Viceministrė didesnę kontrolę mokiniams, mokytojams ir vadovams vadina „pagalba“

Viceministrė didesnę kontrolę mokiniams, mokytojams ir vadovams vadina „pagalba“

Linas JEGELEVIČIUS, 2013 08 29

Ir vėl – mokslo metai. O su jais mokinių, mokytojų ir mokyklų vadovų šiemet laukia kaip niekada daug naujovių. Apie jas „Palangos tiltui“ papasakojo palangiškiams gerai pažįstama kurorto švietimo veteranė, dabar Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
– Kartais kyla įspūdis, kad švietimo sistemoje visuomet būna daugiausiai naujovių. Ko mokiniams ir tėvams tikėtis iš naujų mokslo metų?
– Mokykla yra jaunas ir nuolat kintantis organizmas, todėl nuolatiniai pokyčiai yra neišvengiamas dalykas.
Šiais mokslo metais mokyklos įgyvendins naujus ugdymo planus, kurie suteikia naujas galimybes lanksčiau planuoti ugdymo turinio išdėstymą, ugdymo laikotarpius ir laiką, parinkti įvairesnę ugdymo aplinką pradinukams.
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo plane kiekvienai klasei skiriama po 3 savaitines valandas individualioms konsultacijoms, taip sudaryta galimybė mokiniui gauti individualią mokymosi pagalbą. Pavyzdžiui, grįžus į mokyklą po ligos, ar blogai parašius kontrolinį darbą, mokiniui turi būti suteikta galimybė gauti konkrečių dalykų  konsultacijas.
– Artėjant mokslo metų pradžiai Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis jau prasitarė, kad tiek mokinių, tiek mokytojų ir mokyklų vadovų laukia griežtesnė kontrolė. Kokia ji?
– Jūs tikriausia turite omeny standartizuotus testus. Tai reikėtų vadinti ne kontrole, o suteikta galimybe periodiškai mokiniams pasitikrinti savo žinias ir, tuo pačiu, mokytojams savo darbo rezultatus.
Bus taikoma suderinto vertinimo sistema, paremta kriteriniu vertinimu, kuri sudarys galimybę  periodiškai (kas dvejus metus) įsivertinti pasiekimus mokinio, klasės, mokyklos, rajono, regiono ir šalies lygmeniu, ir priimti sprendimus dėl reikalingos pedagoginės pagalbos mokiniams, tikslingo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir dėl kryptingo mokyklų pažangos vystymo.
Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje bus pateiktos atviros užduočių duomenų bazės (testai, vertinimo instrukcijos),  kuriomis mokyklos galės pasinaudoti. Šiais metais jau sukurti tokie standartizuoti testai 4 klasės mokiniams, (jie gali pasitikrinti lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimus) ir 8 klasės mokiniams (gali pasitikrinti lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos pasiekimus).
10 klasės mokiniai gali pasinaudoti užsienio kalbos lygio nustatymo testu, kuris leidžia įsivertinti kalbos mokėjimo lygį ir tikslingai rinktis užsienio kalbos mokymosi programą pagal savo lygį vidurinio ugdymo programoje. 2013 metais testą laikė daugiau nei 70 proc. 10-os ir antros gimnazijos klasių mokinių
Iki 2015 metų planuojame parengti 2 ir 4, 6 ir 8 klasių mokinių pasiekimų (matematikos, lietuvių kalbos, socialinių, gamtamokslinių, užsienio kalbos gebėjimų) vertinimo instrumentus.
Rengiama nauja mokyklų vadovų atestacijos tvarka, pagal kurią planuojama, kad mokyklos vadovas turės savo kvalifikaciją pasitvirtinti kas penkerius metus.
Peržiūrėti bus ir mokytojų atestacijos nuostatai.
– Kokių dalykų patikros, jūsų nuomone, turėtų būti dažnesnės?
Lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų.
Vykdomi mokinių pasiekimų tyrimai rodo itin žemą matematinio ir gamtamokslinio raštingumo lygį Lietuvos mokyklose. Ypač nedaug mokinių pasiekia aukščiausius pasiekimų lygius. Rengiamos matematinio ugdymo ir gamtos mokslų gairės skirtos sisteminiam ir kompleksiniam mokinių pasiekimams gerinti, kad pasiekimų lygių pasiskirstymas artėtų prie aukštesnio ir aukščiausių lygių (mažėtų žemus pasiekimus įgijusių ir didėtų aukštesnių pasiekimų mokinių). Taip pat yra numatytos ir įgyvendindamos 2013-2016 m. lietuvių kalbos ir kultūrinio raštingumo gerinimo priemonės.
– Ar tai reiškia, kad ministerija linksta į didesnę mokyklų kontrolę?
– Galbūt tai labiau reikėtų vadinti ne kontrole, o pagalba. Nes minimi standartizuoti testai nebus privalomi, jie tik suteiks galimybę pasitikrinti ir reikalui esant laiku pasitaisyti.
– O jeigu mokinių testų rezultatai negerėja, ką bausti – mokinius, mokytoją ar mokyklos vadovą?
– Ne bausti, o padėti. Kaip jau ir minėjau, mokiniams yra skirtos valandos individualioms konsultacijoms, mokytojams turi būti sudarytos sąlygos tobulinti savo žinias įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo užsiėmimuose. Yra planuojama keisti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, sudarant sąlygas mokytojams tobulinti savo žinias, atsižvelgiant į konkrečios mokyklos ar klasės pasiekimų lygmenis.
– Skelbta, kad švietimiečiai planuoja pasinaudoti Sveikatos apsaugos ministerijos patirtimi ir reglamentuoti ugdymo įstaigų vadovų kadencijų skaičių.
– Šiuo klausimu dar tik kalbama, diskutuojama ir  nėra pasirinktas joks konkretus modelis, todėl ir komentuoti tai dar per anksti.  
– Ar jums nekeista, kad, pavyzdžiui, Palangos senoji gimnazija kiekvienais metais paprastai neturi duomenų, kiek jų abiturientų įstojo į aukštąsias ar kitas mokyklas Lietuvoje, kiek rinkosi studijas užsienyje ir panašiai?
– Manau, kad Palangos senoji gimnazija, kaip ir kitos šalies mokyklos domisi savo abiturientų stojimo rezultatais, tik gal ne iš karto pavyksta surinkti tiksliai visus duomenis, ypač jei mokiniai išvyksta studijuoti į užsienį.
– Gal tokia vieša statistika verstų visų mokyklų vadovus labiau pasitempti?
– Sutinku. Iš vienos pusės vieša statistika būtų mokykloms tam tikra reklama (žinoma, jei rezultatai geri) ir be abejo, viešumas visada verčia pasitempti.
– Ar yra vykdomi kokie nors tyrimai tarp mokyklų vadovų ir mokinių pasiekimų?
– Negalėčiau dabar pasakyti, ar yra atlikti konkretūs tyrimai nustatyti būtent tai sąsajai, bet analizuojant mokyklų pasiekimus, jų veiklos efektyvumą, galima aiškiai pastebėti, kad mokinių pasiekimų rezultatams neabejotinai įtakos turi vadovo veikla.
– Lietuvos švietimo bėda – studijų atitrūkimas nuo praktikos ir ypač jaunimo nenoras rinktis amatininkiškas profesijas. Kaip sprendžiamos šios problemos?
– Yra rengiamas profesinių mokyklų tinklo optimizavimas, analizuojami darbo rinkos poreikiai regionuose, skatinami darbdaviai įsitraukti į moksleivių praktinio profesinio rengimo procesą. Tai labai aktualus klausimas, kurį kaip tik šiuo metu analizuojame ir tikimės pasiekti konkrečių teigiamų poslinkių šia linkme.
– Kas laukia neformalaus mokymo šiais mokslo metais? Ar pasisakote už tradicinius moksleivių klubus?
– Yra sudaryta darbo grupė, kuri kuria naują neformaliojo švietimo finansavimo modelį. Tada tikimės sulaukti ir žymesnių pokyčių.
Palaikau visas moksleivių iniciatyvas, kurios skatina kūrybiškumą, aktyvumą, užimtumą.
– Lietuva šiais metais paminėjo Lietuvos tautinės mokyklos kūrėjos Meilės Lukšienės metines. Kodėl ir po 25 metų mokykla – vis ieškojimų ir eksperimentų kelyje?
O gal tai  natūralu?

– Keičiasi aplinka, visuomenė, jos poreikiai. Ir iš tiesų tai yra natūralu. Svarbiausia, kad pokyčiai vestų į pažangą, neprarasdami mūsų didžiųjų mokytojų, kūrėjų puoselėtų idėjų.
– Kaip bus dėl tautinių mokyklų moksleiviams lietuvių kalbos ir kai kurių dalykų dėstymo lietuvių kalba. Ar bus grįžtama prie senos tvarkos?
– Yra parengtos atnaujintos pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos bendrosios programos, kurios bus vienodos visoms mokykloms (tiek tautinių mažumų, tiek ir lietuvių) Patvirtinus šias programas visos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos dirbs pagal vienodas programas. Tokiu būdu bus prieita ir prie vienodo lietuvių kalbos egzamino.
– Kiek šiemet mokinių ir mokytojų pravers mokyklų duris? Palyginkite su praėjusiais metais.
– Šalyje yra 1229 bendrojo ugdymo mokyklos, 351 423 mokiniai, 35 800 mokytojų, 674 darželiai, juos lanko 88 970 ikimokyklinukų ir 25 326 priešmokyklinukai.
Darželiuose dirba 7044 auklėtojai ir 884 mokytojai. 260 neformaliojo ugdymo įstaigose dirba 6 530 pedagogų.
Kasmet mokyklas praveria apie 20 tūkstančių moksleivių mažiau. Bet gera žinia yra ta, kad šiemet sulaukėme pusantro tūkstančio daugiau pirmokų, palyginti su praėjusiais metais. Jų bus daugiau negu penktokų. Naudodamasi šia proga noriu pasveikinti pedagogus, mokiniu, jų tėvelius su rugsėjo 1-ąja.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



del abiturientų stojimo 2013-09-05 20:35 (IP: 86.100.102.34)
Senoji gimnazija kiekvienais metais turi ir visada turėjo informaciją apie abiturientų pasirinkimus ir stojimą. Reikia, kad žurnalistai ateitų ir pasidomėtų, o nelaužtų iš piršto menkavertės intrigėlės.

...rašote:... 2013-09-03 08:56 (/ / IP: 86.100.60.112)
- "Ar galejot reikstis tarybiniais laikais ?" ats.:-todėl tokios ir buvo mokyklų direktorėmis, ir matome kur atsidūrė Švietimas su visa sisitema!..

to karlo: 2013-09-02 14:13 (, / IP: 86.100.60.112)
kokia žiauri ..ir ne tik !..Beje, kur šios "asabos' darbo vieta? ne tik pastoviai po Palangą vadalojasi,bet pastoviai baisus snukis laikraščiuose? O atlyginimą mes visi tokioms mokame...

karlo 2013-09-01 13:29 (IP: 78.61.112.203)
kokia ziauri

Klaida 2013-08-31 21:11 (IP: 78.61.51.119)
"Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Genoveita Krasauskienė" Reikėtų rašyti Švietimo ir mokslo viceministrė......

Gerai 2013-08-31 15:37 (IP: 78.62.51.167)
atrodo tarytum gestapas.

oi 2013-08-30 22:24 (IP: 78.61.104.50)
sujudo priesininku stovykla !! Ar galejot reikstis tarybiniais laikais ? Gal dasidesit balu savo stovykloje ?!?

eglė 2013-08-30 16:36 (IP: 78.61.180.156)
pigi reklama

Už broką reikia atsakyti... 2013-08-30 12:40 (. / IP: 86.100.60.112)
kbg 'istams tapus Švietimo dirigentais- niekas nepasikeis...Šūdo malimas ...-vis vertins, tikrins, egzaminuos, optimizuos, analizuos...-O kur buvote iki šiol??? Šios dešimtmečiais besikartojančios "idėjos", tiksliau, tušti pliurpalai- ir taip aišku, kad dėl mokinių niekas nesikeis, tik padėtis blogėja ir blogės!..Ne taip senai, šios "pedagogės -direktorės išvadinti vaikai :-tinginiais , bukais, ir nužmogėjusiais ir dar šlykščiau...tapo aukštas pareigas užimančiais asmenimis, gerais, supratingais Tėvais savo šeimose ...Tik, kažkodėl jie, tokioms,šliaužiančioms... (atsiprašant...) "LABAS", nesako? -Vos tik baigus 12 kl bėga ir bėgs iš Lietuvos...kad nebematytų ir nebegirdėtų tokios pedagogikos ...Beje, kada p. Mokytojai atsakys už savo broką? kaip visi kiti ..

Taip pat skaitykite

Penktadienį nuaidėjo pirmasis naujųjų mokslo metų skambutis, sukvietęs visus mokinukus sugrįžti į mokyklų suolus. Tądien visas dėmesys skiriamas švietimo bendruomenei – sveikinimai, puokštės gėlių, šypsenos... Džiugu, jog šiemet į pirmą klasę žengė daugiau pirmokėlių. Jiems tai neeilinė diena, atvėrusi duris į nepakartojamų įspūdžių kelionę....


Šiandien – Rugsėjo 1-oji, kuri atveria vartus į visiškai naują jaudinantį žinių pasaulį, žada naujovių mokymosi programoje ir egzaminų tvarkoje. Kaip kurorto mokyklos pasirengė naujiems mokslo metams? Su kokiomis viltimis ir rūpesčiais pasitinka juos? Kaip vertina naujoves? Palangos senosios gimnazijos direktoriaus Leono Šidlausko, Vlado Jurgučio pagrindinės...


Švietimo ir mokslo ministrei išsakius mintį, jog reiktų ilginti mokslo metus, sulaukta įvairios visuomenės reakcijos. Vieni tokią mintį gyrė, kiti ją peikė, galiausiai pasvarstyta, kad tai gal ir nebūtų blogai, jeigu viskas būtų tinkamai parengta – vien pailginti mokslo metus nėra prasminga, reikia atitinkamai atsižvelgti ir į ugdymo programas bei metodus, gal tai padėtų...


Pirmoji rudens diena paskelbė naujųjų mokslo metų pradžią. Vakar, prieš devintą valandą ryte, kurorto gatves užplūdo pasipuošę jaunieji palangiškiai, nešini gražiausiomis gėlėmis. Vieni jų žengė į dar neatrastą žinių pasaulį, kiti žinių bagažą tik pildys.


Ir vėl – mokslo metai. O su jais mokinių, mokytojų ir mokyklų vadovų šiemet laukia kaip niekada daug naujovių. Apie jas „Palangos tiltui“ papasakojo palangiškiams gerai pažįstama kurorto švietimo veteranė, dabar Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Genoveita Krasauskienė.


Nuo antradienio palangiškė Genoveita Krasauskienė pradeda dirbti naujose pareigose. Ji paskirta švietimo ir mokslo viceministre.


Kasmet, moksleiviams grįžus į savąsias ugdymo įstaigas, girdime didžiąją jų dalį dejuojant: „Vis daugiau laiko reikia skirti namų darbams, nieko nespėjam“. O besimokančiųjų – nuo pradinukų iki abiturientų – tėvai mėgsta kartoti: „Kai mes mokėmės, krūviai buvo daug mažesni“. Ar tikrai taip yra? – klausiame Palangos mokyklų direktorių pavaduotojų...


Nors mokslo metai prasidėjo rugsėjį, tačiau miesto savivaldybės taryba buvo priversta tikslinti  klasių komplektų skaičių miesto švietimo įstaigose. Nepaisant to, jog rugpjūtį valdžia patvirtino mokinių priėmimo į Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas tvarką, tačiau pastarąją tiek Švietimo skyriaus tarnautojai, tiek bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ignoruoja.


Šiais mokslo metais mokinių mažiau

„Palangos tilto“ informacija, 2009 09 02 | Rubrika: Miestas

Prasidėjus mokslo metams ir nuvilnijus per miestą Rugsėjo 1-osios šventės akordams, tenka mokiniams krautis kuprines ir užsirašyti pamokų tvarkaraščius. Vasara užleidusi rudeniui vietą, atnešė kartu ir naujų darbų sąrašą, vienas iš jų ir pats svarbiausias mokiniams – kasryt keltis ir lėkti į mokyklas. Šviečiantys mokytojų veidai laukia sugrįžtančių ar naujai atėjusių mažųjų ir be abejo...


Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas dėl miesto mokyklų pedagoginių pareigybių, dėl bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijos, mokyklos-darželio, ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų darbuotojų etatų normatyvų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius