Persirengėliai susirinkusiems turėjo galimybę smagiai prisistatyti.

Persirengėliai susirinkusiems turėjo galimybę smagiai prisistatyti.

Tradicinėmis šėlionėmis baidė žiemą

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 15

Tradiciškai Palangos miesto centrinėje aikštėje antradienio vakare rinkosi persirengėliai, drąsiai nusiteikę išginti žiemą iš kiemo. Netrūko šėlionių, blynų, sulaukta ir itin puošnios Morės, kurios likimas – aiškus, juk visi su nekantrumu laukia pavasario.
Pradėję rinktis miestelėnai, ne tik persirengę taip, kad žiemą išgąsdintų, visų pirma skubėjo pasigardžiuoti blynais, kuriuos kepė ne vienas kepėjas. Kaip gi Užgavėnės be sočių blynų, jiems atsispirti nelabai ir pavyko, kai nosį kuteno gardūs kvapai.
Laukiant atriedant Morės, kai kurie persirengėliai pasakojo smagias istorijas, linksmino susirinkusius pokštais, o ir su puikiai pasidabinusiais persirengėliais ne vienas pageidavo nusifotografuoti. O jeigu mažieji į šventę atskubėjo nepasidabinę – ne bėda, jų veideliai buvo išpiešti vietoje.
Žinoma, visi labiausiai laukė Morės. O laukti buvo verta, kadangi Morė – tikra gražuolė, atkreipusi visų dėmesį. Ji suviliojo dar gausesnį būrį miestelėnų, norėjusių kartu su dūmais žiemą išvaryti dar sparčiau.
Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Viso to kasmet netrūksta ir Palangoje švenčiant Užgavėnes.
Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas.
Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”.
Žmonės ruošdavosi Užgavėnėms: rūpinosi kostiumais bei kaukėmis, iki šventės skubėdavo pabaigti sunkesnius ūkio darbus, išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t. t. Užgavėnių dienai atėjus priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė bei linksmybės prasidėdavo. Anksčiau kai kuriuos net iš darbo anksčiau išleisdavo. Būta ir manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus.
Šventės vedėjai kreipdamiesi į moteris jas nuramino, jog valgyti galima tiek, kiek norisi, per Užgavėnes suvalgytas maistas „neina į kūną“.
Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos.
XX a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją, buvo primirštos, tačiau apie 1985–1990 metus jos vėl buvo atgaivintos. Žemaičių Užgavėnių tradicijas perėmė ir kiti regionai. Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego). Užgavėnių šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe.
Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente.
Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – tai liaudies šventė, nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šventės laikas priklauso nuo Velykų laiko).
Lietuvoje Užgavėnės švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, Rumšiškių liaudies buities muziejuje.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Į Palangą žiemą traukia kas penktas: patarė, ką nuveikti su vaikais

„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2019 11 13 | Rubrika: Miestas

Kol jūros ištroškę poilsiautojai grūdasi Palangos pliažuose vasarą, dalis lietuvių poilsį pajūryje renkasi žiemą. Ypač daug privalumų pastebi šeimos, kurios pajūrį vėsiuoju metų laiku vertina dėl mažų kainų ir ramybės. Palangiškiai pritaria – žiemą su šeima čia tikrai galima pailsėti nuo šurmulio ir smagiai praleisti laiką su vaikais. 


Tradicinėmis šėlionėmis baidė žiemą

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 15 | Rubrika: Kultūra

Tradiciškai Palangos miesto centrinėje aikštėje antradienio vakare rinkosi persirengėliai, drąsiai nusiteikę išginti žiemą iš kiemo. Netrūko šėlionių, blynų, sulaukta ir itin puošnios Morės, kurios likimas – aiškus, juk visi su nekantrumu laukia pavasario.


Užgavėnių šventė Šventojoje, į kurią visus pakvietėme praėjusį šeštadienį, šiais metais išsiskyrė puikiu oru, jūros vaizdais ir gausiu dalyvių būriu. Dalyvavo ne tik vietiniai, bet ir svečiai iš aplinkinių rajonų, kurie neslėpė susižavėjimo gamtos panorama ir švente. Šventės metu kiekvienas dalyvis turėjo progą ne tik paragauti...


Palangiškiai žiemą apsnūdusiame mieste pasigenda pramogų. Šaltuoju metų laiku jau bene šeštus metus iš eilės vis žadama išpilti čiuožyklą, tačiau pažadai taip ir liko pažadais. Norima mažinti sezoniškumą, tačiau galimybių kurorto svečius ir gyventojus sukviesti ant ledo niekaip niekas neranda? Miesto politikai žada, jog čiuožykla greičiausiai...


Palangiškiai ir šventojiškiai išvijo žiemą

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 19 | Rubrika: Miestas

„Žeima žeima, biek iš keima“, – antradienį, pleškant Morėms, skandavo prie jų susirinkę palangiškiai ir šventojiškiai. Ir išvijo: po žiemiška žvarba persmelkto Užgavėnių vakaro išaušo pavasario dvelksmu alsuojantis Pelenų dienos rytas.


Palangiškiai žiemą vijo iš kiemo degindami Morę

„Palangos tilto“ informacija, 2011 03 09 | Rubrika: Miestas

Vakar skambėjo visas miestas, genant žiemą iš kiemo. Triukšmingai, linksmai palangiškiai šventė Užgavėnes, kaip ir dera tokią dieną, kuo išradingiau reikalaujant pavasario. Rodos, jis netrukus tikrai pabels į duris, o kas gi galėtų atsilaikyti prieš tokią minią persirengėlių, žūtbūt ketinančių pasiekti savo tikslą. Susitikę miesto centre ir linksmai sukę šokio ratelius, netrukus visi...


Poledinės žūklės mėgėjai bei propaguotojai tęsią tradiciją sutikti kiekvieną pavasarį bei palydėti žiemą gražiu renginiu – poledinės žūklės varžybomis ant tvenkinių ledo.


Šią žiemą, ko gero, kiekvienam tenka būti ir sniego kasėju. Nors pagal sutartis UAB „Palangos komunalinis ūkis bei „Palangos butų ūkis“ darbuotojai valo ir kasa apie šimto namų kiemus, tačiau likusieji be gyventojų savanoriškų talkų nukasant sniego kalnus šią žiemą sunkiai verčiasi. „Mes patys organizuojamės talkas ir kasame savo kiemą kastuvais, tačiau sniego valymo traktoriaus papildomai...


Pinigus gelbėsime asfaltuodami žiemą

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 11 02 | Rubrika: Miestas

Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas paslapčia, ko gero, sunkiai tramdo begalinį norą aplinkui išdaužyti visus blogą atvaizdą atspindinčius veidrodžius. Štai užvakar miesto tarybos posėdyje jis aiškiai susierzino paklaustas dėl savivaldybės nespėtų panaudoti valstybės pinigų, už kuriuos miesto valdžia buvo pasišovusi šiemet įpusėti Maironio gatvės...


Palangos kurorte sezono metu „verda“ gyvenimas, darbo vietų itin padaugėja, o kaip yra žiemos metu? Ar žiemą „atsikratoma“ kai kurių darbuotojų, ar yra „apkarpomos“ jų algos, ar mažinami darbuotojų etatai? Apie visa tai „Palangos tiltui“ pasakojo Palangos kavinių, restoranų, grožio salonų, sporto klubų savininkai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius