„Bočiai“ pajuto Žemaitijos dvasią

Kuo gali didžiuotis žemaičiai, kuo jie išskirtiniai, – į tokius ir panašius klausimus turėjo galimybę rasti atsakymus tautinių šokių ansamblio„Bočiai“ nariai, leidęsi į ekskursiją po įvairias žymias Žemaitijos vietas. Tai buvo jų nepanaudota dovana, likusi iš pernai švęsto jubiliejaus. Kolektyvo nariai džiaugėsi puikia išvyka ir patirtais puikiais įspūdžiais – sužinota daug įdomaus.
Pirmiausiai „Bočiai“ nukeliavo į Platelius, kur lankėsi Platelių dvare, kurį valdė grafai Šuazeliai. Po 1795-ųjų metų padalijimo Plateliai atiteko Rusijai. 1797 m. Platelių parkecaras Pavlas I Platelių dvarą ir jo apylinkes padovanojo prancūzų grafui, Rusijos armijos pulkininkui, caro rūmų kamergineriui Augustui Šuazeliui, karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuoniui, kuris buvo gimęs 1752 m. Šį dovanojimą 1801 m. patvirtino Aleksandras I. Pagal išlikusius dokumentus, kurie saugomi Žemaičių „Alkos” muziejuje Telšiuose, oficialiai Platelių dvaras Šuazeliams buvo perduotas 1807–1808 m. Grafai Šuazeliai Lietuvoje ir Lenkijoje giminystės ryšiais buvo susiję su keliomis tuo laiku garsiomis ir įtakingomis giminėmis.
Palangiškiai aplankė ir netoli Platelių esantį Babrungėnų vandens malūną. 1989 m. apgriuvusį malūną nusipirko dailininkas Leonardas Černiauskas. Septynerius metus restauravęs, jame įkūrė savo tapybos ir medžio drožinių meno galeriją – kūrybines dirbtuves. Kiemą puošia ne viena sodybos šeimininko sukurta medžio skulptūra. Vienoje jų išrėžti žodžiai, primenantys akmeninio vandens malūno istoriją – padėka statytojams, pagarba ir nusilenkimas čia gyvenusiesiems: „Grafui Šuazeliui, jo baudžiauninkams, stačiusiems šį akmeninį vandens malūną, užmūryto į sieną baudžiauninko sielai, visiems gyvenusiems ir mirusiems šiame malūne atminti...“
Babrungėnų vandens malūnas yra vienintelis malūnas Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtas architektūros paminklu.
Ne ką mažesnį įspūdį paliko ir Žemaičių Kalvarija, kuri per atlaidus vasaros metu būna tiesiog užgulama tikinčiųjų. Įspūdinga bažnyčia nepaliko abejingų. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, atvežtu iš Romos (XVII a. vidurys). Apie itin įdomiai pasakojo kunigas vikaras Vidmantas. Palangiškiai šiek tiek pakeliavo ir prie koplyčių, kurias visas, įveikiant 20 stočių, didžiųjų atlaidų metu aplanko tikintieji. Daugelis koplyčių sutelkta ant didesnių miestelio kalvų – Šv. Jono, Žvizdrų, Beržų, Kryžiauninkės ir Šv. Elenos. Rytuose esantis Šv. Jono kalnas su trečiąja koplyčia „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“ atitinka Alyvų kalną šventajame mieste. Toliau į vakarus išsidėstęs Žvizdrų kalnas su pirmąja koplyčia „Paskutinė vakarienė“ simbolizuoja Siono kalną Jeruzalėje. Žemaičių Kalvarijos kalvų išsidėstymas daugmaž sutampa su Jeruzale.
Galiausiai aplankyta ir Bukantė – Žemaitės memorialinis muziejus. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, lietuvių rašytoja klasikė, literatūroje žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. birželio 4 d. Bukantės dvarelyje, netoli Šateikių. Šis dvarelis XIX a. priklausė grafui Pranciškui Plateriui. Tuo metu Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė.
1965 metais minint rašytojos Žemaitės 120-ąsias gimimo metines, jos gimtajame restauruotame name įrengta memorialinė ekspozicija. 2012 metais dar kartą suremontuotas dvarelio gyvenamasis namas, atstatyti tvartas ir svirnas.
Gimtojoje rašytojos troboje kviečiama susipažinti su ekspozicija, atspindinčia jos gyvenimo ir kūrybos kelią. Dvarelio svirne atidaryta memorialinė Stanislovo Riaubos ekspozicija. Atstatytame tvarte galima susipažinti su sakraliniu Plungės krašto paveldu: tradiciniais žemaičių kryžiais-saulutėmis, šventųjų skulptūrėlėmis.
„Apžiūrėjom Bukantės dvarą, pasivaišinom paveldo patiekalais. Buvo labai smagu taip turiningai praleisti laiką. O gali būti, kad į Bukantės dvarą mes dar sugrįšime, nes su šeimininke pasikalbėjome, o ji atskleidė, jog palangiškius „Bočius“ galbūt pakvies į renginį. Tad ten galbūt lankėmės ne paskutinį kartą“, – ekskursijos smagiais rezultatais džiaugėsi „Bočių“ narė Birutė Mockuvienė.

„Palangos tilto“ inf.