Vladas Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių

Vladas Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių

2015 11 30

Šiemet, lapkričio mėnesį, minime kraštiečio Vlado Jurgučio – kunigo, politiko, ekonomisto, valstybės veikėjo, finansininko, lietuvių finansų mokslo pradininko, finansų terminijos kūrėjo, akademiko, mokslininko, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, Lietuvos nacionalinės valiutos – lito – tėvo, Lietuvos mokslų akademijos nario, profesoriaus gimimo 130-ąsias metines.
V. Jurgutis gimė 1885 m. lapkričio 5 d. Palangoje. 1890 m. tėvai išsikėlė gyventi į netoli Palangos esantį Joskaudų kaimą. 1897–1901 m. V. Jurgutis mokėsi Palangos progimnazijoje, kurioje išsiskyrė ypatingais gabumais. Jis labai mėgo skaityti, ypač per atostogas. Vladas per atostogas mielai mokydavo savo jaunesnius brolius ir seseris. Palangos progimnazijoje buvo įprastas dalykas, kad gabesnieji mokiniai už atitinkamą užmokestį pradžios mokyklos auklėtiniams padėdavo pasirengti stojimui į progimnaziją. V. Jurgutis, tikėtina, tokiu būdu užsidirbdavo smulkioms išlaidoms, nes tėvai ne kažin kiek galėdavo jį paremti pinigais. Kol mokėsi progimnazijoje, V. Jurgutis gyveno keliose vietose: pas giminaičius Smilgevičius bei nuomojosi būstą pas Bucevičius. Baigęs progimnaziją, V. Jurgutis vienerius metus mokė turtingų Palangos gyventojų vaikus.
1906 m. V. Jurgutis baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Jis pasiūlė įkurti ateitininkų organizaciją. 1908 m. kartu su kunigais M. Vaitkumi, P. Kuraičiu, J. Galdiku parengė organizacijos statutą ir priiminėjo bendraminčius į šią organizaciją. 1909 m. V. Jurgutis įšventintas į kunigus. 1910 m. V. Jurgutis baigė Dvasinę katalikų akademiją Petrapilyje, gavo teologijos magistro laipsnį, 1914 m. baigė Miuncheno universiteto Valstybinio ūkio fakultetą, kur studijavo socialinius-ekonomikos mokslus.
1914–1915, 1918–1920 m. V. Jurgutis – Kauno kunigų seminarijos profesorius, prefektas. Jis įsitraukė į atsistatančios Lietuvos veiklą: 1920–1922 m. buvo Steigiamojo Seimo narys (išrinktas Krikščionių demokratų partijos), 1922 m. – E. Galvanausko vadovaujamo Ministrų kabineto užsienio reikalų ministras. Nuo 1922 m. iki 1929 m. tapo Lietuvos banko valdytojas, faktiškasis pinigų emisijos politikos vadovas. V. Jurgučio vadovaujamas Lietuvos bankas 1922 m. įvedė tvirtą nacionalinę valiutą – litą, padengtą auksu. V. Jurgutis rūpinosi Lietuvos banko rūmų statyba Kaune. Jis nemetė kunigystės, tik tyliai iš jos pasitraukė ir visą savo erudiciją, ypatingą atmintį, darbštumą skyrė pasaulietinei veiklai. Vadovaudamas Lietuvos centriniam bankui V. Jurgutis turėjo įtakos nepriklausomos Lietuvos ekonominei politikai. Jo paslaugomis, patarimais Lietuvos centrinis bankas naudojosi ir vėliau, jam nebesant banko valdytoju.
V. Jurgučio namuose Kaune lankydavosi daug žymių žmonių: poetai Maironis, M. Vaitkus, vyskupas K. Paltarokas, kunigas profesorius P. Kuraitis, profesorius J. Aleksa, bankininkai J. Paknys, Z. Starkus, kompozitoriai J. Naujalis, S. Šimkus ir kt.
1929 m., atsistatydinęs iš Lietuvos banko valdytojo pareigų, V. Jurgutis pasirinko akademinį darbą su jaunimu. 1925–1940 m. jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Kaune profesorius (1925), nuo 1929 m. – Finansų katedros vedėjas. 1940–1943 m. akademikas tapo Vilniaus universiteto profesoriumi, 1941–1943 m. – Ekonomikos fakulteto dekanas. Profesorius buvo labai pasišventęs dėstomam dalykui, teisingas studentams, visada didžiavosi savo mokiniais. Jaunimas mylėjo savo profesorių, kuris įskiepydavo jiems norą mokytis, mylėti Tėvynę, būti žmogiškais, kultūringais, tauriais, siekti aukštesnių tikslų. V. Jurgutis pagarbiai atsiliepė apie savo kolegas.
Į Joskaudus, Palangą V. Jurgutis atvažiuodavo ne tik kai mokėsi seminarijoje, bet ir vėliau. V. Jurgutis globojo dukterėčią Eleną Jurgutytę, leido ją į mokslus. Profesorius šelpė ne tik brolius ir seseris, bet ir visą Palangos parapiją. Dovanas ir pinigus iš V. Jurgučio visi dažniausiai gaudavo per Palangos kleboną kanauninką Juozą Šniukštą. Profesorius mylėjo Palangą, jūrą, mėgo ilsėtis kurorte. Žmonės jo laukdavo atvykstant į Palangą ir būriais traukdavo klausytis V. Jurgučio sakomų pamokslų, nes jis turėjo gerą iškalbą.
1929–1940 m. ekonomistas buvo Valstybės Tarybos narys, rengė ekonominio pobūdžio įstatymų projektus.
1942–1943 m. V. Jurgutis buvo Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas, per karą kartu su kitais išgelbėjo nuo sunaikinimo Lietuvos MA biblioteką.
1943 m. dėl agitacijos prieš lietuvių mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę buvo suimtas ir įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Čia įkūrė slaptą vadinamąją „Štuthofo akademiją“. Tarp kalinių jis rado tinkamų dėstytojų, o kiti kaliniai klausė jų paskaitų, lavinosi. „Prieš nieką nekapituliuoti, niekam savo tautinės garbės neišduoti, savo lietuviškų papročių ir savo močiutės kalbos neišsižadėti“, – tokių nuostatų laikėsi įkalintas V. Jurgutis ir jo draugai. 1945 m., stovyklą užėmus SSRS kariuomenei, V. Jurgutis grąžintas į Lietuvą, tardytas, kalintas Vilniuje. Profesorius iš koncentracijos stovyklos grįžo praradęs sveikatą, pablogėjusia klausa, bet dvasiškai nepalaužtas.
Nuo 1945 m. rudens vėl dėstė Vilniaus universitete, buvo Finansų ir kredito katedros vedėjas. 1946 m. už sovietams nepriimtinos ideologijos skleidimą buvo atleistas iš darbo, turėjo per mėnesį laiko išsikraustyti iš universitetui priklausiusio buto. Profesoriaus materialinė padėtis buvo sunki. Jam su dukterėčia kurį laiką teko gyventi viename kambarėlyje be jokių patogumų. Visą gyvenimą padėjęs kitiems, V. Jurgutis senatvėje turėjo pats atsidurti prašytojo ir šelpiamojo padėtyje. Tik 1957 m. jam buvo paskirta kukli pensija.
Iš V. Jurgučio rašytinio palikimo reikšmingiausi šie veikalai: „Finansų mokslo pagrindai“ (1938), „Pinigai“ (1938), „Bankai“ (1940). V. Jurgučio namuose buvo labai turtinga biblioteka, ypač daug knygų ekonomikos klausimais. Profesorius mokėjo rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, anglų, italų, klasikines lotynų, graikų ir hebrajų kalbas.
Už darbą Lietuvos banke V. Jurgutis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1927), už darbą valstybės tarnyboje apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1934).
Mirus tėvams, V. Jurgutis šeimai Kaune užsakė paminklą, apmokėjo jo išlaidas ir 1928 m. atvežė į Palangos kapines. Jame iškaltas užrašas: „Joskaudų Jurgučių amžino atilsio vieta“. Apie tai, kad norėtų būti palaidotas Palangoje, šalia tėvų, kelios savaitės iki mirties profesorius pasakė dukterėčiai Elenai Venckuvienei. V. Jurgutis mirė 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje, palaidotas Palangos miesto kapinėse.
Kraštiečiui V. Jurgučiui teko sudėtingas ir tragiškas likimas: išgyveno carizmo priespaudą, Pirmąjį pasaulinį karą, Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių okupaciją, koncentracijos stovyklos siaubą, sovietinius pokario metus. Kiekvieną sudėtingą gyvenimo tarpsnį jis pragyveno sąžiningai, oriai, dirbdamas tėvynės ir žmogaus labui. Profesorius V. Jurgutis – vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos inteligentų, daug nuveikęs savo krašto labui, kovojęs dėl Lietuvos ateities. V. Jurgutis šventai tikėjo, kad Lietuva vėl bus nepriklausoma. Tai buvo didelės erudicijos, nepaprastos dvasinės kultūros ir tolerancijos žmogus. Žmones jis vertino pagal sugebėjimus ir atliktus darbus. Nepaprastai darbštus ir valingas žemaitis per trumpą laikotarpį sugebėjo daug pasiekti, vystydamas šalies ūkį, ugdydamas naują finansininkų kartą. V. Jurgutis bet kokioje gyvenimo situacijoje likdavo ištikimas savo principams ir idealams.
Profesoriaus V. Jurgučio atminimu daug metų rūpinosi jo dukterėčia E. Venckuvienė tiek Vilniuje, tiek persikėlusi gyventi į Palangą. Ji daug kuo prisidėjo, kad būtų išleista knyga apie profesorių V. Jurgutį, įamžintos pagrindinės vietos, kur gyveno, dirbo jos dėdė.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, V. Jurgučio atminimas įamžintas Kaune (Lietuvos banko rūmuose ir Rotušės aikštėje Nr. 14), Vilniuje (universiteto Didžiajame kieme ir Didžiosios gatvės Nr. 4 kieme). 1997 m. Palangos 2-oji vidurinė mokykla pavadinta V. Jurgučio vidurine mokykla (dabar – V. Jurgučio pagrindinė mokykla). Prie namo Palangoje, kur gyveno V. Jurgutis (J. Piktuižio g. 13), atidengta paminklinė stela (skulptorius R. Midvikis, architektas E. Benetis). Lietuvos banko ir lito 75 metų jubiliejaus proga išleistos auksinės ir vario su nikeliu lydinio 1 lito monetos su V. Jurgučio atvaizdu, įsteigtos V. Jurgučio vardinė stipendija, premija (1997). Po nepriklausomybės atkūrimo žiniasklaidoje vėl prisimintas V. Jurgutis ir jo atlikti darbai, minimi jo jubiliejai.

Parengė Bronislava Spevakovienė,
Palangos viešoji biblioteka


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palanga gali didžiuotis ne viena šiuolaikinės kartos įžymybe. Senosios gimnazijos mokytojai, ar atsimenate Živilę Karevaitę, smalsią, kūrybingą ir darbščią mergaičiukę? Šiandien ji – populiaraus žurnalo „Žmonės“ internetinės svetainės zmones.lt redaktorė, prieš tai ne vienus metus kaip vyriausioji redaktorė dirigavo žurnalui „Panelė“....


Ilgiausią pergalių seriją Nacionalinėje krepšinio lygoje (Mezon NKL) turinti Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ (22-5) pratęsė ilgiausiai laimėti nesugebančios „Palangos“ (6-21) ekipos nesėkmių seriją praėjusią savaitę, sausio 18 dieną.


Šiemet, lapkričio mėnesį, minime kraštiečio Vlado Jurgučio – kunigo, politiko, ekonomisto, valstybės veikėjo, finansininko, lietuvių finansų mokslo pradininko, finansų terminijos kūrėjo, akademiko, mokslininko, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, Lietuvos nacionalinės valiutos – lito – tėvo, Lietuvos mokslų akademijos nario, profesoriaus gimimo 130-ąsias...


Jonas Pranas Aleksa – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, filosofas, ekonomistas, profesorius, Žemės ūkio akademijos garbės daktaras, ministras. 2014 m. gruodžio 25 d. sukako šimtas trisdešimt penkeri metai nuo J. P. Aleksos gimimo.


Palangos Kalėdų eglė, vietos gyventojus ir svečius stebinanti savo išskirtine forma, išrinkta viena iš gražiausių šalies šventinių žaliaskarių – naujienų portalo „Delfi“ surengtoje apklausoje kurorto eglė tarp visų šalies žaliaskarių užėmė antrąją vietą.


Vakar Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti pirminės teisminės instancijos- Palangos miesto apylinkės teismo- sprendimą, kuriuo savivaldybės administracijos direktorės A. Kilijonienės įsakymu, Valančiaus g. 6 daugiabutis, gyventojų pareikšta valia, yra perduodamas iš UAB „Palangos butų ūkis“ administruoti savivaldybės įmonei „Palangos komunalinis...


Miesto Taryboje – dar viena politinė rokiruotė

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 27 | Rubrika: Miestas

Vakar Palangos miesto tarybos posėdyje įvyko dar viena palangiškių valdžion deleguotų politikų rokiruotė: vienas iš trijų Liberalų sąjūdžio deleguotų ir su šios partijos kolegomis šiai kadencijai išrinktas Arvydas Dočkus pareiškė pereinąs į TS-LKD frakciją. Kiek anksčiau tokį pat sprendimą jau buvo priėmęs ir buvęs A. Dočkaus bendrapartietis Tomas...


Kada irkluosime viena kryptimi?

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 09 23 | Rubrika: Savaitės komentaras

Koks opozicijoje esančio miesto tarybos nario pagrindinis tikslas ir uždavinys? Toks klausimas iškyla beveik pusę metų stebint Palangos miesto tarybos opozicijos darbą.


Dar viena politinė anomalija

Aistas MENDEIKA, 2010 01 23 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės valdančioji koalicija, su meru Vytautu Stalmoku priešakyje, nesiliauja stebinti rinkėjų. Nors nebe už kalnų kiti savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 14-ąją paaiškėjo, jog dar ne visi palangiškiai politikai susigaudo, kur jie darbuojasi.


Valdantiesiems gresia dar viena byla

Aistas MENDEIKA, 2009 03 25 | Rubrika: Miestas

Viešosios įstaigos Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Egidijus Rimkus įžvelgia padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, kurią galėję padaryti Palangos miesto savivaldybės tarybos Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Viktoras Pivrikas, nariai Sondra Kulikauskienė, Nijolė...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius