Tornadas ir kiti „jūros lygiui“ būdingi reiškiniai

Gediminas Griškevičius, 2009 02 14

Per vieną vasarą pajūrio meteorologijos savitumų nepažinsi. Čia išties kitokie ir vėjai, ir mažasniegės žiemos, čia akyse auga kopos, durpynuose Būtingėje sužybsi gintarinės „spanguolės“, o jūros bangos tebeplauna kuršininkų protėvių sodybų pamatus ar vyšnios spalvos krosnių plytų liekanas.

Čia mažne kasdien viskas – nauja. Nieko taip, kaip matei vakar. Pajūryje kiekvienas raštingesnis – poetas, Palangos dangus savomis spalvomis užpildo čia gyvenančiųjų dailininkų paveikslus., o kosmoso tarp jūros ir dangaus garsai pabudina muzikų instrumentus.

Įdomybių kas žingsnyje aptinka istorikai, geografai, ornitologai, astronomai, jūros srovių tyrėjai.

2005 metų rugpjūtyje, paminėjus Viliaus Orvydo dešimtąsias mirties metines, man Salantų autobusų stotelėje šio krašto istoriją, geografiją seniai ir profesionaliai analizuojantis palangiškis, buvęs miesto tarybos narys Pranas Samauskas atkreipė dėmesį į aukščiausią Salantų bažnyčios stogo smailę, kryžius:“Tai, ką dabar matome, yra viename lygyje su Platelių ežero vandens paviršiumi. Patikrintas faktas.

2008 metų spalyje Palangos komunalininkai, nuo lietaus slepiantis „Fiskaro“ kabinoje, Būtingėje pasidalijo savo įžvalgomis. Kas yra kodėl kitaip Palangoje ir toliau likusioje Lietuvoje.

Kretingiškiai tvirtino, jog jų katalikų bažnyčios tvoros ir priegatviai yra viename lygyje su Palangos katalikų bažnyčios aukščiausiuoju kryžium.

Čia įsiterpė didelę pagarbą savo darbštumu per daugelį metų pelnęs darbe profesionalus, kiek tik yra mechanizmų žinovas Vygantas Petrauskas:

Vyrai, gal su lengvąja mašinike to nepajusi, bet, vežant krovinį su ‚fūra“, „samasvalu“ ar panašiai, nuo jūros iki Kryžkalnio „gazą mini do atkaza“, o judi lėtai – lėtai, tarsi koptum į Kaukazo kalnynų Kazbeko viršūnę. Užtat namo riedi dainuodamas, „žirgai“ bėga visu greičiu į Palangą patys. Ryškiai pajunti pakalnę. Taigi, Baltijos jūra yra tarsi didelis veidrodis, ežeras žemumoje, bet ne pelkėje.

Prieš ketvertą metų panašiomis temomis kalbėjome ir su daug gerų darbų Šventosios gelbėjimo stotyje nuveikusiu jos vadovu, sportuojančiu senjoru Kastyčiu Pesiu.

-Matai tą aukštą kopą per stoties langą? Prieš 30 metų toje vietoje buvo...futbolo aikštė. Lygu . Jūra nuo Palangos tilto parnešė smėlį, vėjai sušukavo, suglostė, kaip mažą Šatriją. Čia žmogus mažas prieš visatos didybę. Visi žmonės tesam menkučiai prieš dievų galybę. Smilgų choras ir tiek.

Juk jau ir pats žinai, kad Palangoje, Šventojoje nuskendusį žmogų gali rasti buvusio Liepojos povandeninio uosto akvatorijoje, kad povandeninės srovės, jūros dugnas formuoja ir dangaus „nuotaikas“, klimato pasikeitimus, debesų judesius, o nuo viso to priklauso visų žemės gyventojų, taip pat ir mūsų žmonių nuotaikos, savijauta, gyvensena. Stebėkim ir niekuo nesistebėkim: žmogus – sau, gamta – sau ir visiems.

2005 metų rugpjūty, budint Mėlynosios vėliavos gelbėtojų poste netoli Birutės kalno, tarp 15 -16 valandos dangus ūmai užtemo, o horizonte virš jūros pasirodė didžiulis, link vandens smailėjantis piltuvas. Su mažeikiškiu Alium Barasa susigūžėm: „Kas dabar bus? Tai buvo nemenkos jėgos viesulas, tornadas. Kur lietė jūrą – ta virė, kaip bulvienikė puode, iš toli ūžesys girdėjosi. Debesys tornado nešė tolyn. Tilto nekliudė. Vakarop Jonas Vigelis pasidžiaugė, kad tornadas išsikvėpė ties Kunigiškėmis, kad nepasiekė Būtingės terminalo plūduro. Nes jeigu pasiektų, „per dešimt minučių žaibiškai viesulas pridarytų bėdų už kelis milijonus litų“. Vyrai ant jūros tilto jau buvo spėję nufotografuoti tornado.

Prisiminiau ir 1967 metus, kai panašus garsusis tornadas „sunešiojo“ Širvintų rajono apylinkes, kolūkius, kai neregėta jėga skraidino net traktorius, išvartė daugybę mūrinių pastatų.

Tornadai virš jūros – draugiškesni. Ir pati jūra labai sava, ramybės dirigentė. Tik įsiklausyk į bangų mūšą. Tik stebėk pajūrio dangų ir visai nenustebk, virš Šventosios regėdamas net tris vaivorykštes vienu metu. Čia - pajūris.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Įspūdingas šventinis fejerverkas, skambant muzikai ir ošiant jūrai – tokį reginį savo gyventojams ir svečiams pasiūlė Naujuosius pasitinkanti Palanga. Palangiškiai ir kurorto svečiai tradiciškai paskutines besibaigiančių metų minutes skaičiavo Jūratės ir Kastyčio skvere bei paplūdimyje – gruodžio 31-osios vidurnaktį nuo jūros tilto dangų...


Saulėtą, bet žvarbų ketvirtadienio rytą gausus būrys palangiškių bei miesto svečių traukė į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kur nuo ankstaus ryto visi norintieji galėjo atsisveikinti su visų gerbiama ir mylima estrados legenda – Stasiu Povilaičiu. Nuo pat ryto prie bažnyčios buvo tikras šurmulys. Čia rikiavosi a.a. S. Povilaičio buvę...


Esu jūros vaikas. Žinau, o ir visada žinojau, jog pavasariais, ar rugpjūtį, kai vanduo jūroje įšyla kaip „arbata“ – jūros pakrantės ima ir nusidažo neįprasta geltona spalva. Poilsiautojai, nė kiek nesutrikę, vienas kitam skuba paaiškinti: „Jūra žydi“. Šį sykį, atvažiavusi trumpų atostogų į namus, pasimėgavau karšta saule, dar...


Šventoji trumpiausią metų naktį kviečia sutikti prie jūros

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 21 | Rubrika: Miestas

Lietuvai laikas turėti Joninių sostinę, ir šis garbingas titulas atiteko Šventajai, kviečiančiai trumpiausią metų naktį sutikti jūros ir gamtos prieglobstyje. Joninių sostinės atidarymas Šventojoje – birželio 23 d


Gruodžio pūgų „įkarštyje“ daug palangiškių stebėdamiesi kraipė galvas ir klausinėjo: „Kažin, o kodėl, kai kurortas skęsta pusnyse, žmonės žegnojasi jau švintant valydami prienamių takus, o po miesto Vaikų bibliotekos langais sausa, tarsi pavasaris būtų atėjęs?“ Užsukus vidun nuostaba išgaruoja kaip kamparas. Čia tokia nuostabi aura...


Palangos grąžinimas Lietuvai vyko sudėtingai – Latvija visomis išgalėmis siekė išlaikyti žemes, kurios teikė priėjimą prie jūros, gintarą ir žuvį. 1918-ųjų vasario 16 d. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčai dėl Palangos ir Šventosios – Palangos ir Alūkštės apskrities. Ginčas užsitęsė beveik trejus metus...


Palanga šeštadienį prisijungs prie pasaulyje jau šeštą kartą rengiamos akcijos „Žemės valanda“, kurios metu visi raginami vienai valandai išjungti šviesą.


Ko gero visi, nuo mažiausio iki vyriausio, yra girdėję apie nuolatinio sporto naudą žmogaus kūnui ir sielai. Nuolatinis fizinis aktyvumas stiprina mūsų raumenis, kaulų sistemą, širdies ir kraujagyslių veiklą, kvėpavimo sistemą. Tačiau norint prisiversti sportuoti vien gražių žodžių ar pažadų „nuo rytojaus“ – nepakanka. „Visų pirma trūksta teisingo visuomenės...


Koks yra Palangos miestas? Vasarą šurmuliuojanti Jono Basanavičiaus gatvė, žinoma kaip „madų podiumas“? Palangos tiltas ir pakelės močiutės, pasitinkančios atvykstančius su užrašais „kambarių nuoma“. Palangos įvaizdis keitėsi metai iš metų, tačiau ar pasikeitė ir keičiasi svečių supratimas apie Palangą? Trumpai kalbant, apie Palangos, kaip kurorto, įvaizdį. O gal kurorto įvaizdis – kaip...


Tornadas ir kiti „jūros lygiui“ būdingi reiškiniai

Gediminas Griškevičius, 2009 02 14 | Rubrika: Kultūra

Čia prie Baltijos jūros gyvenant patiri tokių siurprizų, ko nėra niekur kitur Lietuvoje. Nei ežerynų rajonuose, nei padubysiuose, panemuniuose ar prie Kražantės.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius