Tilteliui per Rąžę suteiktas poeto J. Brodskio vardas

Tilteliui per Rąžę suteiktas poeto J. Brodskio vardas

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 05 22

Skambant visame pasaulyje žinomo poeto, Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio balsui ir perkusininko Arkadijaus Gotesnamo improvizacijoms į per Palangą tekančios Rąžės vilnis įsiliejo keturių J. Brodskio gyvenimą lydėjusių upių – Nevos, Tibro, Jordano ir Vilnelės, – vanduo. Šia vandens, poezijos ir perkusijų garso misterija trečiadienį palydėta pėsčiųjų tiltelio per Rąžę „krikšto“ ceremonija – nuo šiol jis vadinsis poeto Josifo Brodskio vardu. Tai palangiškiams ir kurorto svečiams primins tądien atidengti skulptoriaus Mindaugo Šnipo sukurti atminimo ženklai.

 

Sugrįžta puse šimtmečio atgal...

Poeto vardo įamžinimo ceremoniją vedęs Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Pranas Morkus susirinkusiesiems pasiūlė mintimis persikelti į praeitį, maždaug penkiasdešimt metų atgal – į tas dienas, kai Lietuvoje – Vilniuje bei Palangoje – viešėjo J. Brodskis.

„Persikelkime į tas dienas, kai perėjęs šiaurę, tremtį ir karcerius bei fizinius kankinimus, kurie buvo pateikiami kaip „psichiatrinė ekspertizė“, į gimtąjį Petrapilį grįžęs J. Brodskis rado visai kitą, svetimą miestą. Tada bičiuliai iš Lietuvos pakvietė jį atvykti į mūsų šalį“, – kalbėjo P. Morkus.

Jo žodžiais, poeto gyvenime, kuris vėliau buvo nušviestas šlovės spindulių, tame gyvenime, kai jam teko nakvoti visų Europos šalių kunigaikščių pilyse, būtent Palanga buvo pirmas miestas, pasiūlęs būsimajam Nobelio premijos laureatui nakvynę grafų Tiškevičių rūmuose – tegul ir jų rūsyje...

„Būtent čia, Palangoje, J. Brodskis ne tik atsigavo ir pajuto laisvės kvapą – Palanga ženklina naują jo kūrybos kilstelėjimą“, – sakė P. Morkus.

Jis pabrėžė ir tai, kad įamžindama Nobelio premijos laureato J. Brodskio vardą, Palanga patenka į brandžių miestų kategoriją.

„Brandūs miestai yra tie, kurie suvokia savo istoriją bei nepamiršta kūrėjų – rašytojų, muzikų, dailininkų, – kurie čia paliko savo kūrinius“, – teigė P. Morkus.

 

Eilės – ir Palangai

„Gera ir džiugu, kad Palanga pamini vieno iš geriausių poetų, skyrusio jai savo eilėraščių, atminimą“, – sakė artimas J. Brodskio bičiulis ir bendražygis, svečias iš JAV, profesorius Tomas Venclova, priminęs, jog į Lietuvą pasaulinės šlovės vėliau pasiekusį poetą pakvietė vertėjas, pasak T. Venclovos, „didelis lituanofilas“ Andrejus Sergejevas. Jis poetui pasakęs, jos geriausias vaistas nuo visų jo bėdų būtų Lietuva. Beje, vėliau laiške rašytojui Česlovui Milošui J. Brodskis rašė, jog lietuviai – geriausia tauta visoje sovietų imperijoje.

„Palangoje J. Brodskis gyveno dviejose vietose: grafų Tiškevičių rūmuose, kur jį įtaisė menotyrininkas Petras Juodelis, dirbęs Gintaro muziejuje, ir tuometiniame „Pajūrio“ viešbutyje. Tiesa, apie pastarąjį jo atsiliepimai nekokie. Beje, viename eilėraštyje jis mini čia sutiktą rusų lakūną – sėdėjome tada kartu ir stebėjome, kaip tas lakūnas stiklinėmis maukia degtinę. Pakvietė ir mus – prisidėjome, ir vis stebėjomės ir tuo, kaip jis geria, it tuo, kaip sugeba lėktuvus pilotuoti“, – su šypsena prisiminė vieną iš bendravimo su J. Brodskiu epizodų T. Venclova.

Ir jau be pajuokavimų priminė, kad tiek Lietuva ir Vilnius, tiek Palanga minima ne viename chrestomatiniu tapusiame J. Brodskio eilėraštyje, o kai kurie jų skirti būtent Lietuvai ir Palangai.

„Gera ir džiugu, kad Palanga pamini vieną ryškiausių pasaulio poetų, skyrusių jai savo eiles“, – sakė T. Venclova, perskaitęs vaikštinėjant po Birutės parką gimusį J. Brodskiui dedikuotą savo eilėraštį.

 

Keturių upių vanduo...

Aidint specialiai šiam renginiui sukurtai kompozicijai „Poetai visuomet pareina į vietas, kurias apdainavo“, keturių J. Brodskio gyvenimą lydėjusių upių – Nevos, Tibro, Jordano ir Vilnelės – vanduo iš keturių taurių buvo išpiltas į Rąžę.

Nutilus būgnui, prie Rąžės, kurios pakrantėmis ir J. Basanavičiaus gatve vaikštinėjo poetas, iš garsiakalbių pasigirdo poeto J. Brodskio balsas – eilėraštis „Kuo tik manęs nekaltino. Nebent...“. Nuskambėjus paskutiniam eilėraščio žodžiui, buvo atidengtos J. Brodskio atminimo lenteles gaubiančios skraistės.

 

Nuspręsta pernai pavasarį

Sprendimą dėl poeto J. Brodskio atminimo įamžinimo Palangoje miesto Taryba priėmė praėjusiais metais. Pernai kovo 6 d. buvo gautas kolektyvinis kreipimasis su pasiūlymu įamžinti mūsų mieste Nobelio premijos laureato atminimą. Pasiūlymo iniciatoriai – Lietuvos rašytojų sąjunga.
J. Brodskis – žymus žydų kilmės rusų poetas. Gimė 1940 m. Sankt Peterburge (tuometiniame Leningrade). 1987 metais Stokholme jam buvo įteikta Nobelio premija. Mirė poetas 1996 m. sausį, jo palaikai ilsisi Venecijoje, San Mikelės kapinėse.
Praėjusių metų vasario pabaigoje vykusioje Vilniaus knygų mugėje visuomenei buvo pristatyta Ramūno Katiliaus sudaryta šviesios atminties poeto draugų ir bičiulių – lietuviškųjų ir kitų, kurių ryšio su poetu trečiasis dėmuo kadaise buvo Lietuva, – atsiminimų knyga „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“. Dviejų dešimčių rašytojų, mokslininkų, muzikantų, režisierių ir kt. iš Vilniaus, Varšuvos, Peterburgo, Maskvos, Londono, Niu Heiveno, Naujojo Orleano rašiniuose atgyja poeto kūrybinė biografija ir drauge svarbus Lietuvos kultūrinio gyvenimo etapas.
Kaip rašoma anotacijoje, „ši knyga – apie didįjį XX a. poetą, Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį, jo ryšius su Lietuva, lietuviškąją tematiką jo kūryboje. Poetas ne kartą lankėsi Lietuvoje, turėjo čia artimų draugų ir, pasak prezidento Valdo Adamkaus, jautė „palankumą ir dėkingumą [Lietuvai], tikriausiai už tai, kad itin nepalankiais sau laikais, kai sovietinės sistemos buvo šmeižiamas ir teisiamas, Lietuvoje rado tam tikrą dvasinės ramybės salą. [...] jo meilė Lietuvai nuolat plėtėsi, nuo kelių artimų žmonių – Vilniaus miestui, Lietuvos pajūriui, tada – mūsų valstybei ir tautai, mūsų istorijai ir kultūrai“.

 

 

Dukart lankėsi Palangoje

Knygos pristatymo Vilniuje metu buvo pabrėžti poeto sentimentai Lietuvai ir ypač dviem jos miestams – Vilniui bei Palangai. Būtent pastarojoje sukurti įtaigiausi šio kūrybos tarpsnio posmai, kuriuose prasišviečia Palangos realijos, iš kurių nūdienos skaitytojas be vargo atpažįsta Baltijos pajūrį, Palangos kavinukes, skulptūras.
Pirmąjį kartą J. Brodskis Lietuvoje apsilankė 1966-ųjų rugpjūtį. Pasisvečiavęs Vilniuje, jis apie savaitę viešėjo Palangoje. Gyveno grafų Tiškevičių rūmų pusrūsyje, kur buvo įrengtas bendrabutis kuriamo Gintaro muziejaus darbuotojams.
Antrą kartą Palangoje poetas apsilankė 1968-ųjų sausį. Rusas lakūnas, kurį poetas tada matė žiemiškai tuščiame viešbučio „Pajūris“ restorane, vėliau apsigyveno vienoje iš jo elegijų.
Iš viso Lietuvoje poetas lankėsi septynis kartus. Tiesioginis meninis šių apsilankymų rezultatas – eilėraštis apie Palangą „Konjakas grafine – lyg gintaras tamsus...“ (1967 m.), eilių ciklas „Lietuviškas divertismentas“. Vienas iš septynių šio ciklo eilėraščių – apie Palangą. Su Palanga poetas susiejo dar du 1968 m. sukurtus eilėraščius: po galutiniais „Anno Domini“ ir „Elegijos“ variantais nurodyti metai ir vieta – Palanga.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Jono vardo diena, ko gero, viena iš linksmiausių švenčių ir ją švenčia ne tik šio vardo nešiotojai. Ši šventė trankiai, laikantis tradicijų švenčiama ne tik Lietuvoje, daugelis Europos valstybių ją švenčia. O Jono vardas turi įvairių atitikmenų, tad varduvininkai ne tik lietuviškieji Jonai, bet ir prancūziškojo vardo...


Tilteliui per Rąžę suteiktas poeto J. Brodskio vardas

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 05 22 | Rubrika: Miestas

Skambant visame pasaulyje žinomo poeto, Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio balsui ir perkusininko Arkadijaus Gotesnamo improvizacijoms į per Palangą tekančios Rąžės vilnis įsiliejo keturių J. Brodskio gyvenimą lydėjusių upių – Nevos, Tibro, Jordano ir Vilnelės, – vanduo. Šia vandens, poezijos ir perkusijų garso misterija trečiadienį palydėta pėsčiųjų tiltelio...


Šių metų sausio pradžioje buvusio ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotajai Vasaros skaityklai Vytauto g. 72 suteiktas vietinio reikšmingumo kultūros vertybės statusas. Tai – jau antrasis vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas Palangoje, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą: pernai liepą į jį įtrauktas 1969 m. pastatytas...


Šių metų sausio pradžioje buvusio ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotajai Vasaros skaityklai Vytauto g. 72 suteiktas vietinio reikšmingumo kultūros vertybės statusas. Tai – jau antrasis vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas Palangoje, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą: pernai liepą į jį įtrauktas 1969 m. pastatytas...


Atgimusiam Kurhauzui suteiktas naujas adresas

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 12 16 | Rubrika: Miestas

Šeštadienį Palangoje vyko dviguba šventė – atidarytas po vienuolikos metų iš nuodėgulių pakilęs Kurhauzas, kuriam suteiktas naujas adresas – Grafų Tiškevičių alėja Nr. 1. Šitaip mūsų miestas įamžina kurorto kūrėjų atminimą.  


Ketvirtadienį posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įamžinti mūsų mieste poeto, Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio atminimą. Pėsčiųjų tiltui per Rąžę rugpjūčio mėnesį bus suteiktas pavadinimas „Poeto Josifo Brodskio tiltas“.


Sveikos gyvensenos propaguotojas, pavyzdingas Vydūno ir rytietiškos jogos žinovas bei pasekėjas, savimi sau ir mums visiems seniai įrodęs sveikatinimosi be cheminių vaistų naudą ir galimybes, be fotoaparato Palangos ir Kretingos apylinkėmis nevaikštantis Augustas Balvočius aną šalto sausio vakarą neapsikentęs tarė: „Vienintelis sunkiausias dalykas gyvenime yra...


Palangiškei – Europos čempionės vardas

"Palangos tilto" informacija, 2012 11 23 | Rubrika: Sportas

Savaitgalį Lenkijoje, Kielco mieste, vyko Europos jaunučių U-16 ir U-22 čempionatas, kuriame startavo apie 300 dalyvių iš 15 Europos valstybių. Itin sėkmingai šiame čempionate pasirodė Palangos karate mokyklos „Shodan“ auklėtinė bei Senosios gimnazijos moksleivė Aušrinė Mažulytė – iškovotas aukščiausias apdovanojimas – Europos...


Palangos vardas skambėjo Kefalonijoje

„Baltijos“ vidurinės mokyklos Comenius projekto komanda, 2009 04 25 | Rubrika: Kultūra

Balandžio 2-9 dienomis „Baltijos“ vidurinės mokyklos mokytojų delegacija dalyvavo „Mokymosi visą gyvenimą“ programos Comenius daugiašalio projekto „Vanduo mus jungia“ baigiamojoje konferencijoje Graikijos saloje Kefalonijoje. Argostolyje, Kefalonijos sostinėje, skambėjo Palangos vardas, kurio dar prieš porą metų net nebuvo girdėję šio kurortinio miestelio gyventojai. Palangos savivaldybės...


Generolui J.Žemaičiui – miesto Garbės piliečio vardas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 03 04 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę įvykusiame Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdyje Tėvynės sąjungos frakcija paskelbė pareiškimą, kuriame siūloma lietuvių karininkui, rezistentui, kovotojui už Nepriklausomybę, valstybininkui, Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadui, brigados generolui palangiškiui Jonui Žemaičiui-Vytautui suteikti Palangos miesto Garbės piliečio vardą (po mirties). J.Žemaitis –...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius