Tradicinių amatų centras – vis populiaresnis

2018 04 26
Veiviržėnų amatų centre vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai.

Veiviržėnų amatų centre vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai.

Klaipėdos rajono tradicinių amatų centre Veiviržėnuose kiekvieną dieną smagiai dunda audimo staklės, žiedžiamas molis virsta akį traukiančiais keramikos dirbiniais, o iš vytelių nupintos pintinėlės yra pasiekusios net Šveicarijos lietuvių bendruomenę, kuri gražiai puoselėja veiviržėniškiams brangaus kraštiečio, Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio atminimą.
Veiviržėnų tradicinių amatų centro vadovė Valė Krauleidienė akcentuoja, jog šis centras, kurį pamėgo ne tik vietiniai žmonės, bet juo gėrisi bei sukaupta patirtimi domisi ir aplinkinių rajonų bendruomenių atstovai, buvo įkurtas pasinaudojus parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Vietos projekto paraišką 2013 m. vietos veiklos grupei „Pajūrio kraštas“ pateikė entuziastinga ir susitelkusi Veiviržėnų bendruomenė.
Amatų centrui įkurti tuomet skirta 133 tūkst. eurų parama padėjo nušvisti apleistam pastatui, stūksančiam miestelio centre. Kūrybiškų bendruomenės narių dėka ir panaudojant minėtą paramą iš belangio, apgriuvusio pastato gimė dabar vis labiau populiarėjantis amatų centras, kuris buvo atidarytas 2015 m. rudenį.
Šiuo metu, pasak V. Krauleidienės, centrą nuolat lanko apie 160 vaikų, tarp jų ir neįgaliųjų, taip pat vyksta užsiėmimai jaunimui, suaugusiesiems, senjorams ne tik iš Klaipėdos rajono, bet ir aplinkinių rajonų bei uostamiesčio. Amatų centras reprezentuoja krašto tradicijas respublikiniuose renginiuose, priima Lietuvos ir užsienio delegacijas, turistus. Pagrindinis veiklos tikslas – išsaugoti ir puoselėti šio krašto etninės kultūros paveldą: išlaikyti jo savitumą, vienyti sertifikuotus tradicinių amatų meistrus ir amatininkus, tyrinėti ir populiarinti tautinį paveldą, vykdyti kultūrinę, edukacinę veiklą, puoselėti tradicinius amatus, perduoti juos ateinančioms kartoms. „Kai teikėme projektą, numatėme veiklą pagal 7 programas, o dabar veiklą esame taip išplėtę, kad turime net 19 programų“, – sako V. Krauleidienė.
„Odininkystė, audimas, keramika, šiaudinių sodų rišimas, pynimas iš vytelių, mezgimas, nėrimas, medžio raižinių antspaudų gamyba, muilo virimas, lėlininkystė, duonos kepimas ir kitas kulinarinis paveldas – tai veiviržėniškų puoselėjami amatai, kurie garsina mūsų kraštą visoje Lietuvoje“, – džiaugiasi Veiviržėnų bendruomenės pirmininkas Julius Pozingis.
Galimybė panašioms bendruomenių iniciatyvoms, skirtoms tradiciniams amatams puoselėti, yra numatyta ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėje „LEADER“. Svarbu tai, kad priemonė „LEADER“ yra įgyvendinama taikant principą iniciatyvos „iš apačios į viršų“, t . y. dėl priemonių, galimų vietos projektų idėjų, paramos sumų bei atrankos kriterijų pasirinkimo yra perduota nuspręsti vietos veiklos grupėms. Jų Lietuvoje yra 49. Klaipėdos rajone veikia vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“, kuri ir šiame laikotarpyje yra gavusi paramą vietos plėtros strategijai įgyvendinti, todėl Klaipėdos rajono kaimo vietovėse galės būti finansuota dar daugiau bendruomenių iniciatyvų, realizuota verslo idėjų.
Iniciatyvūs veiviržėniškiai neketina sustoti – šiemet vasario mėnesį pateikė projektą „Klaipėdos rajono amatų centro plėtra“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER“, tikėdamiesi paramos iš programos „Parama investicijoms į kaimo socialinę infrastruktūrą ir kraštovaizdžio gerinimą“. Puoselėjama perspektyva už gautas lėšas pasistatyti priestatą, kuriame toliau būtų plėtojama veikla, susijusi su Vakarų Lietuvos krašto kulinarinio paveldo plėtojimu ir populiarinimu, įrengtos papildomos amatų klasės. Amatų centras namų priežiūra ir išlaikymu planuoja rūpintis pats iš veikloje gautų lėšų.
Janina TILVIKAITĖ

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Dėl geidžiamo darbo nebūtina vykti į Vilnių –didžiosios šalies įmonėspagrindinius savo padalinius steigia ne tik sostinėje. Vienas tokių pavyzdžių – prieš pusantrų metų Kaune įkurtas „Tele2“ Verslo klientų aptarnavimo centras.


Klaipėdos rajono tradicinių amatų centre Veiviržėnuose kiekvieną dieną smagiai dunda audimo staklės, žiedžiamas molis virsta akį traukiančiais keramikos dirbiniais, o iš vytelių nupintos pintinėlės yra pasiekusios net Šveicarijos lietuvių bendruomenę, kuri gražiai puoselėja veiviržėniškiams brangaus kraštiečio, Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio...


Tradicinės religinės bendruomenės, pateikusios paraiškas, kasmet sulaukia Palangos miesto savivaldybės pagalbos. Taip parapijos sau gali leisti didesnius ar mažesnius religinių pastatų remonto, aplinkos sutvarkymo darbus. Be savivaldybės dalinio finansavimo, kaip pripažįsta religinių bendruomenių atstovai, būtų sunkiau patiems išsiversti.


Liko mažiau nei mėnuo iki jau tradicinės ir šiemet jubiliejinės šventės „Palangos dienos“, šiemet gavusios pavadinimą „Palanga šimtmečiui“. Aptarti programą, kokie renginiai numatyti kovo 30 – balandžio 5 dienomis vakar susirinko keletas šventės organizatorių. Penktuosius metus minimoje šventėje išliks tradiciniai...


Praėjusį ketvirtadienį, Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje buvo atidarytas papildomas Jaunimo darbo centras (JDC), kurį atidarant dalyvavo Palangos miesto vadovams bei administracijos darbuotojams, būsimųjų darbdavių atstovams, kurorto Darbo biržos kolektyvui bei kolegoms iš Klaipėdos,  taip pat ir tiems, kam skirtas naujasis centras – jaunimas.


Antradienį „Baltijos“ pagrindinės mokyklos moksleiviai, mokytojai, besimokančiųjų tėveliai – žodžiu, visa visa bendruomenė nuo mažiausiojo iki didžiausiojo – sukvietė ne tik „baltijiečius“, bet ir visus, norėjusius prisidėti prie jau devintąjį kartą rengiamos smagios pavasario šventės – Kaziuko mugės.


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos veiksmų programą Palangoje yra vykdomas projektas „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtra Palangos reabilitacijos ligoninėje“, kuris jau beveik yra užbaigtas.


Praėjęs šeštadienis buvo ypatingai dosnus Palangos turizmo informacijos centrui. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos tradiciškai apdovanojo šių metų turizmo projektus Lietuvoje, o Palangos turizmo informacijos centras už nuveiktus darbus gavo nominaciją kaip sėkmingiausiai 2010 metais dirbęs turizmo informacijos centras. Apdovanojimus taip pat gavo „Palangos linas“...


Rinkliavų centras tapo biudžeto išlaikytiniu

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 10 18 | Rubrika: Miestas

Papildomas pajamas į Palangos miesto iždą turėjęs nešti praėjusių metų pradžioje savivaldybėje įkurtas Rinkliavų centras kurorto biudžetui tampa sunkia našta. Praėjusių metų pradžioje Rinkliavų centras buvo įkurtas tam, kad jis administruotų automobilių stovėjimą kurorto gatvėse.  Iš šios, vasarą labiausiai poilsiautojus apmokestinančios rinkliavos buvo planuojama solidžiai...


Palangos kultūros centras galynėsis su LATGA-A

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 11 21 | Rubrika: Miestas

Palangos Kultūros centras – svarbiausia įstaiga, organizuojanti kurorto šventes bei masinius renginius. Pagrindinis švenčių įkvėpėjas ir varomoji jėga, centro direktorius – Nerijus Stasiulis, kurio nenuilstamo darbo vaisiais džiaugiasi tiek miestelėnai, tiek kurorto svečiai. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai nustebino daugelį. Lietuvos Autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A)...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas