„Vyresni žmonės pas mediką kartais ateina kaip pas kunigą“

„Vyresni žmonės pas mediką kartais ateina kaip pas kunigą“

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 06 08

Viešosios įstaigos Palangos asmens sveikatos priežiūros centras (ASPC) šeimos gydytoja Sigita Didjurgienė – atidi, rūpestinga, komunikabili, maloniai bendraujanti. Ją gerbia ir pacientai, ir kolegos. Ji pastebi, kad prastėja jaunųjų pacientų sveikata ir ragina visus gyventojus dalyvauti valstybės finansuojamose prevencinėse programose. Anot gydytojos, daugelio ligų išvengti galėtų padėti ir reguliari mankšta. Medikė taip pat įsitikinusi, jog kartais žmogui pasveikti padeda ne tik moderni aparatūra ar naujausi vaistai, bet ir parodytas dėmesys bei geras žodis. „Vyresni žmonės pas mediką kartais ateina kaip pas kunigą. Pasikalbi, paguodi, ir vaistų galbūt mažiau reikia“, – sakė pašnekovė.

Užaugo ambulatorijoje
Apie mediciną S. Didjurgienė svajojo nuo vaikystės. „Aš, galima sakyti, užaugau ambulatorijoje. Mama dirbo stomatologe, nuo vaikystės mačiau tą darbą. Man, vaikui, leisdavo užeiti į visus kabinetus, pažiūrėti, kaip sesutės leidžia vaistus, – pasakojo medikė. – Paskui vaikystėje lėles gydydavau. Kartą su suskilusiu švirkštu net ranką susižeidusi buvau“.
Tie žaidimai su lėlėmis vėliau išaugo į rimtą profesiją. „Baigiau Kauno medicinos institutą, gavau paskyrimą į Kalvarijos polikliniką ir ligoninę. Ten viską teko dirbti: ir žaizdas siūti, ir visokias ligas gydyti“, – sakė šeimos gydytoja. Pašnekovės teigimu, jauna specialistė nesibaimino atsakingo darbo. „Kai esi jaunas, tai niekas nebaisu – atrodė, kad visas ligas išgydysiu – tokia buvau entuziastė. Ir pacientai mane priėmė su pasitikėjimu. Jie gal manė, kad jaunas specialistas naujų žinių turi, naujai dirbs. Aš ten visuose skyriuose dirbau“, – pirmuosius žingsnius medicinoje prisiminė S. Didjurgienė.
Pasiteiravus, ar gailestis ligoniui neužgoždavo profesionalumo bei šalto proto, medikė tikino, jog taip nenutikdavę, tačiau prisipažino, kad gailesčio pacientams tikrai būta. „Ypač gaila buvo, kai gal penkerių metukų vaikui visa koja buvo perplėšta – nuo viršaus iki apačios, vaikas šaukė. Teko siūti. Mes žaizdas paprastai siūdavome kabinete, bet tada pacientą vežėmės į operacinę, kad tėvai nematytų ir netrukdytų“, – sakė pašnekovė ir prisipažino, jog tąkart rankos jai visgi drebėjusios.

Darbas patinka
S. Didjurgienė džiaugėsi poliklinikoje sudarytomis geromis darbo sąlygomis, leidžiančiomis pasiekti geresnių rezultatų. „Nuo 1991 metų čia atėjau. Iš pradžių vienerius metus dirbau greitojoje pagalboje, o paskui pradėjau dirbti poliklinikoje. Labai džiugina tai, kad pas mane sugrįžta anksčiau buvę mano pacientai, taip pat smagu, kad prisirašo ir nauji žmonės. Pas mus darbe labai jaučiasi kolektyvo darna: dirbame komandoje su sesute. Taip pat dirba ir chirurgas, ir ginekologas. Darbo sąlygos pas mus medikams geros, aišku, ir ligoniams labai geros sąlygos tirtis, gydytis. Man labai patinka, kad turime laboratoriją, kiti tyrimai vežami daryti į Klaipėdą. Tai labai pagerina sąlygas mūsų pacientams: tyrimai priimami kasdien, todėl neatsitinka taip, kad žmogus išsiruošia į polikliniką ir lieka be nieko. Ir pas gydytojus priimami net ir tie žmonės, kurie iš anksto nėra užsiregistravę – juk žmogus nežino, kada susirgs, todėl sunegalavęs paprastai nebūna užsiregistravęs“, – svarstė medikė.
Pasak S. Didjurgienės, jos darbo kokybę padeda užtikrinti suderintas komandinis darbas, geras ligonių ištyrimas, geros gydymosi sąlygos pacientams. „Labai džiaugiuosi, kad galime rašyti pacientui siuntimų tiek, kiek reikia – neribojame, galime siųsti ir pas kelis specialistus. Taip pat pas mus vyksta tokie pasitarimai, vadinamosios penkiaminutės, kai visi aptariame darbą, esame išklausomi. Visa tai gerina gydytojų darbo rezultatus, o nuo to priklauso ir pasitenkinimas atliekamu darbu“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Senjorams reikia dėmesio
Kalbėdama apie savo pacientus, šeimos gydytoja sakė, jog ją džiugina kiekvienas pas ją prisirašęs žmogus. „Maloniai nustebina bei nudžiugina, kai ateina ir prisirašo ankstesni mano pacientai, – be abejo, su džiaugsmu laukiami ir nauji. Būna, kad su šeimomis ateina. Nors tarp mano pacientų yra visokio amžiaus žmonių, tačiau daugelis iš jų – suaugusieji. Tokią situaciją, manau, lėmė tai, kad iš pradžių mano specialybė buvo terapeutas. Šiaip labai myliu senus žmones – labai daug senukų turiu. Jiems daugiau dėmesio reikia. Vyresni žmonės pas mediką kartais ateina kaip pas kunigą. Pasikalbi, paguodi, ir vaistų galbūt mažiau reikia. Senų žmonių bėdos man žinomos: kalbamės ne tik apie ligas, – sakė pašnekovė ir pridūrė, jog neretai pasitaiko taip, kad iš pradžių gydo būsimus senelius, vėliau – jų vaikus, kurie po kurio laiko pas gydytoją jau atveda savo atžalas, t.y., pirmųjų pacientų anūkus. – Mano bendraamžiai jau turi anūkų. Mano vaikų klasiokai jau turi vaikų – kai kurie iš jų taip pat pas mane gydosi“.
Pasmalsavus, su kuriais pacientais dirbti paprasčiau, o su kuriais sudėtingiau, pašnekovė sakė: „Morališkai sunkiau su senukais dirbti, bet man patinka. Jiems daugiau dėmesio reikia. Su vaikais – kitaip. Ateina su vaiku mama ar tėtis, viską jiems išaiškini, ir viskas. Vaikų ir ligos visai kitokios – žinai, kad jie pasveiks. O vyresnių žmonių ligos nedings, jie ir vėl ateis. Ypač sunku būna, kai onkologinėmis ligomis suserga jauni žmonės. Turėjau tokią jauną moterį, kuri sirgo vėžiu ir mirė. Man buvo sunkiausia tai, kad žinojau, jog nebegaliu jai padėti“.
Paklausta, kaip jaučiasi, jei savo pacientui įtaria onkologinį susirgimą, gydytoja sakė: „Geriau, kad įtartume, bet mūsų spėjimas nepasitvirtintų. Jei ką nors tokio įtari, žmogaus iškart taip nenuteiki. Aš kviečiu visus savo pacientus dalyvauti profilaktinėse programose, pasitikrinti pagal valstybės finansuojamas programas, tai pasitaiko, kad vien tai žmogų neigiamai paveikia. Kitas žmogus bijo, nenori daryti tyrimų, pasitaiko, kad ir apsiverkia, – pasakojo medikė. – Tik pavieniai atsisako tirtis. Aišku, tokiu atveju stengiamės įkalbėti. Dirbame su pacientu, ne su jo giminaičiais – galbūt žmogus nenori, kad artimieji žinotų apie jo ligą – privalau į tai atsižvelgti ir gerbti jo norus“.

Ragina tikrintis profilaktiškai
Kalbėdama apie onkologinius susirgimus, medikė pabrėžė profilaktinių patikrinimų svarbą ir ragino gyventojus dalyvauti valstybės finansuojamose programose. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai atliekami šie patikrinimai: gimdos kaklelio onkocitologinis tepinėlis – moterims nuo 25 metų; krūtų mamografinis patikrinimas, skirtas ankstyvajai krūtų vėžio diagnostikai – moterims nuo 50 metų; priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – vyrams nuo 50 metų; storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – vyrams ir moterims nuo 50 metų; asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei prevencijos programa – vyrams nuo 40 metų, moterims – nuo 50 metų.
„Prevencinės programos duoda naudos. Ypač žarnyno kraujavimo testas – kraujuoti gali ir ne dėl vėžio. Taip gali būti ir dėl hemorojaus, ir dėl polipų, tačiau pastarieji yra priešvėžinis susirgimas, todėl juos reikia šalinti. Išeminės širdies ligos programa padeda nustatyti rizikos laipsnį susirgti šia liga. Pacientas, turintis didelę riziką, siunčiamas pas kardiologą. Yra ne vienas rizikos faktorius: nutukimas, hipertoninė liga, rūkymas. Labai skatiname visus mesti rūkyti – kartais tenka žmogų įkalbinėti, vieno pasakymo nepakanka. Mamograma nemokamai atliekama moterims nuo 50 metų, tačiau priklausančios rizikos grupei turėtų jau anksčiau atlikti tą tyrimą. Tik tokiu atveju jis bus mokamas. Gimdos kaklelio tepinėlis atliekamas moterims nuo 25 metų. Jaunos moterys poliklinikoje lankosi rečiau, todėl kartais tenka laišku informuoti, kad atvyktų onkocitologiniam tyrimui. Dauguma moterų noriai dalyvauja šioje programoje, tačiau labai nedaug yra tokių, kurios nenori. Vyrų prostatos tyrimas skirtas vyrams nuo 50 metų. Turiu pastebėti, jog vyrai pas urologą lankosi noriau negu moterys pas ginekologą. Padaromas kraujo tyrimas dėl vėžio, o paskui, jei tyrimai blogi ar pacientas turi nusiskundimų, siunčiama pas urologą“, – apie Lietuvoje vykdomas valstybės finansuojamas prevencines programas kalbėjo šeimos gydytoja ir dar kartą pakvietė gyventojus nebijoti ateiti pasitikrinti.
Šiandien Lietuvoje daug diskusijų keliančius profilaktinius vaikų skiepijimus medikė vertino teigiamai ir sakė, jog skiepyti mažylius atsisako tik nedaugelis tėvų. „Stengiamės visus tėvus informuoti, visus vaikus paskiepyti – atsisako tik nedaugelis. Nemaža dalis tėvų skiepija ir neprivalomais skiepais, už kuriuos reikia mokėti. Tie, kurie atsisako, tai daro dėl savų priežasčių. Buvo tokie, perdėtai propaguojantys sveiką gyvenseną: nereikia nei skiepų, nei vaistų. Vėliau jų vaikui teko net antibiotikus skirti. Kiti tėvai skiepų atsisako dėl alergijos, keletas – pasiskaitę baisių straipsnių apie skiepus internete“, – pasakojo pašnekovė.

Vaikų sveikata prastėja
Kalbėdama apie vaikus, gydytoja apgailestavo, jog netinkamas gyvenimo būdas žaloja mažųjų pacientų sveikatą. „Pasikeitė mityba, vaikai gauna labai daug saldumynų, todėl daugėja nutukimų, o iš čia ir ligos. Bet džiaugiuosi, kad žmonės pradeda atsitokėti: ima sveikai maitintis, sportuoti – gal ir kai kurias ligas išgyvendinsime. Ir aplinka keičiasi teigiama linkme, kad ir Palangoje: atsirado treniruokliai, bėgimo takai. Pirmiausia tėvai turi užsiimti sveiku gyvenimo būdu, tada ir vaikai tai perims“, – tikino šeimos gydytoja.
Medikės teigimu, labai daug žalos sveikatai pridaro ir rūkymas. „Daug dirbame, kad žmonės mestų rūkyti – sumažėjo rūkančių ir vyrų, ir moterų. Bet yra rūkančių vaikų: kadangi gyvenu netoli mokyklos, pati matau, kaip už ugdymo įstaigos pastato kampo rūko. Kartais tokius dūmo mėgėjus tenka ir pabarti, kai jau visai šalia namų pamatau. Visaip reaguoja – kartais ir piktai atkerta, bet daugelis susigėsta, manau, gal pagalvoja. Aišku, čia ne vieną kartą reikia pasakyti – ir mokytojai, ir gydytojai, ir aplinkiniai, manau, ta linkme dirba, – kalbėjo S. Didjurgienė. – Buvo laikai, kai apie alkoholizmą, narkomaniją, mokyklose mes ir paskaitas skaitydavome. Po jų vaikai užduodavo klausimų – matyt, susidomėję klausydavosi“.
Nemažą susirūpinimą gydytojai kelia ir per ilgas šiandienos vaikų sėdėjimas prie kompiuterio. „Praleidžia daug laiko, sėdi, žaidžia ir gadina savo akis bei nervus. Jei vaikas daug sėdi mokykloje, nenešioja kuprinės, paskui dar prie kompiuterio sėdi, tai ir laikysena prastėja. Šiandien ketverių-penkerių metų vaikas jau moka žaisti kompiuteriu. Jeigu tėvai neribos prie kompiuterio praleidžiamo laiko, tai atsilieps ir vaiko laikysenai, ir psichikai“, – tikino pašnekovė.

Ligos jaunėja
Kalbėdama apie jaunųjų pacientų sveikatą, medikė teigė, jog daugelis ligų, kurios anksčiau būdavo diagnozuojamos vyresnio amžiaus žmonėms, šiandien jau vargina ir vaikus. „Hipertoninė liga anksti prasideda – tai neretai būna rūkymo pasekmė. Net jei žmogus metė rūkyti, jį dar kamuoja lėtiniai bronchitai. Daugelį vaikų stuburo bėdos kamuoja – jie daug sėdi, sunkiai neša, nesimankština. Jei bent keletą pratimų nugarai kasryt atsikėlę padarytų, nebūtų ir tų ligų. Tai nėra sunki mankšta – ir senas žmogus gali ją daryti. Savo pacientams dalinu lankstinukus, informuoju, skatinu daryti mankštą, atsipalaidavimo, akių pratimus, – pasakojo S. Didjurgienė. – Aš ir pati darau mankštą – viskas prasidėjo nuo jogos, kuria užsiimti paskatino dukra. Dabar ir kitus kviečiu lankyti jogą, išmokti pratimus, o jau paskui galima ir namuose juos atlikti. Iš pradžių reikėtų, kad kažkas išmanantis stebėtų, kontroliuotų ar taisyklingai atliekami pratimai, kad žmogus neišmoktų netaisyklingai daryti, o įgijus įgūdžių, ta kontrolė tampa nebūtina. Ir man buvo labai naudinga – dabar jau galiu ravėti savo gėlynus, jau nebeskauda nugaros, o anksčiau susilenkus sunku būdavo atsitiesti“.
Tai, kad ligos užklumpa vis jaunesnius pacientus, medikė linkusi tikėti, jog kaltas gyvenimo būdas, paveldėjimas. „Savo pacientų visada klausiame, kokiomis ligomis sirgo jų tėvai, giminaičiai, paskui atidžiau stebime rizikos sritis. Daug yra paveldimų ligų: cukraligė, hipertoninė liga, alergija, astma, ypač moterims reikia atkreipti dėmesį, jei mama sirgo krūties vėžiu. Tokios motinos dukra galėtų ateiti jau nuo 25-30 metų ir pasidaryti tyrimus“, – perspėjo šeimos gydytoja.

Rūpinasi gėlių darželiu
Laisvalaikiu S. Didjurgienė mėgsta rūpintis gėlių darželiu. „Viskas nuo tėvelio prasidėjo – jis buvo miškininkas, nuo vaikystės mane po parkus, po miškus vedžiojo. Mano tėvų sodyba buvo labai graži, išpuoselėta – yra laimėjusi netgi gražiausios sodybos titulą. Tėveliai turėjo labai daug gražių augalų, – pasakojo pašnekovė ir prisipažino, jog kapstymasis gėlyne jai ne tik pomėgis, bet ir poilsis. – Aš pailsiu. Mano mama visada sakydavo, kad, įkišus rankas į žemę, visos ligos praeina. Ir ligoniai man kartais taip pasako, ir uošviai. Aš tai tik gėlyną turiu, o jie – ir šiltnamį, ir daržoves, ir gėles, ir medžius. Mano uošviai, nors nebėra jauni, yra labai sveiki – jie dar ir sportuoja, vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis“.

Trumpai:
Gimė Kėdainių raj., Josvainiuose.
Zodiako ženklas – Svarstyklės.
Hobis: „Jogą lankau, gėlių darželį turiu, knygas skaitau – labiausiai patinka istorinės, apie Lietuvos, Anglijos istoriją paskaitau“.
Šūkis, kuriuo gyvenime vadovaujasi: „Reikia žiūrėti, kad ir man, ir aplinkiniams būtų gerai“.
Apie Palangą: „Palanga man – vieta, kurioje gyvenu, dirbu, kur užaugo mano vaikai, miestas, kurio gyventojų sveikata rūpinuosi. Tikiuosi čia ir pasenti“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kiek duoti klebonui už krikštynas, vestuves ar laidotuves? Klaipėdietės Agnės Stankevičienės patirtis Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijoje buvo tokia karti, kad moteris ja spalio pabaigoje su visais pasidalijo socialiniame tinkle Facebook. Jos įrašas sulaukė 125 komentarų. Vieni gynė Palangos dvasiškį, kiti smerkė, o treti svarstė, kad...


Tarptautinio viešbučių tinklo „Marriott“ viešbutis „Marriott“ 2018 metais atsiras ir Palangoje, buvusio „Jūratės“ baseino vietoje. Arčiausiai Palangos „Marriott“ viešbučiai yra Lenkijoje, Varšuvoje ir Sopote, ir Baltarusijos sostinėje Minske. Vakar Palangos miesto savivaldybėje įtvirtinti bendradarbiavimo sąlygas...


Eimučio Židanavičiaus pristatyti seniai niekam nereikia. Prieštaringai vertinimas miesto politikas, Tarybos narys vis dar laukia teisėsaugos verdikto dėl savo vaidmens buvusioje darbovietėje UAB „Palangos klevas“. Jau dvejus metus nedirbantis palangiškis užsimena, kad jau netrukus gali pradėti „naują karjerą“, bet skuba pridurti, kad ne Palangoje, o...


Ruduo – toks metas, kuomet daugelį pradeda kamuoti bloga nuotaika, vis labiau tamsėjantys vakarai verčia vis dažniau likti namuose. Neretai kyla niūrių minčių, kamuoja slogi nuotaika. Dažnas linkęs visus šiuos simptomus skirti rudeninei depresijai. Tačiau ar tikrai įvertiname, kokia pavojinga yra ši liga, ir kaip ją atskirti nuo prastos nuotaikos? Kasmet Europoje...


Viešosios įstaigos Palangos asmens sveikatos priežiūros centras (ASPC) šeimos gydytoja Sigita Didjurgienė – atidi, rūpestinga, komunikabili, maloniai bendraujanti. Ją gerbia ir pacientai, ir kolegos. Ji pastebi, kad prastėja jaunųjų pacientų sveikata ir ragina visus gyventojus dalyvauti valstybės finansuojamose prevencinėse programose. Anot gydytojos, daugelio ligų...


Kai ryte skubame į darbą per švarią Palangą, tai, kad aplink neskraido popieriai, o šiukšliadėžės nelūžta nuo jose esančių šiukšlių gausos, mums atrodo savaime suprantama. Neretai net nesusimąstome, kas rūpinasi miesto švara, ir koks tai pasiaukojimo reikalaujantis darbas. Jau aštuonerius metus Palangos komunalinio ūkio direktoriaus...


Savaitgalį lietų keis sniegas, oras atvės. Paskutinėmis darbo dienomis teks taikstytis su lietumi. Savaitgalį šalį pasieks kai kurių taip ilgai lauktas sniegas. Šeštadienį vietomis galima šlapdriba, termometrų stulpeliai kukliai kils virš nulio. Sekmadienį jau žnaibysis nedidelis šaltukas, snigs.


Rugpjūčio 23-iąją – visus namus papuošė trispalvės – taip buvo pagerbta Juodojo kaspino diena ir Baltijos kelio minėjimas. 


Bažnytinė cenzūra pasirodė esanti priekabesnė negu sovietų. Telšių vyskupija uždraudė Maironio sukurtas eiles ir giesmes, kurios turėjo skambėti Palangos bažnyčioje. Kad kurorto šventovėje nebus galima skaityti kelių lietuvių klasiko eilėraščių ir atlikti pagal Maironio eiles sukurtų giesmių, sakralinės muzikos festivalio „Ave Maria” organizatoriai...


„Pastaruoju metu pastebime tendenciją, jog kur kas jaunesnius žmones ištinka insultai, ko anksčiau nebūdavo, ištinka paralyžius, o ir traumų patyrusių žmonių nemažėja“, - keletą iš šio laikmečio „rykščių“ įvardino nuolat tarp traumuotų, iš lovos visom išgalėm besistengiančių išlipti žmonių besisukanti Palangos Reabilitacijos ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Romantė...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius