Tėvų pinigai vaikui, kad šis „nebadautų“ išleidžiami kitoms reikmėms

Tėvų pinigai vaikui, kad šis „nebadautų“ išleidžiami kitoms reikmėms

Alfredas PUMPULIS, 2012 01 16

 Tėvai trokšdami, jog jų sūnus ar dukra mokykloje „nebadautų“, duoda jiems pinigų – kišenpinigių. Kur jie juos deda – kitas klausimas. Vieni moksleiviai vos iš tėvų gavę kišenpinigių, tuoj pat lekia pirkti saldumynų, kiti sutaupę – prabangų telefoną.

 

Už kišenpinigius vaišina draugę arbata

Palangos senosios gimnazijos moksleivis Kasparas Aleknavičius paklaustas, kiek jis gauna kišenpinigių per mėnesį, išliko paslaptingas: „Kiek gaunu – paslaptis, bet gaunu tiek, kad taupyti nereikia. Šių pinigų užtenka užkąsti ir mokykloje, kadangi namie valgyti dažniausiai ir taip būna“.

Pašnekovas pasakojo, jog taupo tik tuo atveju, jei to labai reikia. „Pastovių pajamų neturiu, tik tas, kurias uždirbau per vasarą. Vasarą uždirbtus pinigus laikau juodai dienai. Pasitaiko ir nenumatytų išlaidų: maistui, gėrimams, savaitgalių linksmybėms, nuvažiavimui į aplinkinius miestus – Kretingą ar Klaipėdą, kartais net reikia pavaišinti draugę arbata kavinėje“, – papildomų išlaidų neslėpė Palangos senosios gimnazijos moksleivis.

Paklaustas, kiek per mėnesį vidutiniškai išleidžia kišenpinigių, pašnekovas atsakė: „Išlaidų vidurkis gali būti apie 100 litų“.

 

Pamato ir nusiperka

Giedrė Petrošiūtė, klaipėdietė moksleivė apie savo gaunamus kišenpinigius pasakojo: „Jų netaupau. Jei pamatau kokį gražesnį daiktą – tuoj pat jį ir nusiperku. Taip pat ir su maistu. Kai tik noriu ko nors užkąsti – pavyzdžiui, šokolado – paimu ir nusiperku“.

G. Petrošiūtė neslėpė, jog per mėnesį vidutiniškai gaunanti 450 litų.

„Tiesą pasakius, man šių pinigų neužtenka. Norėčiau gauti bent dvigubai daugiau“, – tvirtino G. Petrošiūtė. Paklausta, ką pirktų už tokią sumą – 900 litų – G. Petrošiūtė nepasimetė ir atsakė: „Rasčiau ką. Pirkti rūbus, papuošalus ir kitus niekučius – mano mėgstamiausias užsiėmimas“.

Pašnekovės teigimu, taupyti tiesiog neišeina, nes visi pinigai per mėnesį yra išleidžiami.

Kitas kalbintas jaunuolis, Palangos senosios gimnazijos moksleivis Žilvinas Kazlauskas, kalbėjo glaustai: „Gaunu dešimt litų per dieną. Pietų neperku, pavalgau juos mokykloje, o sutaupytus pinigus išleidžiu savo reikmėms. Dažniausiai pasibuvimui su draugais savaitgaliais“.

Pinigus gaunantys moksleiviai išleidžia pinigus, kaip tik išmano. Vieni perka papuošalus, kiti vaišina drauges arbata. Tačiau tik retas kuris stengiasi juos taupyti juodai dienai. Gal gyvenimas atskirai nuo tėvų baigus mokyklą juos privers labiau taupyti.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Birželio 23 dieną, kuomet visa Lietuva šurmuliavo Joninių sūkuryje, šventojiškiai tvarkė kol kas neveikiantį ir smėliu užneštą uostą. Į Šventąją sugužėjo narai mėgėjai, Lietuvos Šaulių sąjungos Klaipėdos povandeninio plaukimo būrio atstovai, Klaipėdos universiteto archeologai ir kiti povandeninio sporto entuziastai. Jie buvo pakviesti į kasmetinę...


Palangos gelbėtojai šią vasarą ne tik sergėjo poilsiaujančiuosius pajūryje, bet ir dažnai tekdavo padirbėti auklėmis – būdavo tokių dienų, kai tėvų neberasdavo apie pusšimtis vaikų. Kadangi šiemet, kaip niekad anksčiau, teko ieškoti itin daug tėvų, kurie nesužiūrėjo savo mažųjų, gelbėtojai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai...


Praėjusią savaitę palangiškiai tėveliai sukėlė diskusiją apie tai, kad Palangoje nėra vaikų gydytojo, o sergančiam vaikui iškvietus medikus, jie neva, atvykę iš Klaipėdos, to ir nežinojo. Medikai patikino, kad tikrai visi viską žino, tačiau vaikas, jeigu jo būklė yra prasta, vis tiek vežamas į artimiausią gydymo įstaigą.


Artėjant rugsėjui ne vienoje raštinės reikmenų parduotuvėje, didžiuosiuose knygynuose jau po truputį driekiasi eilės. Skelbiamos nuolaidos rašymo, piešimo reikmenims, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai žino, kad mokinio krepšelyje reikia kur kas daugiau visko – sportinės, šokių aprangos, kai kur uniformos ir dar daug visko, tik kažin ar taip jau...


Kuomet paaiškėjo stojimo į aukštąsias šalies mokyklas rezultatai, kai kurie ką tik Senosios gimnazijos duris užvėrę palangiškiai didelio džiugesio nepajuto. Netgi daugiau – jų veidą persmelkė rūpestis. Nepavykus įstoti į valstybės finansuojamą vietą (VF), už norimas studijas teks suploti nemenkas sumas, o kitus galbūt net paskatins emigruoti.


Kai kurie palangiškiai pastebėjo, kad nors miesto pagrindinės gatvės jau spinduliuoja ir žaižaruoja Kalėdų nuotaikomis, tačiau nemaža dalis verslininkų, anot redakcijos svečių, visai nepapuošė ar tik nepastebimai dekoravo savo vitrinas ar biuro langus. „Reikėtų palangiškiams pasižiūrėti, kokie kūrybingi verslininkai yra Danijoje ar Vokietijoje“, – patarė....


Palangos švietimo pagalbos tarnyba (PŠPT) atvira ir vaikams, ir jų tėvams, ir mokytojams, ir net senjorams. Čia pas psichologą apsilankę mažiausieji net nesupranta, kad šiltas, smagus pokalbis su „gražia mokytoja“ sprendė jų bendravimo, mokymosi sunkumus. O tarnybos pažyma ne vienam moksleiviui gali palengvinti ir egzaminų maratoną. O kur kitos vaikus...


Ar tikrai visi suvešėję, nuo vasaros žaros praeivius šešėliu apsaugantys medžiai Žvejų gatvėje yra sukirmiję ir ligoti? Nors gatvės rekonstrukcijoje medžių iškirtimas nėra numatytas, pakako medžiais nepatekintų šios gatvės kelių dešimčių gyventojų prašymų savivaldybei, kad miesto komunalininkai trečiadienį pradėtų mosuoti pjūklais ir versti...


Tėvai trokšdami, jog jų sūnus ar dukra mokykloje „nebadautų“, duoda jiems pinigų – kišenpinigių. Kur jie juos deda – kitas klausimas. Vieni moksleiviai vos iš tėvų gavę kišenpinigių, tuoj pat lekia pirkti saldumynų, kiti sutaupę – prabangų telefoną.


Palangos mokyklose vasarą nutilus mokinių šurmuliui, mokinius pakeitė vyresni, taip pat triukšmą keliantys žmonės – darbininkai. Kiekviena mokykla skirtingai ruošiasi naujajam mokslo metų sezonui. Vieni perdažo koridorius, kiti klases, treti – kaip „Baltijos“ pagrindinė mokykla – visą mokyklą, vykdydama renovacijos darbus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius