Pranešimą skaito V. Juozapavičienė ir A. Viskontaitė iš Palangos „Gintarėlio”.

Pranešimą skaito V. Juozapavičienė ir A. Viskontaitė iš Palangos „Gintarėlio”.

Tautiškumas pradedamas ugdyti jau nuo lopšelio-darželio

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 10 10

Paskutinį rugsėjo penktadienį į Palangos vaikų lopšelį-darželį „Gintarėlis” rinkosi ikimokyklinėse mūsų miesto, Klaipėdos, Kauno bei Mažeikių įstaigose dirbantys pedagogai. Čia vyko respublikinė konferencija „Tautiškumo ugdymas ikimokyklinėse įstaigose”, kuri tapo gražiu ir prasmingu pusmetį „Gintarėlyje” trukusio pilietinio ir tautinio ugdymo projekto „Gintariniais Palangos takeliais”, skirto Palangos 760 metų jubiliejui paminėti, baigiamuoju renginiu.

Žvakutės šviesos
sušildyti

Konferencijos dalyvius pasveikino „Gintarėlio“ berniukų ansamblis, padainuodamas dainelę „Dainuoja pajūrio vaikai“ bei lietuvių liaudies dainą „Ar tu žinai mielas broli?“, o mažieji „Pelėdžiukai“ žemaitiškai patarė kaip išsisukti nuo ligų, net suvaidino mažą spektakliuką dainuodami apie mažąjį žvirblelį, tuo „sušildydami net vicemero S. Simės dūšią“. Nuoširdi vicemero S. Simės kalba nuteikė gražiam rimtam darbui. Palangos švietimo skyriaus vedėja L. Valužienė taip pat pasidžiaugė šia konferencija ir visus sušildė savo buvimu.
Konferencija prasidėjo įspūdingu akcentu. Dar iki jos „Gintariniais Palangos takeliais” projekto metu mažieji „gintarėliai”, tėvelių padedami, statė Palangą – tokią, kokią jie mato ir kokią norėtų matyti. Kaip minėjo projekto iniciatorė, „Gintarėlio” meninio ugdymo mokytoja metodininkė  Valdonė Juozapavičienė, daugiausiai namukų, puošiančių lopšelį-darželį, padarė „Kodėlčiukų” grupė – itin gražūs buvo Emilio Drazdo, Ugnės Juronaitės, Arno Burbos kartu su tėveliais „pastatyti” namai. O bene didžiausią įspūdį padarė „Drugelių” grupės ugdytinio Tauro Aiduko kartu su tėveliais sukurtas prie Birutės kalno esančio Lurdo maketas. Jis ir buvo įneštas į salę, šalia jo – uždegta žvakė.
„Mes labai labai džiaugiamės šiuo darbeliu. Ir norime, kad uždegtoji žvakelė sušildytų visas konferencijos dalyves ir įkvėptų naujiems darbams tautiškumo ugdymo baruose”, – į koleges pedagoges kreipėsi V. Juozapavičienė.

Ir žodžiu, ir vaizdu
Konferencijos, kurios organizatoriai – Palangos lopšelio-darželio direktorė Ilona Milkontė, direktorės pavaduotoja ugdymui Milda Kucevičienė, meninio ugdymo mokytoja metodininkė  Valdonė Juozapavičienė bei auklėtoja metodininkė Aurelija Viskontaitė, metu perskaityti keturiolika pačias įvairiausias tautinio ugdymo temas bei aspektus apžvelgę pranešimai.
Taip pat pristatyti septyni pagrindinę konferencijos temą atspindintys stendai: Palangos „Gintarėlio” vyresniųjų auklėtojų Žibutės Kubilienės bei Linos Miežetienės „Tautinio ugdymo pradmenys darželyje”, Klaipėdos „Gintarėlio” meninio ugdymo pedagogių Daivos Galdikienės bei Ilonos Mieliulienės „Mes saugom tautiškumo pynę, kurią senoliai mums supynė”, Mažeikių „Gintarėlio” auklėtojų Esmeraldos Butaitės ir Loretos Juodeikienės „Etninės kultūros plėtra”, Kauno „Čiauškučio” muzikos pedagogės metodininkės Astos Ambrazevičienės „Bendruomenės grupių bendradarbiavimo formos ikimokyklinėje įstaigoje perteikiant tautines ir etnokultūrines tradicijas muzikiniame ir kultūriniame kontekste”, Klaipėdos „Žuvėdros” meninio ugdymo mokytojos Daivos Šilinskienės „Advento popietė „Sodai sodai leliumoj”, Kauno „Ąžuoliuko” vyresniosios auklėtojos Ingos Šimelienės ir muzikos mokytojos metodininkės Janės Smiltniekienės „Gydu gydu katutes” bei Kauno „Varpelio” meninio ugdymo mokytojos metodininkės Ritos Marijos Tumasienės „Kalendorinės šventės vaikų darželyje”.

Tautiškumo ugdymas
Konferenciją pradėjo renginio šeimininkų – Palangos „Gintarėlio” logopedės metodininkės Danguolės Petrauskienės pranešimas „Juostos audimas kalbos ugdyme”, spalvingai ir išsamiai atskleidęs, kaip per žaidimą – juostos audimą – galima padėti vaikui įveikti tarimo sunkumus.
Pedagogė L. Kanienė citavo mokslininko, didžio pedagogo tezes „Žmogus negali gyventi vienas, kad jaustų buvimo prasmę, jaustųsi laimingas. Kiekvienas gimstame, kaip teigia A. Maceina, dideliame kieme, kuris vadinasi tauta. Tas kiemas mus augina, glaudžia, rūpinasi. Su laiku tas kiemas plečiasi, auga.Todėl būti tautiškam – suvokti bendrystę su šalia esančiais žmonėmis, gamta, aplinka, miestu, kaimu”, – taip į savo pranešime „Tautiškumo ugdymas: Kodėl? Kur? Kada?” iškeltą klausimą, kodėl svarbu ugdyti tautiškumą, atsakė Kauno „Daigelio” direktorės pavaduotoja ugdymui, muzikos mokytoja metodininkė Laima Kanienė. O kolegė iš Kauno rajono Girionių darželio muzikos mokytoja metodininkė Rasa Rasimavičienė nagrinėjo ritmikos lavinimo probleminius aspektus tautiško ugdymo kontekste. Pristatė savo neseniai išleistą knygą „Mano fortepijono pradžiamokslis“, kurią mokytojos turėjo progą įsigyti iš autorės rankų.
Skatinti domėjimasį gimtu kraštu, kalba; siekti, kad vaikai pajustų savo krašto ir tarmės savitumą, didžiuotųsi savo tautiniu tapatumu, atrastų bendravimo džiaugsmą – tokių tikslų siekta Palangos „Nykštuko” priešmokyklinio ugdymo pedagogės metodininkės Onos Šleiniuvienės pristatyme grupėje „Girinukai” įgyvendintame projekte „Mes – Žemaitijos krašto vaikai”.
Didelio dėmesio sulaukė Kauno menų darželio „Etiudas” muzikos mokytojos ekspertės Jurgitos Urnižienės pranešimas „Nusilenk savo žemei...” bei jos išleista knygelė „Muzikiniai žaidimai su guma“, kurią konferencijos dalyvės mielai parvežė į savo ugdymo įstaigas. Klaipėdos „Vyturėlio” meninio ugdymo mokytojos metodininkės Nijolės Pranevičienės reikšmingos mintys apie vaikų muzikinės patirties svarbą ikimokykliniame amžiuje. Palangos „Pasakos” vyresnioji auklėtoja Dalia Latonienė tautiškumo problemą įžvelgė pranešime „Šeima – tautinio ugdymo pradžiamokslis”.
Gerąja patirtimi apie lietuvių laiudies kūrinius – nuo dainų bei šokių iki pasakų, minklių, mįslių – ikimokyklinės įstaigos šventėje dalijosi Klaipėdos „Purienos” meninio ugdymo mokytoja, muzikos ekspertė Regina Bočkienė, Mažeikių „Gintarėlio” auklėtoja metodininkė Regina Mažrimienė skaitė pranešimą „Liaudies tautosakos skrynelę atversiu kartu su tėveliais”.
„Čia Lietuva per amžius buvo” – tokį projektą vykdė ir jį šiltai, įtaigiai pristatė Palangos „Nykštuko” priešmokyklinio ugdymo pedagogės metodininkės Birutė Šiaulienė ir Sigita Sičiūnienė, Palangos „Ąžuoliuko” direotrės pavaduotoja ugdymui Zita Paulikienė bei auklėtoja Milda Valantinienė vaizdžiai pasakojo, kaip su vaikučiais sekėsi prakalbinti molį, o Palangos S. Vainiūno meno mokyklos mokytoja metodininkė Jurgita Petkutė-Marcinkienė dalijosi pastebėjimais apie muzikinių kompetencijų ugdymą tatutiškumo principu kaip apie perspektyvą tolesniam vaikų ugdymui. Ji džiaugėsi, jog labai gausus būrys „Gintarėlio“ auklėtinių mokosi Palangos S. Vainiūno meno mokykloje liaudies instrumentų skyriuje. Miela buvo klausyti jų atliekamos liaudies dainos apie paukštelį.

Sukėlė diskusijų
Itin įdėmiai buvo išklausytas Palangos „Gintarėlio” , meninio ugdymo mokytojos metodininkės  V. Juozapavičienės bei auklėtojos metodininkės A. Viskontaitės pranešimas „Gintariniais Palangos takeliais”, juolab, kad į šio projekto įgyvendinimą buvo įtrauktos ne tik visos „Gintarėlio” grupės, bet ir vaikai iš lopšelių-darželių „Ąžuoliukas”, „Nykštukas” bei „Žilvinas”.
Kaip sakė V. Juozapavičienė, balandžio mėnesį pasaulinės kultūros dieną startavusiu projektu siekta paminėti Palangos 760 metų jubiliejinį gimtadienį – tai puiki proga pasitelkus visą įstaigos, ir ne tik jos, bendruomenę geriau pažinti miestą, kuriame gyvename, patyrinėti ir susipažinti su Palangos etnine kultūra ir įžvelgti gimtojo miesto išskirtinumą.
Projekto metu per įvairią ugdomąją ir pažintinę veiklą vaikuose skiepytas pagarbos, pasididžiavimo gimtuoju miestu jausmas. Mažieji palangiškiai buvo supažindinti su įžymiomis ir lankytinomis Palangos vietomis, miesto istorija. Vaikų žinios apie gimtąjį miestą plėtotos kaupiant etnokultūrinę patirtį, tuo pačiu puoselėjant tautinius mažųjų jausmus, skatinant juos išgyventi kūrybos džiaugsmą, žadinant vaiko meilę artimiesiems, aplinkiniams, gimtajam miestui ir jį supančiai gamtai. Tuo pačiu stiprinta šeimos ir ugdymo įstaigos partnerystė, perimant etninės kultūros tradicijas, suteikiant teigiamų emocijų bei malonių ir žaismingų išgyvenimų per aktyvią veiklą, tenkinant tiek kultūrinius, tiek saviraiškos poreikius.
Nuo pat balandžio „gintarėliai” enciklopedijos ir kituose šaltiniuose ieškojo informacijos apie Palangą, jos istoriją, kaupė knygeles, atvirukus, miesto planus, nuotraukas, suvenyrus, grupėse įsirengė kampelius „Mano Palanga”, kuriuose, kaip aukščiau minėta, kartu su tėveliais atkūrė gražiausius Palangos pastatus ar vietas, statė tokią Palangą, kurioje norėtų gyventi ir į kurią norėtų pasikviesti svečius. Taip pat vaikučiai su tėveliais lankėsi žymiose Palangos vietose, fotografavo jas ir surengė fotoparodą „Mieliausias Palangos kampelis”, piešė piešinius apie savo gimtąjį miestą, savaitės „Seku seku pasaką” metu klausėsi ir patys pasakojo „Eglę žalčių karalienę”, „Jūratę ir Kastytį”, padavimus apie Birutės bei Naglio kalnus, dainavo daineles apie Palangą. Vaikai susipažino su palangiškių profesijomis, keliavo į Gintaro muziejų, Birutės parką, skulptūrų parkelį, susitiko su žymiu Palangos dailininku, poetu, kolekcininku Vytautu Kusu bei aplankė jo įkurtą „Šunų muziejų“. Rugsėjį buvo surengta darbelių iš antrinių žaliavų, piešinių paroda „Mano miestas” bei įrengtas stendas su nuotraukomis apie senąją Palangą.
Kolegos iš kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, turėję galimybę ne tik išgirsti pranešimą, bet ir savo akimis pamatyti stendus, skirtus jubiliejų švenčiančiai Palangai, puikiai įvertino ir darbelius, ir patį projektą – nes juk pažintis su gimtuoju miestu padeda užsimegzti tiek tautiniams, tiek patriotiniams vaiko jausmams.
Diskusijų audrą sukėlė Palangos „Pasakos” direktorės pavaduotojos Irmos Kuojienės pranešimas „Tautinio ugdymo perspektyva ikimokykliniame ugdyme”, išklausius jį susidarė įspūdis, jog tautinio ugdymo perspektyvos nebeaktualios, nes emigracija Lietuvoje padarė neigiamų pokyčių. Su tuo konferencijos dalyvės kategoriškai nesutiko, o jų nuomonę apibendrino S. Sičiūnienė.
„Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga skiria išskirtinį dėmesį tautiškumui ir tautinėms tradicijoms. Juk net visos mūsų šventės susietos su gilias tautines tradicijas turinčiomis Kalėdomis ir Velykomis, Joninėmis bei lygiadienių ir kitomis šventėmis. Auklėtojos ir meninio ugdymo mokytojos išties nuoširdžiai savo ugdytiniams perteikia kuo daugiau tautiškumo pradmenų. Negaliu kalbėti už bendrojo lavinimo mokyklas, tačiau darželiuose tie pradmenys tikrai skiepijami”, – kalbėjo S. Sičiūnienė.
Po konferencijos mokytoja V. Juozapavičienė visas dalyves pakvietė į dailininko bei poeto Vytauto Kuso šunų muziejų. 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė Ilona Milkontė ramiai atostogauti negali – Savivaldybės administracija dėl jos veiklos vykdo tyrimą, tačiau administracija detalių apie jį neteikia. „Kadangi klausiate pirmieji, būsite pirmieji, kuriems kitą savaitę atsakysime,“ – prieš dvi savaites „Palangos tiltui“ sakė mero patarėja...


Šventosios pagrindinėje mokykloje vykęs pradinių klasių mokinių dailės darbelių konkursas „Juostų margumėlis“ jau trečią kartą vienijo tęstinio tarpmokyklinio projekto „Kuriu, nes myliu“ dalyvius. Gražiausius darbelius – įvairiais būdais sukurtas tautines juostas –į Šventąją pristatė Palangos V. Jurgučio, „Baltijos“ ir...


Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas” „Žiogelių” grupės vaikai (5-6 m.) ir pedagogai gali tik pasidžiaugti gražiu bendradarbiavimu su tėveliais. Baigiantis mokslo metams „Žiogelių“ grupės auklėtinio Herkaus tėtis inicijavo išvyką į Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pirmą paieškos ir gelbėjimo darbų postą Nemirsetoje....


Balandžio 16 dieną Palangos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ įvyko respublikinė praktinė-metodinė konferencija „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ekologinis ugdymas“. Į konferenciją atvyko Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja L. Valužienė, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų...


Paskutinį rugsėjo penktadienį į Palangos vaikų lopšelį-darželį „Gintarėlis” rinkosi ikimokyklinėse mūsų miesto, Klaipėdos, Kauno bei Mažeikių įstaigose dirbantys pedagogai. Čia vyko respublikinė konferencija „Tautiškumo ugdymas ikimokyklinėse įstaigose”, kuri tapo gražiu ir prasmingu pusmetį „Gintarėlyje” trukusio pilietinio ir tautinio...


Sveikatos banga pasiekė Palangos lopšelį-darželį „Pasaka“  1

Palangos lopšelio-darželio „Pasaka“ auklėtoja Vita BERNATAVIČIENĖ ir pavaduotoja ugdymui Irma KUOJIENĖ, 2013 05 06 | Rubrika: Jūros vaikai

Prieš 20 metų, 1993-aisiais, Lietuva buvo priimta į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Šiandien šių mokyklų yra beveik visose savivaldybėse ir kasmet jų skaičius auga.


Visai neseniai, lapkričio 6-ąją, laikraštyje „Palangos tiltas” išspausdinta „sprindinė“ informacija „Gimtinė vaiko akimis ir lūpomis”. Maža informacija apie „kilometrines“ diskusijas tebekeliantį ir šiandien Palangos miesto lopšelio-darželio „Gintarėlis” pilietinio ugdymo projekto „Gimtinė vaiko...


Poledinės žūklės mėgėjai bei propaguotojai tęsią tradiciją sutikti kiekvieną pavasarį bei palydėti žiemą gražiu renginiu – poledinės žūklės varžybomis ant tvenkinių ledo.


Ugdymo įstaigose – sociologiniai tyrimai

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 10 28 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybėje pasibaigė bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos pirmasis etapas. Jam įvertinti Savivaldybės administracija pavedė Švietimo skyriaus vyriausiajai specialistei Nijolei Vargonienei organizuoti sociologinę apklausą. Jai skirta 10 tūkst. litų.


Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas dėl miesto mokyklų pedagoginių pareigybių, dėl bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijos, mokyklos-darželio, ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų darbuotojų etatų normatyvų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius