Rezidentas, kunigas Liudas Serapinas (1923-2010).

Rezidentas, kunigas Liudas Serapinas (1923-2010).

Trys baltosios Atminties kalėdinės snaigės – Palangos kunigui, gydytojui ir architektui

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 12 30

Eidamas Palangos rojaus kraštu – Birutės parko kadagynais, tarp Meilės alėjos ir miniatiūriškos, visad „rekašiška“ muzika smagiai aidinčios Orkestrinės be langų („Rotondos“) matau ir jaučiu lengvai, filosofiškai pakylėtą samanėlėmis tarsi skrendantį puikų žmogų – kurorto sielovados baruose daug šviesaus padariusį žinomą pamokslininką, altruistą – rezidentą, kunigą Liudą Serapiną (1923-2010). Prieš tris metus – 2010-12-07, jis tapo visiško „motorizuoto nesusipratimo“ agresyvaus grubakalbio vairuotojo auka, žuvo netoli Palangos bažnyčios šventoriaus, kuriame gerasis sielovadininkas ir palaidotas. Jį mylėję ir gerbę, jo širdingų žodžių pamoksluose apie meilę ir žmogiškąjį teisingumą laukę palangiškiai bei jų svečiai tą vietą, kur žuvo garbusis kunigas, jau sutartinai vadiname „Kunigo Liudo Serapino sankryža“. Ne tik Palangoje šis vyras šiltai paminimas.
2006-2008 metais aš dirbau ilgoką laiko tarpą Kaune Edvardo Šiugždos redaguojamame populiariame katalikiškos minties laikraštyje „XXI amžius“. Su redakcijos užduotimis pabuvojau ir Žemaičių Kalvarijoje, Klaipėdoje, Priekulėje, Kretingoje. Nemeluoju liudydamas, jog visose be išimties Žemaitijos, Vakarų Lietuvos parapijose susilaukdavau esminio klausimo: „Kokia kunigo Liudo Serapino sveikata, kaip jam Palangoje sekasi? Šaunus, žmonių mylimas vyras“. Palangoje populiarumu jis prilygo šviesaus atminimo Palangos klebonui Juozapui Miklovui (1919-1991). Ypač daug gerų žodžių, švenčiant bažnyčios jubiliejų, klebono adresu girdėjome 2007 metų rudenį Priekulėje. Čia gerbamas L. Serapinas dirbo 1983-2002 metais. Gera buvo matyti jį žvalų, gyvą, darbingą, girdintį gerus atsiliepimus apie savo kantraus darbo vaisius. Įsimintina dar viena plungiškio, Babrungėnų kaime pasaulį išvydusio Tikėjimo sūnaus mintis: „Be Dievo malonės esame kaip saulės „neapšviestas mėnulis“. Susitikus gerbiamas L. Serapinas ir parke, ir K. Švėgždos kontoroje“ bičiuliškai teiraudavosi apie sveikatą ir kūrybinius užmojus, padrąsindamas ir primindamas: „Visa kurianti veikla yra kaip ekologiškas vaistas reikalinga, prasminga, tik negali pavirsti tuštybine, egoistine, silpninančia kūrėjo valia. Sielą nuo Tuštybės reikia labai saugoti, nepasipūsti – „Štai koks aš didelis, man viskas galima“.    
Žymus Lietuvoje kultūros nešėjas, menininkas, gal kiekvienai lietuvių šeimai žinomas, nes dirbęs valstybinės televizijos direktoriumi Algirdas Meškauskas, kurio šviesuolius tėvelius Elzę ir Igną irgi labai gerbiame, savo memuarinėse internetinėse nuožvalgose irgi pamini savo Pirmosios komunijos dieną gal 1972 metais Luokės bažnyčioje, kur Vidsodžio berniukui pirmuoju sielovadininku buvo irgi klebonas L. Serapinas. Keistai amžiniausia, kaip jūra, yra žmogiškoji Atmintis.
Prabilęs apie išėjusius, o šaunius atminimus, skaitytojų dėmesį ir mintis 2013-ųjų priešžiemyje norėčiau sutelkti ties kita ryškius pėdsakus darbinėje gyvenimo veikloje palikusią asmenybe.
2014-ųjų sausio 6-ąją jau apskritą dešimtmetį minėsime, kai irgi labai nelauktai, „neplanuotai“ mus paliko visada besišypsantis, inteligentiškasis gydytojas, ilgametis „Jūratės“ sanatorijos vyriausiasis gydytojas, Palangos profesinių sąjungų sanatorinių-kurortinių įstaigų susivienijimo „Jūratė“ vadovas Liudas Saldūnas (1940-2004). Šis garsus kurortologas, sveikatos apsaugos Palangoje organizatorius dar buvo ir miesto tarybos narys, o paskutinį gyvenimo rytmetį per Tris karalius, sausio 6-ąją, išgėręs jam atsidavusios žmonos, inteligentiškosios medikės Nijolės išvirtą kavos puodelį, dar būtų skubėjęs į darbą Palangos merijoje, – L. Saldūnas dar dirbo ir dabartinio LR Seimo nario, tada mero Prano Žeimio padėjėju.
Kavos puodelis liko neišgertas. Išvakarėse daktaras Liudas džiaugėsi iš bendradarbių gauta rožių gausa. Visada atidus ir kruopščiai pateikiantis konkrečią būtinąją informaciją žurnalistams iš Zanavykijos kilęs žinomas visuomenės veikėjas L. Saldūnas ir man, šių eilučių autoriui, yra ne sykį palengvinęs darbą, rengiant straipsnius iš Palangos miesto savivaldybės dar 1986 metais „Tarybinės Klaipėdos“ dienraščiui. O 2003 metų gruodį suvedė su tuomečiu veikliu ir maloniu administracijos direktoriumi Romualdu Rumšu, kai redakcija, o konkrečiai – pagarbos vertas žinomas žurnalistikos veteranas Antanas Anskaitis pavedė paruošti iš Palangos išsamų reprezentacinį interviu pagrindiniam Lietuvoje leidiniui, skirtam savivaldos problemoms – „Savivaldybių žinios“. Padedant bičiuliams vargti neteko. Už tai ir šiandien esu dėkingas.
Trečioji šio teksto baltosios Atminties snaigė skirta irgi palangiškių gerais žodiais prisimenamam labai talentingam, originaliam, intelektualiam ir sykiu kiekvienam savam architektui Gintautui Likšai (1943-2009). Jam dabar būtų tik 70 metų. Aktyvus Lietuvos Atgimimo šalininkas. Sąjūdietis G. Likša degė žvakutes Gedimino gatvėje. O kiek daug įspūdingų statinių suprojektavo Gintas Palangoje! Jie tebestovi, va: paukštis, gal kiras, vis tupi ant Likšų sykiu sukurtosios evangelikų-liuteronų bažnyčios Saulėtekio take bokšto, Šiaulių „Tauro“ poilsio namai „Žydroji liepsna“, AB „Komprojektas“, Mokesčių inspekcija... Jam labai daug gyvenime padėjo, sveikatą stiprino bendramintė – bendražygė žmona Irena Likšienė. Bet taip jau gal ir Likimo skirta. Juk be žemaitės Anielės ir dzūkas J. Brindza gal nebūtų Palangos miesto Garbės pilietis. Žmogus juk tam ir stengies, čia, šiame pasaulyje plėšais, kad net po to turėtum teisę „sužaibuot žiemą“ – gerais savo darbais sugrįžti į gyvųjų Atmintį.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Skaudi atmintis, 2014-01-02 11:08 (. / IP: 86.100.63.40)
Šviesus šviesiausias ATMINIMAS kunigui -altruistui A+A Liudui Serapinui! Tai "aukšto pilotažo'- nepakartojamas sielovadininkas !Jo sakomas pamokslas buvo visų idėmiai klausomas,nes jo balsas buvo itin aiškus, nors ir Garbaus amžiaus!Labai Gerbė, ir gan dažnai bendravo, su t p A+A Ulba A. Ilgimės šių Garbingų žmonių! ...

Taip pat skaitykite

Siekęs kunigo kelio tapo konfliktų sprendimų žinovu

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 11 02 | Rubrika: Miestas

Jau beveik penkerius metus Palangoje gyvenantis Kęstutis Trakšelys galėtų pasigirti itin ryškia gyvenimo istorija: siekęs kunigo kelio Telšių kunigų seminarijoje, o vėliau Romoje, studijas metė, aiškindamas, kad „kiekvienas mūsų tam tikru laiku sulaukiame kažkokių pašaukimų“, kurie vėliau gali išblėsti. Teologijos studijas į filosofijos...


Eidamas Palangos rojaus kraštu – Birutės parko kadagynais, tarp Meilės alėjos ir miniatiūriškos, visad „rekašiška“ muzika smagiai aidinčios Orkestrinės be langų („Rotondos“) matau ir jaučiu lengvai, filosofiškai pakylėtą samanėlėmis tarsi skrendantį puikų žmogų – kurorto sielovados baruose daug šviesaus...


Bažnytinė cenzūra pasirodė esanti priekabesnė negu sovietų. Telšių vyskupija uždraudė Maironio sukurtas eiles ir giesmes, kurios turėjo skambėti Palangos bažnyčioje. Kad kurorto šventovėje nebus galima skaityti kelių lietuvių klasiko eilėraščių ir atlikti pagal Maironio eiles sukurtų giesmių, sakralinės muzikos festivalio „Ave Maria” organizatoriai...


83-ejų metų palangiškė Magdalena Ignotienė – guvi ir aristokratiškų, tarsi Anglijos karalienės, manierų moteris. Tačiau Palangos apylinkės prokurorei Nijolei Požarskienei ji – įkyruolė, kuri trukdo prokurorų darbą ir ramybę. „Prokuratūrai būtų geriausia, kad aš išleisčiau paskutinį kvapą – tuomet, nesant nukentėjusiems mano brolio kunigo žūties byloje, ji savaime būtų baigta“, - sako...


Šventojoje po griuvėsiais žuvo žmogus

Linas JEGELEVIČIUS, 2011 04 25 | Rubrika: Kriminalai

Ketvirtadienio popietę Šventojoje, Prieplaukos gatvėje, po apleistų dirbtuvių nuolaužomis, žuvo žinomas Šventosios verslininkas Vytautas Grišinas.


Iškritęs pro balkono langą Vilniuje, žuvo palangiškis

„Palangos tilto“ informacija, 2010 09 11 | Rubrika: Kriminalai

Ketvirtadienio vakarą praėjus kelioms minutėms po krepšinio rungtynių, kuomet Lietuvos rinktinė įveikė Argentinos komandą, policijai buvo pranešta, kad sostinėje iš Vilniaus universiteto bendrabučio Saulėtekio alėjoje iškrito žmogus. Vėliau paaiškėjo, jog tai 20-metis palangiškis, neseniai pradėjęs mokslus Vilniaus universitete.


„Šventoji 2010“ - vasaros sezono atidarymas


Renginys ,,Kinijos Liaudies Respublikos poezija, fotografija ir kinofilmai Palangoje 2010“, skirtas KLR 60-mečiui paminėti ir Kinų Naujiesiems metams pasitikti 2010 m. vasario 12 d.


PALANGOS STINTA 2010

Vasario 13 d., 2010 02 03 | Rubrika: Kultūra

Palanga vasario 13 dieną septintą kartą organizuoja tradicinę šventę “Palangos Stinta 2010”. Jos metu miesto svečiai galės susipažinti su pajūrio krašto žvejiškomis tradicijomis, istorija bei kulinariniu paveldu. Žvejiška šventė „Palangos Stinta 2010“ prasidės ketvirtą kartą organizuojamomis stintų meškeriojimo varžybomis nuo jūros tilto bei tradicinėmis magaryčiomis žvejams ir...


Palanga vasario 13 dieną septintą kartą organizuoja tradicinę šventę “Palangos Stinta 2010”. Jos metu miesto svečiai galės susipažinti su pajūrio krašto žvejiškomis tradicijomis, istorija bei kulinariniu paveldu. Žvejiška šventė „Palangos Stinta 2010“ prasidės ketvirtą kartą organizuojamomis stintų meškeriojimo varžybomis nuo jūros tilto bei tradicinėmis magaryčiomis žvejams ir...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius