Ar vėžliuko, ar zuikelio greičiu, ar kas nors pasižvalgo – nė motais, patogumas mokytojai Kostancijai –svarbiausia

Linas Jegelevičius, 2019-09-24
Peržiūrėta
1915
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Jau gerokai perkopusi 80 metų, žinoma Palangos kurorto mokytoja Kostancija Strikienė dar važinėjo automobiliu bei elegantiškai mynė dviračio pedalus, tačiau jau daugiau kaip metus gera nuotaika trykštančią senjorę galima pamatyti už indiškos rikšos, miniatiūrinio automobiliuko, vairo. „Jau būna, kad galvelė pasvaigsta, tai man toks automobiliukas – kaip sykis,“ – plačiai šypsojosi mokytoja.
–Kodėl tokį automobiliuką įsigijote?
–Pats gyvenimas privertė – dėl sveikatos. Automobilio vairuoti jau nebegalėjau, dviražiu važiuoti taip pat tapo sunku – abejų atsisakiau šiek tiek daugiau kaip prieš metus. O likti visai be jokios transporto priemonės mane gąsdino – gyvenu atokiau, viena, kaip gi parsinešiu maisto? O tokia rikša – labai patogi, praktiška, tikrai ją siūlyčiau visiems mano amžiaus žmonėms. Kam gi rizikuoti vairuoti mašiną, kai jau nelabai gali?..
–Kas jums pasiūlė įsigyti rikšą?
–Aš pati tokios ieškojau. Buvau jau mačiusi panašią Palangos gatvėmis riedančią. Ją vairavo moteris. Suskubau prie jos pasikalbėti, kai ji išlipo: „Kur gavote tokį mielą automobiliuką?“ Pasakė, kad jai vaikai Rietavo turguje nupirko. Jau buvau pradėjusi ir aš tokios mašinėlės ieškoti, kai prie vieno namo Palangoje vėl pamačiau tokią rikšą. Pastovėjau po balkonu, palaukiau, kol išėjo jos šeimininkas. Pasiteiravau, jis paėmė mano telefono numerį: „Paskambinsiu bičiuliui, iš kurio pirkau.“ Netrukus sulaukiau skambučio... Ir mano giminaičiai man patarė tokį automobiliuką įsigyti. Lengvai valdoma, negreitai važiuoja, gali ir gatve važiuoti, ir kai šaligatviu važiuoju, niekas labai nepyksta.
–Kiek tokių rikšų Palangoje esate suskaičiavusi?
–Man atrodo, kad esame trys tokie vairuotojai. Tarsi giminės kokie...
–Ar bendraujate su kitų rikšų vairuotojais?
–(šypsosi) Nelabai. Tik kai matau juos pravažiuojančius, linkteliu jiems.
–Kiek kainavo jūsų automobiliukas?
–Nenaujas jis...1 200 eurų kainavo.
–Jums jį padovanojo giminaičiai?
–Dėjomės visi, ir aš buvau truputį jam susitaupiusi.
–Ar daug dėmesio kelyje susilaukiate?
–(Juokiasi). Labai daug, labai. Ypač vasarą, kai Palangoje yra tiek daug vasarotojų. Net prašo manęs stabtelėti, kad galėtų nusifotografuoti prie mano automobiliuko. Dažniausiai nori mane kartu su mano automobiliuku nufotografuoti.
–Kol kas rinkliavos neimsite iš norinčiųjų įsiamžinti prie jūsų unikalios transporto priemonės?
–Oi, ne, tikrai ne. Kai labai reikės pinigėlių, gal tuomet (juokiasi). Ir vaikams labai smalsu, kuo aš čia riedu. Man jie mojuoja pravažiuojant.
–Patyčių nepatiriate?
–Oi, ne. O aš ir nesižvalgau labai – gal kokie paaugliai ir pakrizena. Man tai nesvarbu.
–Ar kas nors prašė, kad leistumėte savo rikšą pavairuoti?
–Gatvėje – ne, o kas ateina į mano kiemą, tie tokį pageidavimą yra išreiškę. O ir aš savo svečių esu prašiusi išmėginti mano transporto priemonę.
–Kuo varomas jūsų automobilio varikliukas?
–Elektra, nors jame, kaip aš vadinu, benzinu šildoma krosnelė žiemai. Yra bakelis benzinui supilti.
Kiek kilometrų įveikiate su vienu variklio elektriniu pakrovimu?
–Tai – didžiausia problema, išlipus iš automobilio po 30 metų. Greičio didelio dabar išvystyti negaliu. Kai noriu lėčiau važiuoti, rodyklėlę spaudžiu link vėžliuko simbolio, o kai noriu paspausti – link zuikio (simbolio). Nėra jokio prietaiso, parodančio kilometražą, greitį ar kiek liko dar nuvažiuoti. Vienu nuvažiavimu galiu nuvažiuoti iš savo sodo į kapines – nusivežu žemytės, įrankius, dar po miestą, parduotuves pavažinėju. O namo parvažiavusi, jau stengiuosi iškart pakrauti variklį.
–O kokie trūkumai jūsų automobiliuko?
–Kad nieko negaliu šalia savęs pasisodinti...Tam paprasčiausiai nėra vietos.
–Ar kiti vairuotojai su jumis garbingai elgiasi gatvėje?
–Labai garbingai. Labai. Net labai jauni vairuotojai man labai paslaugūs – sustoja, praleidžia, kai kurie ir pamojuoja (šypsosi). Mano mašinytę labai gerai įvertino ir vienas jaunas, žinomas bei turtingas žmogus – pavažinėjęs ja Palangoje, liko labai patenkintas. „Geras daiktas, tik man, jaunam žmogui, greičio trūksta,“ – taip jis pasakė.
–Kur toliausiai esate nuvažiavusi? Į Klaipėdą?
–Oi, ne, nerizikuoju taip toli važiuoti. Neduokdie, mašinytė sugestų ar elektra pasibaigtų...Bet aš esu laiminga ją įsigijusi.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Praėjusią savaitę Palangos paplūdimyje plevėsavo raudona vėliava, bet jūroje buvo matyti minia žmonių, taip pat ir vaikų.


Gėlės ir patys nuoširdžiausi padėkos žodžiai antradienį, lapkričio 30 dieną, buvo skirti Šventosios pagrindinės mokyklos darbuotojoms – vyresniajai socialinei pedagogei, etikos, ekonomikos mokytojai Danutei Petkienei ir bibliotekininkei Zofijai Klapatauskienei.


Mieli mokytojai, Jūs dirbate nepaprastą darbą, dalindamiesi savo žiniomis, meile, tikėjimu. Mokytojo vaidmuo kuklus, tarsi nepastebimas, dažnai jis lieka savo ugdytinių šešėlyje. Bet jis niekuo nepakeičiamas, – tai liudija pasaulio kultūra ir mokslas, didžiųjų žmonių


Gegužės 24 d. Klaipėdos r., Palangos kelyje, užfiksuotas „Nissan“ automobilis, lėkęs 175 km/h. ir „Lexus“ – skriejęs net 188 km/h. greičiu, kai leistinas yra 90 km/h.


Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.


Jau gerokai perkopusi 80 metų, žinoma Palangos kurorto mokytoja Kostancija Strikienė dar važinėjo automobiliu bei elegantiškai mynė dviračio pedalus, tačiau jau daugiau kaip metus gera nuotaika trykštančią senjorę galima pamatyti už indiškos rikšos, miniatiūrinio automobiliuko, vairo.


Palanga per vasarą – tarsi milžiniškas mados podiumas. Ko tik ant jo nepamatysi: ir visiškai laisvas stilius bei nerūpestingumas, ir blizgantys vakarėlių elementai bei puošni prabanga.


Turbūt nesuklysime teigdami, kad patys mažiausieji – lopšelinukai ir darželinukai, – itin myli mokytojus, kurie moko juos dainuoti. Tačiau pasirodo, jog dainuoti mažiausiuosius mokantys pedagogai dainai suburia ne tik savo auklėtinius, bet ir kolegas. Geriausias to įrodymas – praėjusį penktadienį lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ vykęs antrasis...


Kodėl jauni mokytojai neina dirbti į mokyklą?

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 12 03 | Rubrika: Miestas

Toks klausimas kartais kyla rugsėjo pirmąją stebint mokytojus, kuriems mokiniai neša gėles. Su visa pagarba Palangos pedagogams – jaunų veidų jų tarpe nėra labai daug. Kodėl jauni mokytojai neina dirbti į mokyklą?


Turbūt tik kiek vyresnio amžiaus žmonėms atmintyje yra įstrigęs konduktoriaus atvaizdas: krepšelis su barškančiais pinigėliais ant kaklo, šiek tiek suteptos rankos, bilietėlių rulonas ant piršto. Iš šių darbuotojų rankų į keliautojų rankas pakliūdavo kelionės bilietai. Tiesa, pakliūna iki šiol.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius