„Galiu būti diktatorius, bet gera žinia, kad ne visada toks esu“

 Viešoji įstaiga „Palangos futbolo klubas“ ir kartu „Palangos“ komanda buvo įkurta 2010 metų pabaigoje, siekiant atgaivinti futbolą Palangoje. „Iškėlėme tikslą, kad jaunuoliai emocijas išlietų futbolo aikštėje, o ne gatvėje, kad augtų fiziškai sveiki, lavintų charakterį“, – klubo internetinėje svetainėje nurodo klubo prezidentas ir futbolo fanatikas Romas Zubernis. Komandos pasiekimai per pusantrų metų įspūdingi: pernai ji laimėjo Žemaitijos regiono futbolo pirmenybes nepralaimėjusi nė vienų rungtynių, o šį savaitgalį Vilniuje pradės kovas šalies I-oje futbolo lygoje. Komandą treniruos žinomas futbolo specialistas, nusipelnęs Klaipėdos treneris Rimantas Skersys, kuris sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.

– Esate pakankamai žinomas futbolo specialistas, kuris, ko gero, nesigriebia kiekvieno pasiūlymo treniruoti komandą. Kodėl priėmėte „Palangos futbolo klubo“ prezidento pasiūlymą? Kokias sąlygas kėlėte? Dėl ko sukirtote rankomis?

– Tiesą pasakius, mane paveikė prezidento (R. Zubernio, – aut.) atkaklumas siekiant, kad aš treniruočiau kurorto komandą.

Trenerio darbas nebus mano pagrindinis darbas – dar dirbu futbolo treneriu Klaipėdos futbolo mokykloje, kurioje treniruoju vaikus.

– Kalbant vaizdžiai, į plyną futbolo aikštę, ko gero, nesutikote eiti. Kokias klubo garantijas gavo komanda ir jūs asmeniškai, kad komanda nepatirs finansinių ar organizacinių nesklandumų per sezoną?

– Sunku apie kokias nors garantijas kalbėti. Visada viskas, kalbant apie bet kurios komandos komplektavimą, finansavimą ir kitus dalykus, galėtų būti geriau.

Iš esmės kalbant, man, kaip treneriui, neturėtų rūpėti organizaciniai ar kiti dalykai, bet praktiškai išvengti jų neįmanoma.

Praėjusiais metais komandoje buvo visi mėgėjai. Tai reiškia, kad dirba kitus darbus, o eina žaisti rungtynių, pabaigę savo darbo dieną darbovietėse.

Jokių profesionalų neturime. Lygoje gal tik dvi komandos bus daugiau ar mažiau profesionalios – tai yra, futbolininkai užsidirbs duoną žaisdami futbolą.

– Ar žaidėjams numatytos kokios nors paskatos, kad jie turėtų motyvaciją ne tik gerai žaisti, bet ir ateiti į rungtynes?

– Esame su komandos vadovu sutarę, kad futbolininkams bus mokama už gerai sužaistas rungtynes, įvarčius, net už gerą treniruočių lankomumą.

– Ar tai neapsunkino komandos pasiruošimo sezonui, nes žaidėjai, regis, dėl ne itin didelių paskatų gali būti ir nesuinteresuoti sunkiai treniruotis ir plušti aikštėje?

– Tikrai nepalengvino. Kita vertus, turėti ir išlaikyti Lietuvoje profesionalią futbolo komandą yra labai sunku. Tai gali leisti ne kiekvienas miestas, verslininkas. Didžioji dalis I-oje futbolo lygoje žaisiančių komandų bus mėgėjiškos.

– Komanda pernai stebino didele darna ir puikiu žaidimu. Juk nepralaimėjote nė vienų rungtynių Žemaitijos regiono pirmenybėse. Ar pavyko išlaikyti komandos branduolį šiam sezonui? Ar keisis komandos braižas atėjus į ją jums?

– Tiesą pasakius, labai norėjosi išlaikyti komandos branduolį, bet nepavyko. Pavyzdžiui, talentingas palangiškis futbolininkas Artūras Švėgžda pernai išvažiavo gyventi ir dirbti į Kauną. Jis buvo vienas komandos lyderių, vienas geriausių mūsų žaidėjų, todėl jo praradimas yra skaudus. Lieka neaiški situacija ir su kitais keliais žaidėjais, pavyzdžiui, Linu Vaitkumi.

Jis – taip pat vienas komandos lyderių. Atsisveikinome ir su Gediminu Zuberniu. Taip pat labai geras žaidėjas.

– Kiek čempionatui esate registravę žaidėjų?

– 23.

– Kiek tarp jų yra palangiškių?

– Neskaičiavau, nes kažin ar įmanoma surinkti vien Palangos žaidėjus, pajėgius žaisti šalies I-oje lygoje. Turime žaidėjų ir iš Kretingos, Klaipėdos. Legionierių neturime.

– Kokie uždaviniai keliami komandai?

– Konkrečių užduočių nėra mums iškelta. Juk reikia turėti omenyje, kad komanda egzistuoja tik antrus metus. Kartais sunku nuspėti, kokio realaus pajėgumo komanda yra. Neretai komanda „iššauna“, kai, regis, niekas to nesitiki.

– Koks jūsų, kaip trenerio, darbo credo?

– Aš turiu savo gyvenimo ir futbolo filosofiją. Man svarbiausia yra komandą tinkamai paruošti kiekvienoms rungtynėms ir „išspausti“ maksimalų rezultatą kiekvienose rungtynėse.

– Kaip save apibūdintumėte kaip trenerį?

– Esu maksimalistas, įtaigus – net ir po blogiausių rungtynių ieškau žodžių, kad žaidėjai „nenukabintų nosių“. O po pergalės taip pat sakau nepulti į itin didelę euforiją.

Nesėkmė – dar ne gyvenimo pabaiga.

– Ką žaidėjai turėtų apie jus žinoti? Kokių dalykų visiškai netoleruojate?

– Kartais galiu būti diktatorius, bet gera žinia, kad tik kartais (šypsosi, – aut.)

Daug svarbiau žinoti ir žaidėjų psichologiją ir kalbą – žinoti, ką ir kam bei kokius žodžius pasakyti prieš rungtynes, per jas ir po jų, per treniruotes.

Žinoma, reikalausiu žaidybinės drausmės. Tikram sportininkui ji yra savaime suprantamas dalykas. Kaip ir pagarba varžovui, teisėjui, žiūrovams. Netoleruoju necenzūrinių žodžių, kad ir kaip emocijos lietųsi per kraštus.

– Ar jus tenkina komandos treniruočių bazė, stadionas?

– Oi, tai – itin didelis galvos skausmas. Ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Palangoje yra geros kokybės pagrindinė futbolo aikštė, kurioje mes labai mažai treniruojamės, tik vasarą. Joje žaisime čempionato rungtynes.

Tačiau nieko daugiau, išskyrus pagrindinę futbolo aikštę, jūrą ir bėgioti miško takelius, mes futbolui kurorte neturime. Nei elementarias sportines ir higienines sąlygas atitinkančios rūbinės, dušų, trenerių kabineto – nieko. Liūdna, kad su žaidėjais žaidimo planą turime aptarti koridoriuje arba šalia aikštės. Labai norisi tikėti, kad situacija po metų ar kelių pasikeis.

– Kokia yra stipriausia ir silpniausia komandos grandys?

– Silpniausia – komandos komplektavimas, kuris vyko gan permainingai. Pradžioje buvo didelė žaidėjų konkurencija, bet kadangi esame mėgėjiška komanda, daug žaidėjų natūraliai atkrito.

– Ar neatsitiks taip, kad sezono pabaigoje nebus kam žaisti už Palangą?

– Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Bet kai su žaidėjais neturi sutarčių, negali žinoti, kas tavęs laukia net ir kitą savaitę. Tiesą pasakius, futbolo taisyklės leidžia žaisti ir septyniems žaidėjams, bet tikiuosi, kad taip neatsitiks „Palangai“.

– Kokioje turnyrinės lentelės vietoje jūs matote „Palangą“ sezono pabaigoje?

– Sunku pasakyti, nemėgstu burti iš tirščių. Derėtų palaukti nors pirmųjų rungtynių, kad būtų galima ką nors daugiau pasakyti apie komandos pajėgumą.

– Ką pasakytumėte kurorto futbolo gerbėjams?

– Atsiminkite, kad futbolas – sporto karalius. Ateikite ir palaikykite savo komandą. Tada bus lengviau ir mums.