Saulės elektrinių rinka keičiasi: specialistai įvardija, kas 2027 metais lems investicijos atsiperkamumą

Svarbesni tampa elektros vartojimo įpročiai, tinklo paslaugų kainodara, energijos kaupimo galimybės ir gebėjimas pagamintą elektrą sunaudoti tinkamu metu. Energetikos rinkos pokyčiai rodo, kad vienodos galios saulės elektrinės skirtinguose namų ūkiuose gali duoti iš esmės nevienodą finansinę naudą.

Lietuvos energetikos sektoriaus transformacija glaudžiai susijusi su decentralizuota elektros gamyba. Vis daugiau gyventojų ir įmonių tampa ne tik elektros vartotojais, bet ir gamintojais. Tokia tendencija mažina priklausomybę nuo elektros įsigijimo rinkoje, tačiau kartu keičia visos energetikos sistemos veikimą.

Didėjant saulės elektrinių skaičiui, vis reikšmingesnis tampa elektros gamybos ir vartojimo laiko neatitikimas. Saulės elektrinės daugiausia energijos pagamina dieną, ypač pavasario ir vasaros mėnesiais. Gyventojų elektros poreikis neretai išauga rytais ir vakarais, kai saulės elektrinių generacija yra mažesnė arba jos visai nėra. Tai reiškia, kad vien metinis pagamintos elektros kiekis nebegali būti laikomas pakankamu investicijos efektyvumo rodikliu.

Pavyzdžiui, dvi vienodos 10 kW galios saulės elektrinės, įrengtos panašiomis sąlygomis, per metus gali pagaminti beveik tiek pat elektros energijos. Vis dėlto namų ūkis, kuris dieną krauna elektromobilį, šildo vandenį ar naudoja kitus elektros prietaisus, gali tiesiogiai suvartoti gerokai didesnę pagamintos energijos dalį negu šeima, kurios pagrindinis elektros poreikis susidaro vakarais.

Saulės energetikos plėtros mastą atskleidžia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenys. Agentūros 2026 metų birželį paskelbtoje informacijoje nurodoma, kad per 2025 metus prie gaminančių vartotojų prisijungė daugiau kaip 53 tūkst. gyventojų. Energetikos ministerija taip pat buvo iškėlusi tikslą iki 2026 metų pabaigos pasiekti 200 tūkst. gaminančių vartotojų. 

Sparti plėtra turi ir ekonominių pasekmių. Kuo daugiau saulės elektrinių veikia vienu metu, tuo didesnė elektros pasiūla susidaro saulėtomis valandomis. Didmeninėje elektros rinkoje tai gali mažinti kainas, o tam tikromis valandomis jos gali tapti itin žemos ar net neigiamos.

Šis reiškinys ypač svarbus tiems elektros gamintojams, kurie pagamintą energiją parduoda pagal rinkos kainas. Jei didžiausia gamyba sutampa su mažiausiomis elektros kainomis, didelė metinė generacija nebūtinai reiškia proporcingai dideles pajamas.

Gaminantiems vartotojams, kurie naudojasi elektros energijos kaupimo tinkle apskaita, poveikis yra kitoks. Jų finansinis rezultatas pirmiausia priklauso nuo pasirinkto atsiskaitymo modelio, tinklo paslaugų kainų ir suvartojimo struktūros.

2026 metais įsigalioję VERT patvirtinti tarifai parodo, kodėl investicijos atsiperkamumą būtina vertinti plačiau. Žemos įtampos tinklo gaminantiems vartotojams taikomi tokie atsiskaitymo dydžiai:

Atsiskaitymo būdas | 2026 m. dydis
Už atgautą elektros energiją | 0,0726 Eur/kWh
Už leistiną generuoti galią | 5,0336 Eur/kW/mėn.
Elektros energijos dalimi | 37 % patiekto kiekio

Šie dydžiai nėra 2027 metų prognozė. Kitų metų kainos nustatomos atskirais reguliuotojo sprendimais. Pasirinkus atsiskaitymą už atgautą energiją, metinės tinklo paslaugos išlaidos pagal 2026 metų tarifą sudarytų 363 eurus. Pasirinkus fiksuotą mokestį už leistiną generuoti galią, jos siektų apie 604 eurus per metus. Skirtumas – maždaug 241 euras. Per dešimt metų, jei tarifai ir vartojimas nesikeistų, susidarytų daugiau kaip 2 400 eurų skirtumas.

Viena dažniausių investavimo klaidų – elektrinės galią pasirinkti orientuojantis į maksimalų stogo plotą, o ne į realų elektros poreikį. Lietuvos klimato sąlygomis tinkamai įrengta 1 kW galios saulės elektrinė orientaciškai gali pagaminti apie 900–1 100 kWh elektros per metus. Faktinis rezultatas priklauso nuo modulių krypties, nuolydžio, šešėliavimo, įrangos efektyvumo ir konkrečių metų meteorologinių sąlygų. Vadinasi, 10 kW elektrinės metinė gamyba palankiomis sąlygomis gali siekti maždaug 9 000–11 000 kWh.

Jeigu namų ūkis per metus suvartoja tik 5 000 kWh, dalis pagamintos energijos gali likti nepanaudota arba jos ekonominė vertė priklausys nuo sukauptos energijos apskaitos bei realizavimo sąlygų. Papildoma elektrinės galia reikalauja investicijų, tačiau ne visada sukuria proporcingą finansinę grąžą.

Vertinant 2027 metų investicijas, svarbu numatyti ir būsimus poreikius: elektromobilio įsigijimą, šilumos siurblio įrengimą, perėjimą nuo dujinio prie elektrinio šildymo ar didesnį elektros suvartojimą dėl pasikeitusio gyvenimo būdo. Optimalus sprendimas turėtų remtis ne vien praėjusių metų elektros sąskaitomis, bet ir pagrįsta ateinančių 10–15 metų vartojimo prognoze.

Elektros energijos kaupikliai tampa vis svarbesne saulės energetikos dalimi. Jų paskirtis – dieną pagamintą ir iš karto nesuvartotą energiją išsaugoti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, jeigu saulės elektrinė vidurdienį pagamina 6 kWh, o namų ūkis tuo metu sunaudoja tik 2 kWh, likę 4 kWh gali būti perduodami į tinklą arba, esant tinkamoms techninėms sąlygoms, kaupiami baterijoje.

Kaupiklis leidžia dalį šios energijos panaudoti vakare, kai elektros gamyba sumažėja. Vis dėlto kaupiklio ekonominė nauda priklauso nuo kelių aplinkybių: jo įsigijimo kainos, talpos, įkrovimo ir iškrovimo nuostolių, naudojimo intensyvumo bei elektros tarifų. Svarbu atskirti techninį efektyvumą nuo finansinio atsiperkamumo. Net jeigu kaupiklis padidina tiesiogiai namuose suvartojamos saulės energijos dalį, papildoma investicija nebūtinai atsiperka greičiau nei pati saulės elektrinė.

Lietuvoje šios technologijos plėtrą skatina ir valstybės finansavimas. APVA 2026 metų vasarį informavo apie papildomą 10,13 mln. eurų finansavimą saulės elektrinių ir kaupiklių paramos priemonei.  2027 metais planuojant investicijas reikėtų vertinti tuo metu galiojančias paramos sąlygas, o ne remtis ankstesnių kvietimų finansavimo intensyvumu.