Egzotinė antis Rąžėje

Kasdien vaikštome Rąžės krantine. Maitiname upėje žiemojančią laukinę žąselę ir didžiąsias antis.
Kovo 2 dieną ančių būryje pastebėjome retą paukštę – gelsvos spalvos mažą antytę raudonu snapeliu. Jos dydis, baltas akių žiedelis ir pakaušio kuodelis padėjo nustatyti, kad tai miškinės anties patelė (Aix sponsa). Paukštė buvo nebūdingos rūšiai spalvos.
Įprasta patelių spalva yra tamsiai pilka, o krūtinė ir kūno šonai išmarginti baltais taškeliais. Retą viešnią Rąžėje stebėjome visą savaitę. Ji vikriai sukinėjosi ančių būryje, lesė mėtomus baltos duonos gabaliukus, vaikė šalin „konkurentus“ – didžiųjų ančių gaigalus. Juos gąsdino ištiesusi kaklą ir pravėrusi savo mažą snapelį. Kartais ir pati nukentėdavo. Po sugrįžusių kovo šalčių matėme antelę su apledėjusiu snapeliu.
Miškinių ančių gaigalai – vieni puošniausių pasaulio paukščių. Jiems būdingos žalsvai juodos, vyšninės, gelsvos, baltos spalvos plunksnų derinys. Ryškus kuodukas – šalmas primena vasarinę kepurėlę, užmautą snapeliu nugaros pusėje.
Miškinių ančių tėvynė – Šiaurės Amerika nuo Kanados iki Meksikos, Kuba, JAV. Svetimžemiai egzotiniai paukščiai buvo įvežti į Vakarų Europą kaip parkų, zoologijos sodų, asmeninių kolekcijų papuošalas. Pabėgę iš nelaisvės sparnuočiai kartais veisiasi naujose žemėse ir plinta į kitas šalis. Peri Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje. Nuo 6 iki 10 kiaušinių antelės deda medžių drevėse, uoksuose. Po 31 dienos išsirita pūkuoti ančiukai. Dalis Vakarų Europoje perinčių paukščių žiemoja Šveicarijoje.
Lietuvoje miškinė antis labai reta. Žinomi tik 2 atvejai, kai buvo stebėti gražuoliai gaigalai – 2001 m. Šiauliuose ir 2009 m. Šilutės rajone, Kintų žuvininkystės ūkio tvenkinyje. Dažniau sutinkamos tos pačios genties nuostabaus grožio mandarininės antys, kilusios iš Rytų Azijos (Japonijos, Kinijos) ir taip pat įvežtos į Vakarų Europą.