Teroro pamokas privalome išmokti nelaukiant „mokytojų“

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2017-08-24
Peržiūrėta
1868
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Teroro pamokas privalome išmokti nelaukiant „mokytojų“

Po Europą klaidžioja islamiškojo teroro šmėkla. Praėjusią savaitę pačiame Barselonos centre įvykdytas žiaurus teroro išpuolis vėliau atskleidė, kad Katalonijoje buvo ruošiamas visas pragaras.
Kitų žmonių gyvybes niekinančius kai kuriuos teroristus mirtimi nubaudė pats Dievas, kai atokiau Barselonos esančiame miestelyje prieš tai į orą išlėkė namas, kuriame tikėjimu prisidengę žmogžudžiai ruošė savo sprogmenis. Jie turėjo nunešti kur kas daugiau gyvybių, nei atėmė garsiosios Barselonos pėsčiųjų gatvės Las Ramblas prieigose žmones traiškęs mikroautobusas.
Saugiai žvelgiant iš Lietuvos gali pasirodyti, kad teroro aidas, lyg perkūnas nuo kaži kur trenkusio žaibo, ritasi iš labai toli. Mirtį sėjantys islamistai siautėja tolimiausiame Europos pakraštyje: Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Užvakar teroristų planai buvo išardyti Nyderlandų uostamiestyje Roterdame.
Tačiau kol kas tik peiliais apsiginklavę fanatikai žudo žmones jau ir ramioje Skandinavijoje. Kada žaibas trenks po mūsų kojomis? Kad ir kaip iki šiol besijaustume saugūs, negalėtume pasakyti nė vienos priežasties, dėl kurios teroristai negalėtų ateiti ir į Lietuvą. Esame ta pati kitatikių Europa, priklausome tai pačiai su Islamo valstybe kovojančiai Europos Sąjungai ir netgi kovai su islamistais ten pradėsime siųsti savo karius.
Pastarasis Lietuvos žingsnis yra teisingas ir neišvengiamas. Iš Rytų nuolat alsuojančios agresijos akivaizdoje NATO karinės pagalbos skydu prisidengusi mūsų šalis privalo dalintis ir visais Europos skauduliais. Net jei tai ir atkreiptų teroristų dėmesį į Lietuvą. Žudyti nusiteikę islamistai privalo suprasti, kad pakėlė ranką ne prieš pavienes valstybes, o prieš visą pasaulį.
Aišku, kuo didesnio tarptautinio efekto ir visuotinę baimę plačiau paskleisti siekiančių religinių fanatikų Europos paribio nedidelės valstybės dar nedomina. Kol kas. Kol nuolatinės teroro grėsmės užgrūdintų Vakarų šalių specialiosios tarnybos islamistams dar palieka spragų. Ir tai retų, nes apie Vakarų Europoje atskleidžiamus teroristų kėslus sužinome vis dažniau.
Galime spėlioti, kur baimę pasauliui norintys įvaryti žmogžudžiai pasuks, kai Vakaruose jiems vis sunkiau bus įkišti nosį? Nenoriu gąsdinti, kad tuomet jie gali pasirodyti ir Lietuvoje, tačiau nuo to turime saugotis jau iš anksto.
Kur teroristai mūsų šalyje smogtų pirmiausia? Sostinėje Vilniuje, nes islamistams svarbu yra kuo plačiau sklindantis garsas apie nelaimę. Teroro aktas Vilniuje jų supratimu prilygtų smūgiui visai Lietuvai. Drįstu spėti, kad antrasis pagal svarbą islamistų taikinys būtų Palanga.
Nica Prancūzijoje, Barselona, Kambrilsas Ispanijoje yra kurortiniai, gausiai viso pasaulio turistų lankomi miestai. Smogdami juose teroristai siekė baimę pasėti ir toms šalims, iš kurių atvykę poilsiautojai nukentėjo. Juo labiau, kad paskutiniu metu atakoms pasirenkami sunkvežimiai, kuriais traiškomi į didesnę minią susibūrę žmonės.
Kur Palangoje poilsiautojai vasarą nuolat susiburia į minią? Tai J. Basanavičiaus gatvė, kurioje sunkiasvorei mašinai patogu įsibėgėti ir kur per visą jos ilgį nėra jokių dirbtinių kliūčių. Galima sakyti, kad tai vienintelė beveik kilometro ilgio gatvė Lietuvoje, kuri vasaros vakarais būna pilna žmonių.
Mums belieka tikėtis, kad Lietuvos specialiosios tarnybos nesėdi sudėjusios rankų ir yra pasiruošusios sustabdyti bet kada galinčią smogti mirtiną grėsmę. Tačiau silpną vietą turinčioje Palangoje to pasiruošimo nejusti nė kvapo.
Po J. Basanavičiaus gatvę iki pavakarės laisvai važinėja į kavines produktus pristatantys sunkvežimiai, o net ir vėlų vakarą jokia naujiena sutikti tirštoje praeivių minioje šliaužiančius lengvuosius automobilius. Vadinasi, prie čia laisvai įsukusio niekam jokio įtarimo nesukeliančio mikroautobuso vairo gali sėdėti ir kuo daugiau žmonių nužudyti norintis teroristas?
Kodėl į vasaromis pėsčiųjų alėja virstančią J. Basanavičiaus gatvę taip netrukdomai gali įvažiuoti automobiliai? Kokia būtinybė joms iš viso yra čia važinėtis? Automobiliai čia zuja prisidengdami prekių išvežiojimu, tačiau yra tekę matyti, kaip didžiausia sunkiasvore mašina į kavinę atvežama vos pora dėžučių konditerijos gaminių. Kodėl, kaip teko matyti Vokietijos pajūrio kurortuose, į pėsčiųjų zonose įsikūrusias kavines prekių negalima susivežti karučiais?
Palangos valdžia metai iš metų suka galvą, kaip apriboti pėstiesiems vos ne ant kojų važiuojančių transporto priemonių eismą. Ribojamas kavines aptarnaujančio transporto važiavimo laikas, tačiau jam pasibaigus į gatvę įvažiuojančių mašinų vairuotojai blogiausiu atveju rizikuoja bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Kodėl pasibaigus aptarnaujančio transporto judėjimą leidžiančiam nustatytam laikui J. Basanavičiaus ir kitų gatvių sankirtose iš grindinio neiškyla automatiniai automobiliams pravažiuoti neleidžiantys stulpeliai? Kodėl vasaros sezono metu, kai gatvę okupuoja poilsiautojai, joje neatsiranda nepravažiuojamos kliūtys, kurios pėsčiųjų gatvę suskirstytų į atskiras atkarpas ir taip galimo teroristinio išpuolio metu automobiliui neleistų įsibėgėti?
Visos šios saugumo priemonės jau atsiranda teroristų pamokytos Vakarų Europos miestų pėsčiųjų zonose. Ruoškimės ir mes. Nelaukdami, kol ateis „mokytojai“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Mokytojų atlyginimai kitąmet augs vidutiniškai 21 proc.: nuo sausio 1 d. darbo užmokestis didės 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – likusia dalimi iki 21 proc. Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui skiriama dar 3 proc. 


Minint Tarptautinę mokytojų dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteikė Metų mokytojų apdovanojimus aštuoniems Lietuvos mokytojams. Tarp jų palangiškių mokytojų nebuvo.


Karantino suvaržymai – būtini suvaldant koronaviruso pandemijos mastus, tačiau socialinių ryšių suvaržymai, žmonių tarpusavio ryšių apribojimai daugeliui žmonių yra nelengvai pakeliami psichologiškai. Psichologai vieningai sutaria: tarp karantino pažeidžiamiausių grupių – jaunimas, moksleiviai. Kaip jiems įveikti karantino suvažymus su mažiausia žala sau?


Jonas Brazdžionis – poetas, ilgametis Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos (anuomet antroji vidurinė mokykla) direktorius, kreipiasi į palangiškius savo eilėmis. Jis neseniai išleido šeštąją savo poezijos knygą: „Tarytum vėstančios žarijos“. Tai yra kūrėjas, mokytojas ir žmogus, prieš dvejus metus atšventęs savo deimantines...


Jonas Brazdžionis – poetas, ilgametis Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos (anuomet antroji vidurinė mokykla) direktorius, kreipiasi į palangiškius savo eilėmis. Jis neseniai išleido šeštąją savo poezijos knygą: „Tarytum vėstančios žarijos“. Tai yra kūrėjas, mokytojas ir žmogus, prieš dvejus metus atšventęs savo deimantines...


Tropinių karščių banga visą birželį alina Lietuvą ir veja žmones prie vandens telkinių, ir taip pat Baltijos jūros. Tačiau Palanga kol kas nedūsta nuo poilsiautojų antplūdžio. „Dauguma lietuvių atostogas yra suplanavę liepai ar rugpjūčiui“, – aiškino keli kurorto verslininkai. Palangos gelbėtojų stoties viršininko pavaduotojas Ričardas Kurpius...


Teroro pamokas privalome išmokti nelaukiant „mokytojų“

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2017 08 24 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Po Europą klaidžioja islamiškojo teroro šmėkla. Praėjusią savaitę pačiame Barselonos centre įvykdytas žiaurus teroro išpuolis vėliau atskleidė, kad Katalonijoje buvo ruošiamas visas pragaras.


Dvi dienas Palangos senojoje gimnazijoje ir jos prieigose šurmuliavo nemaža vyriška kompanija – Šiaulių rajono mokyklų kūno kultūros mokytojų bei sporto centrų trenerių, siekdama kiek galima daugiau naujovių sužinoti tema „Inovatyvus aktyvus tradicinių ir netradicinių mokymo metodų naudojimas pamokose, neformaliame ugdyme, bendravime ir...


Trečiadienį Palangos senojoje gimnazijoje įvyko neeilinis švietimo renginys „Ateities generatorius“. Jo metu vienoje seniausių Lietuvos mokyklų mokytojus pakeitė garsūs, daug pasiekę žmonės.


Konferencija sukvietė daugumą Palangos mokytojų

Jūratė RIEPŠAITĖ, 2012 08 30 | Rubrika: Miestas

Vakar Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vyko konferencija „Vaiko poreikių realizavimas šiuolaikiniame ugdymo procese“. Į konferenciją susirinko dauguma Palangos mokyklų mokytojų ir kitų miesto svečių.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius