Užsienio naujienos: Europos Parlamente diskutuota ir apie Lietuvą

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016-06-13
Peržiūrėta
1828
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Užsienio naujienos: Europos Parlamente diskutuota ir apie Lietuvą

Birželio 6-9 dienomis Strasbūre vyko Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija. Jos metu buvo svarstomi ir Lietuvai aktualūs klausimai, kuriuos turėjo galimybę išgirsti ir „Palangos tiltas“.

Rūpinasi dėl Astravo atominės elektrinės
Vienas iš aktualiausių Lietuvai klausimų – Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas. Čia pasisakė ir du Lietuvos europarlamentarai – Petras Auštrevičius (Liberalų ir demokratų aljansas) bei Bronis Ropė (Žalieji).
Europarlamentarai, beje, ne tik lietuviai, reiškė nemenką susirūpinimą dėl elektrinės vietos – visai šalia Lietuvos sienos. Parlamento nariai iš kaimyninės Latvijos ir Lenkijos pranešimų metu teigė, kad Lietuvos nerimas dėl elektrinės visai suprantamas ir pagrįstas. Buvo diskutuojama ne tik tai, kad elektrinė visai šalia mūsų šalies sienos, bet ir tai, kad ji statoma itin stiprių vėjų zonoje, tad, pasak lenkų konservatorės ir reformistės Elžbietos Fotyga, planai turi būti keičiami.
P. Auštrevičius viešai nuogąstavo ir ragino atsibusti, kol dar ne vėlu: „Kompromisai su branduoliniu saugumu yra tiesus žingsnis į katastrofą“. Tad jo siūlymu statybos turi būti tiesiog sustabdytos, kitokie sprendimai negali būti priimami.
B. Ropė pasisakė dar radikaliau ir teigė, kad yra nusivylęs tokiu Europos Sąjungos (ES) požiūriu į AE, kuri, pasak europarlamentaro, vyksta pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus. „Turėtų būti aiški žinia Minskui, kad elektros generavimas elektrinėje, pastatytoje taupant saugumo priemonių sąskaita, kertasi su sąžiningos prekybos principais, todėl tokia elektra ES rinkoje nepageidautina“, – kalbėjo B. Ropė.
Sesijoje nedalyvavo, tačiau raštu savo poziciją išdėstė ir europarlamentaras Petras Saudargas (Europos liaudies partija): „Faktas, kad Astravo atominė yra statoma pažeidžiant Jungtinių Tautų Espo ir Orhuso konvencijas. Baltarusija nesilaiko ir po Fukušimos katastrofos prisiimto įsipareigojimo atlikti branduolinės saugos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal ES metodologiją“. P. Saudargo manymu, ES turi skirti didesnį dėmesį trečiųjų šalių statomoms branduolinėms jėgainėms, ir ragino daryti kuo didesnį spaudimą Baltarusijai, kad ji veiktų kuo skaidriau.
Šis klausimas mums svarbus tuo, kad Lietuva Europoje yra matoma, kad kitoms šalims rūpi jos saugumas ir veikiama dėl jo išvien. Tad Europos Komisija (EK) artimiausiu metu iš Baltarusijos tikisi gauti jėgainės testų rezultatus, nes kol kas nėra jokių aiškių atsakymų. EK pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris sakė, kad turėtų būti akivaizdu, jog EK palaiko Lietuvos poziciją. 
 
Lietuva turi naują europarlamentarę
Birželio 6 dieną Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas paskelbė, kad Laima Liucija Andrikienė tvirtinama naująja EP nare vietoj mandato atsisakiusio konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio. Ji priklausys Europos liaudies frakcijai.
Birželio 7 dieną patvirtinta ir dabartinio Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus kandidatūra į Audito Rūmus. Visada yra euroskeptikų, kurie bet kokiais klausimais pasisako prieš, tačiau jie šįkart nebuvo lemtingi R. Šadžiaus kandidatūrai. Iš 671 už lietuvio kandidatūrą balsavo 498, 120 – prieš ir 53 nariai susilaikė. Tam, kad R. Šadžius Europos Audito rūmuose Liuksemburge galėtų šešerius metus ginti mokesčių mokėtojų interesus, jo kandidatūrą dar turi patvirtinti Europos ministrų taryba.
Kuomet „Palangos tiltas“ kalbėjo su LR Užsienio reikalų ministerijos atstovu EP Gediminu Vilku, jis teigė, kad R. Šadžius buvo įsitikinęs, kad jo kandidatūra bus patvirtinta: „Jis tuo net neabejojo, nes buvo net įregistravęs, kad kadenciją pradeda nuo birželio 16 dienos, nors kandidatūra dar buvo nepatvirtinta“.

Ragino pažaboti nesąžiningą prekybos centrų veiklą
Parlamentarai sesijos metu ragino sukurti ES taisykles, kurios užkirstų kelią nesąžiningai prekybos maisto produktais praktikai. Tam, kad rinka tinkamai veiktų, parlamentarų manymu, būtina sukurti sąžiningus ir skaidrius maisto produktų gamintojų, tiekėjų ir platintojų santykius.
Pasak lenkų konservatoriaus ir reformisto Edward Czesak, visų maisto tiekimo grandinės dalyvių teisės turi būti lygios. Šiam tikslui buvo sukurta rezoliucija, raginanti kovoti su tokiais nesąžiningos prekybos veiksmais: mokėjimų atidėjimas, apribotas patekimas į rinką, atsisakymai sudaryti sutartis raštu, spaudimas sumažinti kainas, reikalavimas besąlygiškai atsiimti neparduotas prekes.
Nėra jokių ES teisės aktų, kurie pristabdytų ar visiškai pažabotų tokią praktiką, tad EK buvo raginama pasiūlyti teisės aktą, kuris leistų kovoti su nesąžininga prekybos praktika. Beveik visi – 600 europarlamentarų – rezoliucijai pritarė.

Dėl CŽV kalėjimų kliuvo ir Lietuvai
Birželio 8 dieną EP pasmerkė ES valstybių ir institucijų abejingumą, pasireiškiantį nenoru pripažinti ir ištirti Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse. Rezoliucijoje buvo nuogąstaujama ir piktinamasi, kad per daugiau nei metus nė viena valstybė nepateikė jokių tyrimo rezultatų ar prisipažinimo.
EP apgailestavo, kad per 2015 metus įvyko tik viena frakcijų tiriamoji misija į Rumuniją, tad EP ragina rengti daugiau tiriamųjų misijų į JAV Senato tyrime dėl CŽV kalinimo ir tardymo programos nurodytas valstybes nares, kurios prisidėjo prie šios programos, pavyzdžiui, į Lietuvą, Lenkiją, Italiją ir Jungtinę Karalystę. Rezoliucijoje primygtinai raginama Lietuvoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, atsižvelgiant į visus pateiktus faktinius įrodymus, skubiai atlikti skaidrų, nuodugnų ir veiksmingą baudžiamąjį tyrimą dėl CŽV slaptų sulaikymo įstaigų jų atitinkamose teritorijose. Reikalaujama ne tik atskleisti, bet ir patraukti žmogaus teisių pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn, leisti tyrėjams atlikti išsamų perdavimo skrydžių tinklo tyrimą ir susisiekti su asmenimis, kurie organizavo minėtus skrydžius arba dalyvavo juos organizuojant. EP rezoliucijoje reikalaujama atlikti kalinimo vietų teismo ekspertizę, išanalizuoti telefonų įrašus ir pinigų pervedimus.
Nepaisant visų buvusių tyrimų, kuriuos buvo atlikusi Lietuva, EP sesijos metu pateiktoje rezoliucijoje pažymima, kad duomenys, surinkti atliekant Lietuvos Parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimą dėl Lietuvos dalyvavimo CŽV vykdant slapto kalinimo programą, vis dėlto nebuvo paviešinti, ir ragino kuo greičiau paskelbti visus būtinus duomenis.
Tačiau balsavimas buvo dviprasmiškas ir, panašu, kad ne visi pritaria tokiems EP raginimams. Pritarė 329 europarlamentarai ir net 299 nepritarė.

Gimimo ar santuokos liudijimų nebeversime į užsienio kalbas
Sesijos metu EP nusprendė supaprastinti gimimo ir santuokos liudijimų pripažinimą svečiose šalyse. Buvo patvirtintos naujos ES taisyklės, supaprastinančios viešųjų dokumentų pateikimą kitų ES valstybių institucijoms. Naujosios taisyklės panaikina dokumentų vertimą į svetimą, tos šalies, kur jie pateikiami, kalbą. Tai sudarydavo nemažai problemų, reikėdavo notariškai patvirtinti vertimo autentiškumą. Kitaip tariant, papildomi biurokratiniai sunkumai.
Liuksemburgo socialistė ir demokratė Mady Delvaux pranešimo metu teigė, kad daugiau nei 14 mln. ES piliečių gyvena ne savo valstybėje, tad, norėdami deklaruoti vaiko gimimą ar santuoką, susiduria su varginančiomis procedūromis. Todėl pagal naująsias ES taisykles, visi Lietuvos emigrantai, norintys deklaruoti gimimo, mirties, santuokos, skyrybų, tėvystės ar įvaikinimo liudijimus bei teistumo pažymas, galės jų nebeversti į užsienio kalbą – visi šie dokumentai turės būti pripažinti be papildomų reikalavimų. Deja, teks dar palūkėti, nes naujosios taisyklės įsigalios tik 2019 metais.

Naujos priemonės kovai su mokesčių vengimu
EP įteisino naujas ES taisykles, panaikinančias teisines spragas, sudarančias visas galimybes įmonėms išvengti pelno mokesčio. Birželio 6 dieną priimta direktyva, siūlanti taikyti griežtesnius palūkanų atskaitymo apribojimus. Taisyklių pagrindas, kad tarptautinės bendrovės turi mokėti pelno mokestį būtent toje valstybėje, kur ir gauna pelną.
Visai neseniai Pasaulį apskriejo žinia dėl Panamos dokumentų skandalo. Tai vienas geriausių pavyzdžių, įrodančių mokesčių vengimą. Posėdžio metu europarlamentaras iš Prancūzijos Hugues Bayet teigė, kad valstybių biudžetai smarkiai nukenčia ne tik dėl įmonių vengimo mokėti mokesčius, bet ir dėl sukčiavimo atvejų. Prancūzas vieningai kalbėjo už visas ES šalis: „Neteisinga, kad darbininkai, pensininkai ir smulkieji verslininkai moka vis didesnius mokesčius, o turtingieji vengia mokėti savo mokesčių dalį“.
Europarlamentarai pabrėžė, kad dėl agresyvaus mokesčių planavimo ES valstybių biudžetai praranda nuo 4 iki 10 procentų įplaukų (160-190 milijardų eurų) per metus.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos „Grubusis“ teatras lapkričio ir gruodžio mėnesiais kviečia į visų pamėgtus spektaklius „Marso naujienos“ ir „Tanato viešbutis“. 


Palangos kultūros ir jaunimo centro „Grubusis“ teatras artėja prie savo 30-ojo jubiliejaus 2024 metais ir stebina palangiškius bei miesto svečius unikaliais pasirodymais. Palangos „Grubųjį“ teatrą 1993 metais įkūrė režisierius Virginijus Milinis, teatre vaidina vaikai, jaunimas, senjorai. 2001 m. teatras apdovanotas „Aukso paukštės” nominacija kaip geriausias metų teatras už spektaklį...


Palangos „Grubusis“ teatras savaitgalį pakvietė į premjerą „Marso naujienos“. Simboliška, jog lygiai prieš metus laiko medinė kurhauzo dalis taip pat buvo atidaryta su teatro spektakliu „Laikykis, Vydūne!”. 


Palangos „Grubusis“ teatras spalio 23 d. 18 val. ir spalio 24 d. 16 val. kurhauzo teatro salėje pristato komišką dramą „Marso naujienos“. Kada visuomenėje plieskiasi ginčai dėl šeimos sampratos, jos vertybių, tradicijų tęstinumo, spektaklyje, pasitelkiant juodąjį humorą, žiupsnelį siurrealizmo, puikius aktorius, kuriamas naujas požiūris į šeimą. 


Svajojantiems apie naują telefoną, išmanųjį laikrodį su „eSIM“ technologija, televizorių namams ar apsaugos kamerą – puikios naujienos. „Tele2“ paruošė daugybę išskirtinių pasiūlymų, kuriais jau dabar galite pasinaudoti operatoriaus fiziniuose salonuose arba internetinėje parduotuvėje www.tele2.lt.


Šiandien, kovo 13 d., aplinkos ministrui Simonui Gentvilui Palangos miesto savivaldybėje miesto meras Šarūnas Vaitkus ir savivaldybės administracijos atstovai pristatė Šventosios jūrų uosto atstatymo planus bei diskutavo apie galimybes ieškoti finansavimo vienam iš pagrindinių uosto statytos etapų – molų statybai.


Vakar Palangos miesto pedagogai rinkosi į IV-ąją konferenciją „Kūrybiškas mokymasis – kitas pažinimo kelias“, kuri vyko Palangos botanikos parko rotondoje. Gamtos apsuptyje miesto pedagogės ne tik sėmėsi naujos patirties, bet ir turėjo galimybę pabendrauti tarpusavyje.  


Birželio 6-9 dienomis Strasbūre vyko Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija. Jos metu buvo svarstomi ir Lietuvai aktualūs klausimai, kuriuos turėjo galimybę išgirsti ir „Palangos tiltas“.


Paskutinį rugpjūčio penktadienį į „Baltijos“ pagrindinę mokyklą rinkosi Palangos švietimo įstaigų atstovai. Čia Palangos švietimo pagalbos tarnybos iniciatyva buvo surengta 2014–2015 mokslo metų pradžiai skirta konferencija „Mokytojas: jo vertybės ir pašaukimas“.


Trečiadienį Palangoje posėdžiavo Tarpžinybinė darbo grupė vizų išdavimo turistams procedūrų tobulinimo klausimams nagrinėti, vadovaujama užsienio reikalų viceministrės A. Skaisgirytės-Liaukšienės. Dvi valandas trukusio posėdžio metu tartasi, kokius žingsnius reikia žengti, kad užsienio turistams Lietuva taptų dar patrauklesnė valstybė.  


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius