Vėjo jėgainės jūroje galėtų būti netoli Šventosios, rodo studija

***, 2019 07 19


Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o geriausios vietos vėjo parkų vystymui – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija, rodo Energetikos ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija, kuri buvo paskelbta liepos  16 dieną.

Ministerijos teigimu, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas identifikavo teritorijas vėjo elektrinių plėtrai. Studija taps pagrindu plėtojant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje.

„Jūrinis vėjas yra vienas iš perspektyviausių ir efektyviausių atsinaujinančių energijos išteklių ir į jo plėtrą krypsta daugelio valstybių žvilgsniai. Mūsų tikslas – padėti tvirtą pagrindą jūrinio vėjo plėtrai Baltijos jūroje ir maksimaliai išnaudoti jo potencialą“, – pranešime sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

3,35 gigavato yra maksimalūs galimi pajėgumai, tačiau konkretūs scenarijai priklausys nuo infrastruktūros ir finansinių sąlygų. Nurodoma, kad 30 km atstumu nuo kranto ties Šventąja vėjo greitis siekia 9–10 metro per sekundę, o jūros gylis – 25–40 metrų. Šalia driekiasi infrastruktūros koridoriai.

Studijoje pateikta analizė apie Baltijos jūros dugną, gylį bei hidrometeorologinės sąlygas – vėją, bangas, tėkmes, temperatūrą, druskingumą, biologinės įvairovės tyrimų ir stebėjimų duomenis, žvalgybinius inžinerinius ir geologinius tyrimus. Taip pat identifikuotos esamos ir planuojamos laivybos trasos ir uostų plėtros planai, inžineriniai įrenginiai, kultūros paveldo ir marinistinės istorijos objektai.

Įvertinus šią informaciją bei nacionalinio saugumo reikalavimus ir apribojimus, Lietuvos jūrinė teritorija suskirstyta į zonas, kuriose galėtų būti vystoma vėjo energetika.

Studijoje pateikti skirtingose zonose galimi statyti įvairių galingumų vėjo elektrinių parkai, taip pat įvertintos jų vystymo galimybės ir pasirengimo plėtrai trukmė.


Energetikos ministerijai ekspertai pasiūlė kelis alternatyvius jūros teritorijos plotus, kuriuose galima būtų vykdyti 200, 300, 400 arba 500 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkų plėtrą. Iš viso ekspertai įvertino galimybes išplėtoti iki 3,35 GW galios vėjo elektrinių parkus.

Kitas etapas – Lietuvos energetikos agentūra (LEA) inicijuos teritorijos specialiojo plano rengimą bei strateginio pasekmių poveikio aplinkai vertinimą. Atliktas tyrimas bei modeliavimo rezultatai taip pat padės LEA ekspertams atlikti prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą bei jūrinio vėjo plėtros ekonominę kaštų ir naudos analizę.

Atlikus šiuos parengiamuosius darbus, bus ruošiami pasiūlymai dėl jūrinės teritorijos dalių ir jose siūlomų plėtoti elektrinių galių, leidimų naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių plėtrai aprašas ir konkursų organizavimo tvarka. Šiuos dokumentus turės tvirtinti Vyriausybė.

Priėmus sprendimus dėl vėjo elektrinių galių ir plėtros vietų, bus sprendžiama dėl finansavimo. Preliminariais vertinimais vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 metų. Ministerija ir Klaipėdos universitetas 2018 metų pabaigoje pasirašė 27.500 Eur vertės sutartį analizei parengti.

Ministerijos teigimu, Vyriausybė iki 2020 metų pabaigos turi priimti sprendimą dėl vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje. Esant palankiam sprendimui, aukcionai būtų skelbiami 2022 metais. Šalies teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kol kas nėra nė vieno vėjo parko.

Pagal BNS

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o geriausios vietos vėjo parkų vystymui – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija, rodo Energetikos ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija.  



Šiandien popiet Liepojos plente, netoli Šventosios, įvyko didelė avarija. Žuvo kretingiškis.


Palanga – 2013-ųjų Lietuvos kultūros sostinė. Mieste vyksta daug renginių, koncertų, festivalių, konkursų ir projektų. Bet ar kurorto svečiai pastebi, kad Palanga – Lietuvos kultūros sostinė?


Naujajai Vyriausybei nusprendus „įpūsti“ naujų vėjų į daugiabučių renovaciją – butų savininkams nereikėtų imti jai kreditų, o vietos savivaldybėms tektų gerokai didesnis vaidmuo procese, savivaldybės ėmė sukti galvą, kokiai vietos įmonei pavesti renovaciją. Miestų komunalinio ūkio įmonėms? Šilumos įmonėms? O gal kurti naujas įmones?


Praėjusį savaitgalį vyko Šventosios uosto regata – ORC (Offshore Racing Congress) čempionatas. Nors buvo prognozuotas vidutinio stiprumo vėjas, varžybų metu jis vos dvelkė. Todėl vietoj penkių etapų įvyko tik trys.


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Nidos ir Preilos senųjų (etnografinių) kapinių sutvarkymas“. „Projekto tikslas – išlaikyti pažintinio turizmo objektus, kurie yra itin autentiški ir įdomūs. Atnaujintose kapinėse turistai galės jas pamatyti tokias, kokios jos buvo kadaise, o tai – labai didelė...


Parengta Šventosios jūrų uosto galimybių studija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 28 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę miesto meras Vytautas Stalmokas, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo techninės tarybos posėdyje, kur UAB „Ardanuy Baltic“, Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingeneria“ atstovė Lietuvoje pristatė Šventosios jūrų uosto galimybių studiją.


Vietoj saulėlydžio – vėjo jėgainės

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 09 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę Palangos miesto savivaldybę pasiekė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto paruošta „Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos EZ ir teritoriniuose vandenyse“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią užsakė  UAB „Baltic Energy Group“. Pagal ją netolimoje ateityje į kurortą atvykę poilsiautojai, žiūrėdami nuo...


Vėjo jėgainės tapo kasdienybe

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 13 | Rubrika: Sveikata

Daugybę diskusijų sukėlęs vėjo jėgainių parkas Kretingos rajone dabar tarsi susilieja su horizontu. Gąsdinę garsai lyg ir nurimo, o vėjyje mosuojančių sparnų, rodos, niekas nebebijo. Alternatyvus būdas gaminti elektrą tapo kasdienybe.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius