Vyksta paraiškų biokuro katilinių statybų finansavimui svarstymas

 Gyvename geriau nei prieniškiai. Nežinia, ar tai paguos Palangos centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojus, kurie sausio mėnesį už kilovatvalandę mokės 30,48 ct/kWh, Prienų gyventojai moka dar daugiau – 34,30 ct/kWh.
 

Biržai – išimtis iš taisyklės

Prieniškiai daugiau nei pusę daugiabučių namų, panašiai kaip ir palangiškiai, šildo taip pat naudodami dujas. Į brangiausiai šildomų Lietuvos miestų dešimtuką patenka Biržai, kurių net 80 procentų šilumos pagaminamos deginant biokurą. Biržiškiai moka net 33,16 ct/kWh. Jie teisinasi, kad tokia didelė kaina yra dėl to, kad į šilumos savikainą reikia paskaičiuoti investicijas.

„Situacija Biržuose – nenormali. Kažkas ten yra negerai su šilumos tinklais, kadangi biokuras pati pigiausia alternatyva dujoms. Paprasčiausiai kitos alternatyvos nėra“, – miesto meras Šarūnas Vaitkus sakė „Palangos tiltui“.

Jis įsitikinęs, kad pastačius biokuro katilines kurorte, šilumos kaina sumažės.

Savivaldybės administracija jau yra net paskaičiavusi, kad kaina sumažėtų šešiais centais už kilovatvalandę.

Skirtumas tarp importuojamų gamtinių dujų ir vietinio biokuro kainos daugiau kaip 2,5 karto. Dujos gruodį kainavo 1914 Lt už toną naftos ekvivalento su transportavimo mokesčiu, biokuras – 750 Lt už tiek pat.

Paraiškos buvo priimtos

Palangos savivaldybė yra pateikusi dvi paraiškas biokuro katilinės Palangoje ir Šventojoje statyboms finansuoti. Vieną – Aplinkos ministerijai, kitą – Ūkio ministerijai.

„Kol kas neaišku, ar jos bus patenkintos. Paraiškos buvo priimtos ir yra svarstomos. Bet geras ženklas, kad paraiškos vertintojai užduoda klausimus dėl jų, domisi, laukia banko garantijų dėl projektų. Konkurencija labai didelė, kadangi nemažai savivaldybių siekia gauti finansavimą katilinių statyboms“, – sakė Palangos vadovas.

Tos savivaldybės, kuriose šilumai gaminti naudoja biokurą, už šildymą moka gerokai mažiau, nei tam tikslui naudojančios dujas savivaldybės. Šalyje pigiausiai besišildančiųjų dešimtuką sudaro tik tie miestai, kuriuose daugiau kaip 50 procentų kuro, reikalingos šilumai pagaminti, sudaro biokuras.

„Taigi Palangai nuo brangių gamtinių dujų perėjimas prie biokuro yra išsigelbėjimas. Mūsų kurorte maždaug 50 procentų daugiabučių namų yra šildomi naudojant dujas“, – laikraščiui komentavo Š. Vaitkus.

Kaimyninėje Kretingoje 90 procentų šilumos yra išgaunama deginant biokurą, tai kretingiškiams leidžia už šilumą mokėti 30 procentų mažiau nei už ją moka palangiškiai.
 

Tarp brangiausiai mokančių palangiškių nėra

Daugiausiai už patogumą gyventi šiltai moka Prienai (34,30 ct/kWh), Pakruojis (33,72 ct/kWh), Biržai (33,16 ct/kWh), Joniškis (32,78 ct/kWh), Alytus (32,71 ct/kWh), Anykščiai 32,70 ct/kWh), Trakai (32,33 ct/kWh), Druskininkai (31,89 ct/kWh), Kaunas (31,47 ct/kWh), Šalčininkai (31,44 ct/kWh).

Mažiausiai už šilumą šį sausį mokės Tauragės, Ignalinos, Radviliškio, Molėtų, Utenos, Širvintų, Šilalės, Varėnos, Birštono ir Mažeikių gyventojai. Čia kaina svyruoja nuo 20,44 iki 22,56 ct/kWh.