Vėjo jėgainės tapo kasdienybe

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 13

Daugybę diskusijų sukėlęs vėjo jėgainių parkas Kretingos rajone dabar tarsi susilieja su horizontu. Gąsdinę garsai lyg ir nurimo, o vėjyje mosuojančių sparnų, rodos, niekas nebebijo. Alternatyvus būdas gaminti elektrą tapo kasdienybe.

 

Ar dar yra diskusijų?

Vieną vėjuotą praėjusios savaitės dieną „Palangos tiltas“ leidosi ieškoti tų neramių diskusijų – ar tikrai žmonės įprato, ar vis dar burnoja, keikdami tokią kaimynystę. Ar tikrai rūpestį kelia esą „galinčios nuvirsti“ ir didžiulę katastrofą sukelti konstrukcijos?

Tąsyk, prieš trejetą metų ūžusios diskusijos nešiojo kalbas apie pavojų sveikatai, infrastruktūros plėtros stabdymą, nesitaikstymą su aplinkui jėgaines gyvenančiais žmonėmis. Žmonės nuogąstavo, kad kraštas ne tik taps nepatrauklus turistams, gyventojams, bet ir sumenkins žemių vertę, gąsdins gyvūnus ir taps tikru košmaru. Pasivažinėjus po apylinkes ir pakalbėjus su vietiniais atrodo, jog gyvenimas tarsi nurimo, o žmonės prisitaikė prie šių gigantiškų kaimynų.

 

Nusistovėjo ramybė

Nors tuomet burnota dėl atstumo nepaisymo, žurnalistų akys nepamatė katastrofiškai arti jėgainių esančių namų – rodos, saugaus atstumo buvo laikomąsi, o aplink jėgaines netgi kuriasi nauji gyventojai – vadinasi, jėgainių kaimynystė tapo įprasta ir netgi įmanoma.

Prie pat jėgainės girdisi specifinis garsas – sparnai šmėsčioja beveik tuo pačiu tempu, iš jėgainės vidaus girdimas tylus cypiantis garsas. Aplinkui – išarti dirvonai, pievos. Iki artimiausių namų – tolokai. Rodos, viskas susilieja į visumą ir diskusijų ar pasipiktinimų nekelia.

 

Dėl ūžesio neužmigdavo

Kiauleikių kaime jėgainių sparnai šmėsčioja kone kelių namų gyventojų kieme. Kiauleikiškė Irena, su vyru besidarbuojanti kieme tikino, jog jėgainės tikrai tapo kasdienybe. „Iš pradžių dar ir kokių pykčių buvo, kalbų. Bet juk tada niekas mūsų nesiklausė, neklausė, ar sutinkame, ar leidžiame. Iš pradžių nesugebėdavau net užmigti – tas garsas erzino, trikdė. Dieną jo dar ne taip girdisi, o naktį – bet kur namie gerai girdisi. Dabar jau normaliai miegame, pripratome“, - dėstė Irena, modama link laukuose, netoli namų stovinčių trijų vėjo jėgainių.

Dabar Irena baugščiai žiūri į naujoves, planus. „Neseniai manęs klausė, ar sutiktume, jog per mūsų kiemą, kažkur po žeme eitų aukštos įtampos elektros laidai. Nesutikau kategoriškai, ir nesutiksiu. Gana jau vieno eksperimento“, - kalbėjo moteris. Esą, nors pati kardinalių sveikatos pokyčių nejaučia, mano, jog poveikis sveikatai dėl zvimbimo ir nuolatinio ūžesio, pastovaus mirkčiojimo, kai sparnai sudaro šešėlį, tikrai yra.

 

Dėl visko kaltina vėjo jėgaines

Kiauleikiškiai, paklausti ar prie tokios kaimynystės priprato visi, juokavo: „Yra ūkininkė, kuriai viskas amžinai blogai, nesiseka – ji dėl visko kaltina vėjo jėgaines. Esą jos net puodelį iš rankų išverčia“. Kitas vyriškis, seniai pasižymėjęs „imlumu degtinei“, rytinį galvos skausmą po ilgesnio pasisėdėjimo taip pat sieja su vėjo jėgainių kaimynyste. Purkštauti esą, niekas labai nepurkštauja, bet nusiskundimų nėra. Derlius sumažėjo – vėjo jėgainės kaltos, gyvulys pabėgo iš laukų – lygiai taip pat. Kiauleikiškiai sakė, jog to, ką galima primesti vėjo jėgainėms, atrasti galima labai lengvai. „Bet nei čia kas beardys, nei ką bepaisys, stovėjo kaip stovi. Girdėjom, tokių, vėjo jėgainių parkų Lietuvoje kasmet vis daugės“, - pasakojo sutuoktinių pora.

 

Romantika sparnų mosavime

Tačiau kai kurie dabar įžvelgia ir romantiškąją pusę: vėjo jėgainės skirtingu paros laiku tarsi įrėmina apylinkes, yra tinkamos net meninei fotografijai. Kiti akcentuoja, jog prie ūžesio įprast galima ir netgi greičiau, nei prie didesnės gamyklos ar miesto gatvės keliamo triukšmo. Trečiam tiesiog yra į ką akis paganyti, horizonte skaičiuojant vėją pasikinkyti bandančias jėgaines. Ūkininkai ir toliau sėkmingai dirba žemę – netgi tą, kuri arčiausiai jėgainių, jiems netgi šešėlis, kurį sudaro mosuojantys sparnai, netrukdo. O naujakuriai, baigiantys statyti namą beveik šalia jėgainių, matyt taipogi nesigąsdina būsimos ūžiančios kaimynystės.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o geriausios vietos vėjo parkų vystymui – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija, rodo Energetikos ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija.  


Palangos kultūros ir jaunimo centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ (vadovas Rimgaudas Juozapavičius) sekmadienį, lapkričio 6 dieną, neturėjo kada poilsiauti. Teko anksti rytą vykti į Kauną ir dainuoti karininkų įgulos Ramovės koncertų salėje. Tai – didelė garbė, todėl esame dėkingi Aleksandrai Žiedelienei, bendravardžio ansamblio „Guboja“ vadovei, kuri į...


Palangos verslininkas, miesto Tarybos narys, motociklininkų klubo „Saulės klubas“ steigėjas Vaidas Šimaitis per paplūdimio baikerių festivalį Šventojoje birželio viduryje jautėsi kaip žuvis vandenyje: spaudė letenas čia iš visos Lietuvos ir tuzino užsienio šalių sulėkusiems plieninių žirgų šeimininkams, žvalgėsi į kitus „mocus“, bet...


Kol dangaus nemerkia nesibaigiantys lietūs, o įsišėlusios audros nespėjo apgadinti mūsų nuostabaus pajūrio, rudeniška vėsa bei gūsingu vėju alsuojantys Palangos poilsiautojai mėgaujasi kurorto privalumais. Ant Palangos tilto vis dar daug žmonių – vieni kažkur skuba, kiti lėtai vaikštinėja, gaudydami kiekvieną vėjo gurkšnį, treti svajingai kažką...


Palangoje – neeilinis ruduo. Restauruojamoje Palangos viloje „Anapilis“ aptiktas unikalus ir Lietuvoje analogų neturintis istorinis paveldas – vėjo vargonai. Restauratoriaus, bendrovės UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus Aldo Kliuko teigimu, toks neeilinis radinys – laimingas atsitiktinumas. „Mūsų planuose bei tyrimuose nebuvo...


Saugokimės labai stipraus vėjo  1

Hidrometereogijos tarnyba , 2013 12 05 | Rubrika: Miestas

Gruodžio 6 d. pirmoje nakties pusėje pietų, pietvakarių vėjas sustiprės iki labai smarkaus: Pietryčių Baltijoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Kuršių mariose gūsiai 28–32 m/s, pajūryje 28–30 m/s. Pirmoje dienos pusėje vėjas truputį susilpnės, antroje dienos pusėje pasisuks iš vakarų, šiaurės vakarų ir vėl sustiprės iki 28–32 m/s.


 „Kai prisilieti prie augalo ar jų grupės, prie medžio ar prie viso medyno, turi jį visų pirma perprasti. Turi žinoti, ko nori. Turi įsivaizduoti, kas čia bus, jeigu tu kokį medį nupjausi. Ar pasodinsi: kas bus, kai jis užaugs, nes augalas juk gyvas - dešimt ir dvidešimt kartų pasikeis tiek į aukštį, tiek į plotį. Reikia matyti visumą“, - sako buvęs Palangos...


Praėjusį savaitgalį vyko Šventosios uosto regata – ORC (Offshore Racing Congress) čempionatas. Nors buvo prognozuotas vidutinio stiprumo vėjas, varžybų metu jis vos dvelkė. Todėl vietoj penkių etapų įvyko tik trys.


Vietoj saulėlydžio – vėjo jėgainės

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 09 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę Palangos miesto savivaldybę pasiekė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto paruošta „Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos EZ ir teritoriniuose vandenyse“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią užsakė  UAB „Baltic Energy Group“. Pagal ją netolimoje ateityje į kurortą atvykę poilsiautojai, žiūrėdami nuo...


Vėjo jėgainės tapo kasdienybe

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 13 | Rubrika: Sveikata

Daugybę diskusijų sukėlęs vėjo jėgainių parkas Kretingos rajone dabar tarsi susilieja su horizontu. Gąsdinę garsai lyg ir nurimo, o vėjyje mosuojančių sparnų, rodos, niekas nebebijo. Alternatyvus būdas gaminti elektrą tapo kasdienybe.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius