


Antradienį, rugpjūčio 9-ąją, miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas pristatė Šventosios jūrų uosto detalųjį planą. Miesto taryba šį planą tvirtins rugsėjo mėnesį.


Sporto bazių ateitį valdžia paslėpė po migla

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 06 23 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį Palangos mero Vytauto Stalmoko pažadėtas stebuklas, regis, numirs net negimęs. Valdžios idėjai pastatyti modernius sporto objektus įkūrus viešąją įstaigą pasipriešino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė, kuri savo potvarkiu sustabdė taryboje priimtą sprendimą.  Ji nustatė, kad Palangos valdžios siekis inicijuoti Viešosios įstaigos...


Parengta Šventosios jūrų uosto galimybių studija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 28 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę miesto meras Vytautas Stalmokas, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo techninės tarybos posėdyje, kur UAB „Ardanuy Baltic“, Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingeneria“ atstovė Lietuvoje pristatė Šventosios jūrų uosto galimybių studiją.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius