Ir pusiaužiemyje poeto Pauliaus Širvio žodžiais šnekanti Palanga

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013-02-04
Peržiūrėta
2209
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

P. Širvys.
P. Širvys.

Sveikos gyvensenos propaguotojas, pavyzdingas Vydūno ir rytietiškos jogos žinovas bei pasekėjas, savimi sau ir mums visiems seniai įrodęs sveikatinimosi be cheminių vaistų naudą ir galimybes, be fotoaparato Palangos ir Kretingos apylinkėmis nevaikštantis Augustas Balvočius aną šalto sausio vakarą neapsikentęs tarė: „Vienintelis sunkiausias dalykas gyvenime yra žiema. Izoliacija. Kad negalim laisvai „plasnoti“ pajūriais. Bet neilgai būsim įsikalinę namuose – jau diena „dobrai“ ilgėja! Gerai, kad bent pažintis su poeto, buvusio kareivio ir jūreivio Pauliaus Širvio gyvenimu ir eilėraščiais, paties prisiminimais apie susitikimus su poetu mano sielą sušildė. Ačiū už knygas. Stipriai veikia. Klausyk, o gal dar ką nors paskaityti apie Širvį turėtum? Knygynai dabar Palangoj nieko neranda“. Dovanosiu jam Stasio Lipskio apybraižą „Paulius Širvys“. Reikia.
Visas jų buto didžiojo kambario sienas ir šiandien „apvyniojusios“ lentynos su knygomis, naujausiais fotografijai skirtais žurnalais, enciklopediniais žinynais dar iš Leningrado, Maskvos, Vilniaus, dauguma – rusų kalba, nes anuomet „centro“ leidėjai drąsiau ir atviriau leidosi į „Pasaulinę biblioteką“, negu Sąjunginės respublikos knygiai. O palangiškiai, taip pat ir fotomenininkas Augustinas, sudėtingiausius rusų kalbos išsireiškimus „brežnevizme“ gliaudė laisvai, kaip riešutus. Čia – pasienio zona ir visasąjunginės reikšmės kurortas, tad „rusomagija“ turėjo įtakos ir vardynui, ir suartino su tolimų kraštų vasarotojais.
Ko stebėtis, kad Palangą mėgsta slavų šalių gyventojai? Lengvai susikalbam. Kalba – tarsi raktai į Pasaulio pažinimo šventovę. Kuo daugiau kalbų žinosi – nepasimesi nei Odesoje, nei Voroneže, nei Liverpulyje. Ar, kaip Jonas Mekas – Niujorke. Juk jau tarp Vasario 16-osios aktą 1918-aisiais skelbusiųjų Lietuvos valstybės veikėjų dauguma aukštuosius mokslus buvo baigę Maskvoje, Peterburge, Rusijoje, dar Lenkijoje. Tai žadino, stiprino knygnešių energiją, skatino gaivinti lietuviškų knygų rašymą, leidimą. Rusų, lenkų, vokiečių, anglų, latvių kalbų žinojimas žemdirbiškąjį lietuvį suvedė ir su pasaulio pramonininkais, išmokė valdyti laivus, lėktuvus. Laiminga galva, kurią „okupuoja“ noras mokėti kelias kalbas. Dabar, vien žemaitiškai ar dzūkiškai „varažydamas“, vargu, ar Dakaro ralį pasiektum? Viskas yra gerai, kas nėra blogai, o ypatingai gerai yra susikalbėti su visais pasaulio piliečiais jų gimtais žodžiais, išsyk susigiminiuoji. Būkim atviri: mes, Žemės vaikai, esam to paties Motinos meilės jausmo apglėbiami, visi jo suvienyti, vienodai gimdomi, pamaitinami, verkiant paglostomi, tad ką ir kalbėti apie bet kokį svetimumą? Yra viena žmogaus MAMA. Žmogiškumas suartina visus. Privalo suartinti. Gerumu ir liūtui ūsus išpeši, nesvarbu, kas kokia kalba nekalbėtų. Gerą linkintis kitam suranda žodžių visoms širdims prakalbinti, taip pat ir nebylį, ir akląjį...
O Sveikatingumo metai įsibėgėja. Pusiaužiemyje, 2013-ųjų sausio 24-25 dienomis, didžiulę sielos palaimą su visada padėti pasiruošusia bičiule žmona Vlada patyrėme Birutės parke. Ten, pasak jos „pušys“ – kaip ponios baltom skarom. Palanga – poetiškai graži visais metų laikais, taip pat ir šią „rimtą žiemą“. Mūsų parko prieigose – gal jau visų trijų milijonų lietuvių delnų šilumą patyrusi ir tebeglostoma, svečių pamėgta švelni bronzinio žalčio galvutė. Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“, kurios autoriai Robertas Antinis (vyresnysis), o architektūrinę kraštovaizdinę viziją idealiai įgyvendino 1957-1963 metais buvęs Palangos vyriausiasis architektas Alfredas Paulauskas. Ši skulptūra neginčytinai visame lietuviškajame visų laikų mene spindi tarp pačių talentingiausiųjų perlų. Tai inkliuzas, amžinam atsiradęs unikaliajame Palangos parke „savo laiku, savo vietoje“. Čia visi fotografuojasi, čia jau užaugo gal visa „Vasaros Palangos“ Lietuva. Aš pats nuotraukose prie „Eglės“ atrandu savo vaikų ir brolių vaikystę, mamas, mus jaunus. Šią žiemą Birutės parką ir net priejūrių apsnigtus smėlynus išmargino net slidininkų arterijos. Vaikai laimingi sniegą užpakaliais tirpdė irgi ten, ant parko kalniuko. Nepasakysi, kad sausį buvo labai piktų ant žiemos, nors sąskaitos už šilumą palangiškių butuose dar nė velnio nesumažėjo. Viltis, kaip ir komunizmas visiems yra kvailių motina. Gal 2014 metais sumažės? Džiaukimės, kad diena ilgėja: „Šviesėja, šviesėja, šviesėja žmogus ir dangus, ir žuvis, ir Vėjas atėjęs prie Rytmečio durų, „Labanakt, naktie“ pasakys“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Spalio 9 d. 17 val. kviečiame į nepamirštamą vakarą „Poeto keliu“, skirtą paminėti poeto Adomo Mickevičiaus 225-ąsias gimimo metines. 


Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.


Saulėtą savaitgalio rudens popietę Palangos literatų klubas ,,Takai per kopas“ (vadovas – V.Lukšas) Birutės parke, prie grafų Tiškevičių rūmų, surengė poezijos skaitymus poeto Pauliaus Širvio 100 -osioms gimimo metinėms paminėti.


Bibliotekoje pristatyta šeštoji poeto Jono Brazdžionio knyga

"Palangos tilto" informacija, 2019 12 13 | Rubrika: Kultūra

Gruodžio 5 d. popietę Palangos viešojoje bibliotekoje pristatyta šeštoji poeto Jono Brazdžionio knyga „Tarytum vėstančios žarijos“. Jos puslapiuose – autoriaus brandžios mintys apie žmogaus prasmingą buvimą istorijoje ir kasdienybėje, apie gyvenimo trapumą, grožį ir neblėstančią viltį.


Yra pasaulyje visai nepažįstamų, žmones magiškai sugiminiuojančių vietų. Štai visada (ir praėjusį spalį – lapkritį), eidamas poetiškaisiais smėlynais arti jūros „Prūsijos pusėje“, jau Šaipių – Plazės pusėje, vienoje vietoje ramiausiai stabteliu ir nusiimu savo „Akmenkuprę“. Tą vietą jau gal šešetą metų vadinu...


Su kokiu įkarščiu kurorto šešiamečiai-aštuonmečiai, stebimi kai kurių tėvų, praėjusį trečiadienį gainiojo futbolo kamuolį, reikėtų pamatyti savo akimis. O prieš treniruotę, lyg sekant geriausias Ispanijos ar Anglijos futbolo tradicijas, mažieji skubėjo fotografuotis su savo treneriu Marseliu Balasanovu. „Na, Mesi, ateik čia, dabar tavo, Ronaldo...


Tilteliui per Rąžę suteiktas poeto J. Brodskio vardas

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 05 22 | Rubrika: Miestas

Skambant visame pasaulyje žinomo poeto, Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio balsui ir perkusininko Arkadijaus Gotesnamo improvizacijoms į per Palangą tekančios Rąžės vilnis įsiliejo keturių J. Brodskio gyvenimą lydėjusių upių – Nevos, Tibro, Jordano ir Vilnelės, – vanduo. Šia vandens, poezijos ir perkusijų garso misterija trečiadienį palydėta pėsčiųjų tiltelio...


„Šventoji Palėpė“ Šventojoje, kur dar gyvos Poezija, Pasaka, Knyga, Paveikslas, Muzika yra Šventosios pagrindinėje mokykloje. Ši palatvijyje esanti, lietuviukus, latviukus, kuršiukus, žemaitukus burianti, Saulėjautai atsidavusi mokyklėlė paskutiniais metais yra labai išgražėjusi, žinoma, ne be ES paramos. Net Estijos mokytojų...


Ketvirtadienį posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įamžinti mūsų mieste poeto, Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio atminimą. Pėsčiųjų tiltui per Rąžę rugpjūčio mėnesį bus suteiktas pavadinimas „Poeto Josifo Brodskio tiltas“.


Sveikos gyvensenos propaguotojas, pavyzdingas Vydūno ir rytietiškos jogos žinovas bei pasekėjas, savimi sau ir mums visiems seniai įrodęs sveikatinimosi be cheminių vaistų naudą ir galimybes, be fotoaparato Palangos ir Kretingos apylinkėmis nevaikštantis Augustas Balvočius aną šalto sausio vakarą neapsikentęs tarė: „Vienintelis sunkiausias dalykas gyvenime yra...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius