Martyno Girulio (centre) džiaugsmu dėl bioninės rankos dalijasi jo mama Danguolė ir Švedijos humanitarinės organizacijos atstovas Lietuvoje Tomas Girčius.

Martyno Girulio (centre) džiaugsmu dėl bioninės rankos dalijasi jo mama Danguolė ir Švedijos humanitarinės organizacijos atstovas Lietuvoje Tomas Girčius.

Vilties ambasadorius Martynas Girulis Palangoje pirmąkart sveikinosi paduodamas mintimis valdomą ranką

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 08 11

„Truputį bijau, kad per smarkiai nepaspausčiau, dar neišmokau iki galo valdyti jėgos. Jūs pasakykit, jei per smarkiai spustelsiu. Dabar truputį patraukite ranką, paspauskime vienas kitam pirštus“, – kalbėjo Martynas Girulis šių eilučių autorei, kai pirmąkart mintimis valdomu bioninės rankos atitikmeniu jis, pirmasis nuo gimimo neįgalus žmogus pasaulyje, kuriam bus pritaikyta technologinė naujovė – bioninė ranka, sveikinosi su į renginį „Vilties ambasadoriai“ atėjusiais žmonėmis.

 

Vilties ambasadoriai

Viltis ir tikėjimas – stipri varomoji jėga, padedanti įgyvendinti iš pirmo žvilgsnio neįgyvendinamus darbus. Šiuos žodžius penktadienio vakarą Palangos vasaros parodų paviljone įsikūrusioje kultūrinėje erdvėje „Kablys: Jūra. Kultūra“ surengtame renginyje „Vilties ambasadoriai“ įrodė ir dvidešimt vienerių metų artrogripoze sergantis M. Girulis iš Mociškių kaimo.

Martynas yra pirmasis nuo gimimo neįgalus žmogus pasaulyje, kuriam bus pritaikyta technologinė naujovė – bioninė ranka. Su jos atitikmeniu, kurį Martynas mokosi valdyti mintimis, vaikinas jau gali nusivalyti prakaitą, pats gali užsikaisti arbatinį, kas iki šiol jam buvo visiškai neįmanoma. Vaikino pasiekimai kol kas nėra labai dideli, bet jis labai džiaugiasi kiekvienu jų. Vaikino dar laukia pora mėnesių treniruočių, kol jis bus visiškai pasirengęs valdyti tikrą bioninę ranką.

Renginyje „Vilties ambasadoriai“ Martynas ragino žmones neprarasti vilties, žvelgti į gyvenimą optimistiškai. Prie jo prisijungė Lidija Gurova iš Visagino. Ši nuo gimimo nereginti mergina jau pelnė pripažinimą dėl savo išskirtinio balso įvairiuose muzikiniuose projektuose. Muzika yra Lidijos gyvenimo pomėgis ir tikslas – ji siekia tapti dainininke.

Prieš koncertą draugijos „Guboja“ sutrikusio intelekto žmonių „Spalvų“ orkestras buvo sukvietęs Palangos gyventojus ir svečius dalyvauti improvizuotose kūrybinėse dirbtuvėse – kartu pamuzikuoti, padainuoti ar palinguoti.

M. Girulis kartu su kitais neįgaliais koncerto dalyviais skatino visus žmones tikėti savo jėgomis ir nuosekliai siekti tikslo, išmokti džiaugtis kasdieniais džiaugsmais ir mažiau skųstis dėl smulkių nesėkmių.

 

Padeda Švedijos humanitarinė organizacija

Prieš koncertą „Palangos tiltas“ turėjo galimybę pakalbinti M. Girulį ir jo mamą Danguolę Girulienę bei kartu su jais atvykusį Švedijos humanitarinės organizacijos „Pagalba Lietuvai – tikėjimas. Viltis, meilė“ atstovą Lietuvoje Tadą Girčių. Būtent ši organizacija, užsiimanti įvairiausia humanitarine pagalba tiems, kurios labiausiai jos reikia – dažniausiai nuo pat gimimo sunkią negalią turintiems žmonėms, – rūpinasi ir Martynu.

Pasakodamas apie tai, kokiems žmonėms padėta ir padedama, T. Girčius paminėjo ir kretingiškės Jurgitos Staniūtės atvejį: mergina dėl itin retos ligos turėjo didžiulį auglį ant veido. Beje, liga paveldima: merginos mama turėjusi auglį ant galvos. Gydytojai Lietuvoje ilgai abejoję, šalinti veidą labai darkiusį beveik visą skruostą užplėtusį ir akį užspaudusį auglį ar ne, mat bijota, kad šis atsinaujins. Su Švedijos organizacijos pagalba operacija sėkmingai atlikta. Dabar Jurgita jau pati augina dukrą, kuriai, bent jau viliamasi, liga genetiškai nepersidavė.

T. Girčiaus atstovaujamos humanitarinės organizacijos dėka gydomi ir vaikai iš Girulių kūdikių namų. Gydyti juos padeda Panevėžyje esanti privati vaikų gydytojos Vitalės Bružienės klinika, su kuria yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Pasak pašnekovo, pagrindinės operacijos Martynui atliktos būtent ten.

 

Siūlė palikti kūdikių namuose...

„Kai gimė Martynas, gydytojai jo mamai pasakė tiesiai šviesiai: geriau tu jį palik gimdymo namuose. Itin sunkia liga – artrogripoze – sergančio vaikelio ir rankos, ir kojos buvo atrofuotos, raumenys paralyžiuoti“, – net šiurpas per kūną perėjo klausant šių T. Girčiaus žodžių.

„Kaip aš galėjau savo vaiką ten palikti“, – atsiduso D. Girulienė. Ir tik jos akyse besitvenkiančios ašaros priminė, kiek išgyventi teko šiai didelės dvasios stiprybės mamai.

„Bet dabar žiūriu į Martyną ir džiaugiuosi“, – sakė jo mama.

Tačiau iki šios dienos džiaugsmo būta ilgo ir sunkaus kelio. Mažas būdamas Martynas išmoko vaikščioti ant į vidų pasuktų pėdų, remdamasis vos ne čiurnų sąnariais. Daugybę kartų važinėta į Klaipėdą, kur berniuko kojytes sugipsuodavę medikai sakė: operacijai dar per anksti. Ir tik tada, kai buvo susisiekta su Švedijos humanitarine organizacija, kai Martynas pateko pas šios šalies medikus, jie tik galvom palingavo: vaikučiams su tokia negalia operacijos ten daromos tada, kai būna 3-4 savaičių, o ne 4-5 metų. Per vieną dieną vaikui buvo išoperuotos abi kojytės.

Būdamas šešerių metų, Martynas jau žengė pirmuosius tvirtus žingsnius. Ir žingsniavo greitai: netrukus pradėjo ir futbolą žaisti.

 

Svajonė – turėti rankas

Kai Martynui atėjo laikas eiti į mokyklą, susidurta su naujomis problemomis: tada vadinamųjų integruotų klasių dar nebuvo, ir mamai primygtinai siūlyta atiduoti sūnų į specializuotą mokyklą.

„Ačiū Vilkyškių mokyklos direktoriui: jis priėmė Martyną, ir sūnus galėjo mokytis kartu su visais vaikais. Ir mokslai neblogai sekėsi, ir draugų daug susirado – iki šiol bendrauja“, – prisimena D. Girulienė.

Tačiau didžiausia Martyno svajonė visą laiką buvo turėti rankas. Bent jau vieną stiprią ranką. Kaip pasakojo T. Girčius, išmokęs naudotis kompiuteriu interneto paieškos sistemose jis vis įvesdavo žodžius: „ranka“, „dirbtinė ranka“. Bet ilgą laiką nieko guodžiančio nerasdavo: medikai, tie, kurie būdavo „prieinami“, galėjo pasiūlyti tik kosmetines operacijas, kad rankos atrodytų gražiau, tačiau funkcionalumo tokios operacijos nebūtų pridėjusios.

 

Padėjo Austrijos medikai

Prieš keletą metų Martynas rado informacijos apie bioninę ranką. Ir pradėjo svajoti apie tai, kad labai norėtų paspausti ranką savo draugams. Savo svajone užkrėtė ne tik savo šeimą, kuri pardavė ūkį, bet ir daugybę žmonių Lietuvoje ir užsienyje, kurie parėmė Martyną ne tik morališkai, bet ir finansiškai. Martynui Austrijoje buvo atlikta keletas sudėtingų operacijų, taip pat neįgalios rankos amputacija, ir dabar Austrijos medikai lietuviui mokymuisi pritaikė bioninės rankos atitikmenį.

Austrijoje vaikinui buvo atliktos sudėtingos operacijos: iš kojos transplantuoti raumenys į dešinį petį, nuo kaklo atitempti nervai. Po to nevalinga dešinioji ranka buvo amputuota iki peties.

Dviem mėnesiams treniruotėms parsivežtas bioninės rankos atitikmuo tvirtinamas prie peties nervų. Pati dirbtinė ranka pakraunama, kaip mobilusis telefonas. Joje įtaisytos baterijos išlaiko dvi paras.

„Pamenu, pačią pirmąją dieną, kai tik gavome bioninės rankos atitikmenį, Martynas iškeliavo į kalnus. Labai norėjo būtent ten ranką išbandyti. Net būgštavau: kaip iš tų kalnų grįš“, – dalijasi prisiminimais Martyno mama.

 

Pavargsta... mintys

Penktadienį Martyno laukė daug išbandymų: jis bendravo su į „Vilties ambasadorių“ renginį atėjusiais žmonėmis, spaudė ranką ir Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui, ir kitiems su juo pasilabinti norėjusiaisiais, dalyvavo tiesioginėje radijo soties LRT Opus laidoje. Net sunku įsivaizduoti, kaip jam reikėjo sukaupti mintis, kad jomis perduotų impulsus rankos atitikmeniui, kad šis klausytų jo noro paimti nuo stalo popieriaus lapą, pakelti stiklinę, kad galėtų pats iš jos atsigerti, nuimti akinius nuo kito žmogaus, kad netyčia plaukų nepešteltų. Ir – kalbėti nuo Kultūros bare „Kablys: Jūra. Kultūra“ buvusios „Vilties ambasadorių“ scenos pačiam laikant mikrofoną.

„Man sunku net papasakoti, ką jaučiu. Žinoma, labai labai džiaugiuosi. Bet dar daug mokytis reikės, kad priprasčiau prie šio treniruoklio, o vėliau – jau ir prie rankos“, – sakė Martynas.

Ir didžiulis džiaugsmas, ir šiek tiek baimės buvo matyti vaikino akyse, kai mudu vienas kitam spaudėm ranką. „Truputį bijau, kad per smarkiai nepaspausčiau, dar neišmokau iki galo valdyti jėgos. Jūs pasakykite, jei per smarkiai spustelsiu. Dabar truputį patraukite ranką, paspauskime vienas kitam pirštus“, – kalbėjo Martynas.

Treniruojasi valdyti rankos atitikmenį Martynas kasdien po kelis kartus. Ir po kelis kartus reikia ją nusiimti: pavargsta ir tikroji ranka, ir ne tik ji.

„Kadangi norėdamas atlikti kokį nors judesį, iš pradžių turiu apie tai pagalvoti, kad smegenys nervais siųstų signalus į ranką, kad ji atliktų judesį, man ne tiek ranka ar raumenys nuo įtampos pavargsta, kiek mintys“, – prisipažįsta vaikinas.

 

Norėtų studijuoti psichologiją

Pasak Martyno, dabar kiekviena diena atnešanti jam begalę džiaugsmo ir naujų potyrių, nes jis pats mokosi ir jau gali padaryti tai, ko seniau negalėjo: ir atsigerti, ir pavalgyti. Ir mamai galvą paglostyti...

O įvaldęs bioninę ranką, vaikinas galės dar daugiau padaryti, mat ji turi dar vieną ypatybę, skiriančią nuo natūralios galūnės: riešą su delnu galima apsukti aplink 360 laipsnių kampu.

Po dviejų mėnesių M. Giruliui rengiama tikroji bioninė ranka bus aptraukta silikonu ir taps panašesnė į natūralią. Ji specialiai bus pritaikyta prie Martyno kūno ir su ja vaikinas galės atlikti daugiau judesių.

„Jau galvoju, ką veiksiu ateityje, kai turėsiu naują ranką. Labai norėčiau tęsti mokslą. Kol kas turiu pagrindinį išsilavinimą, nuo šio rudens planuoju grįžti į mokyklą ir baigti dvylika klasių. O paskui studijuoti. Galvoju apie psichologiją, nes manau, jog tapęs psichologu, galėčiau padėti kitiems. Tiems žmonėms, kurie taip pat turi negalią, tačiau nori įsilieti į pilnavertį gyvenimą“, – dalijosi planais Martynas.

 

Tikisi paramos

Tiesa, esama dar vieno niuanso, apie kurį kol kas Martynas, jo mama ir T. Girčius kalba su tam tikru nerimu. Bioninės rankos kaina, kartu su dabar Martyno išbandomu jos atitikmens modeliu, siekia apie 320 tūkst. litų.

Žmonės M. Giruliui jau suaukojo per 100 tūkst. litų, parama po truputį ir toliau keliauja į Martyno Girulio paramos fondą, kurio veikla nušviečiama tinklapyje www.martynofondas.lt. Sveikatos apsaugos ministerija yra pažadėjusi dengti 80 procentų rankos kainos, tačiau galutinio sprendimo valstybė dar nėra priėmusi.

Nemažai išlaidų M. Girulio tėvams pareikalaus tolesnė bioninės rankos priežiūra. Jam teks dar ne kartą važiuoti į Austriją ir derinti rankos mechanizmą, kol jis galės naudotis ja kaip sava.

Tačiau penktadienį Martynas apie tai stengėsi negalvoti. Jis tiesiog džiaugėsi, galėdamas pirmą kartą žmonėms pasisveikindamas paduoti ranką ir ją paspausti.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kovo 19 d., Palangos miesto savivaldybėje lankėsi Slovakijos Respublikos ambasadorius Ladislav Babčan. Diplomatą priėmė Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas bei Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.


Antradienį Palangoje lankėsi ir su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda. Savivaldybėje vykusio susitikimo metu kalbėta apie galimybes bendradarbiauti didinant Palangos ir viso Vakarų Lietuvos regiono žinomumą Japonijoje bei į mūsų šalies pajūrį pritraukiant daugiau turistų iš Tekančios Saulės šalies.


Prieš didžiąsias metų šventes Palangos senojoje gimnazijoje šurmuliavo tradicinė kalėdinė labdaros mugė „Ištiesk gerumo ranką“, kurios metu gimnazijos bendruomenės – mokinių, tėvų ir mokytojų – surinktos lėšos bus skiriamos kilniam tikslui.


Prieškalėdinio susikaupimo jaukus advento laikotarpis kaskart kupinas vilties, netikėtų patirčių. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos aktų salėje įvyko gražus ir prasmingas renginys – naujos knygos sutiktuvės. Poetas Jonas Brazdžionis šiais metais išleido ketvirtąją poezijos knygą „Iš vilties verdenių“.


Palangoje trečiadienį lankėsi bei su miesto mero pavaduotoju Rimantu Antanu Mikalkėnu susitiko Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.


„Truputį bijau, kad per smarkiai nepaspausčiau, dar neišmokau iki galo valdyti jėgos. Jūs pasakykit, jei per smarkiai spustelsiu. Dabar truputį patraukite ranką, paspauskime vienas kitam pirštus“, – kalbėjo Martynas Girulis šių eilučių autorei, kai pirmąkart mintimis valdomu bioninės rankos atitikmeniu jis, pirmasis nuo gimimo neįgalus žmogus pasaulyje...


Kiekvienų metų sausio pirmąją Lietuva mini vėliavos dieną. Bet kažin ar daug tautiečių žino, kodėl ji minima būtent šią dieną. Ir, ko gero, dar mažiau žinančių, jog jauniausias iš tų savanorių, kurie 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte pirmąkart iškėlė Lietuvos trispalvę, Mikas Slyvauskas, ilgą laiką gyveno Palangoje, kurios kapinėse ir atgulė amžino poilsio.


Paminėta Gedulo ir vilties diena

„Palangos tilto“ informacija, 2010 06 16 | Rubrika: Miestas

Praėjusį pirmadienį palangiškiai tremtiniai ir politiniai kaliniai minėjo Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną. Tądien jie nostalgiškai nusikėlė į sunkių išgyvenimų laikus ir nuoširdžiai pagerbė visus tai patyrusius.


Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14-ąją enkavedistų pradėti masiniai lietuvių areštai bei trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą, skaudžiai palietė ir daugelį palangiškių.


Svečiavosi Vengrijos ambasadorius

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 16 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį Palangoje svečiavosi Vengrijos ambasadorius Peteris Noszko-Horvath, jo patarėjas, misijos vadovo pavaduotojas Ferencas Blaumanas ir UAB „ECC Consulting Baltic“ įmonės vadovas Agostonas Sarlosas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius