Klaipėdos regiono savivaldybėms pristatomos Klaipėdos regiono transporto sistemos optimizavimo gairės

Nepakankamai išvystyti turistiniai maršrutai, saugumo klausimas keliaujant dviračiais, brangi ir nekomfortiška kelionė tarpmiestiniu visuomeniniu transportu – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria po Klaipėdos regioną keliaujantys turistai ir regiono gyventojai.
Klaipėdos regiono transporto sistemos problemas 2011 m. balandžio mėn. nusprendė spręsti Šilutės rajono savivaldybė kartu su partneriais – Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo rajonų bei Neringos savivaldybėmis. Iki 2013 m. rudens vidurio planuojama užbaigti parengiamuosius darbus pagal projektą „Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“ (Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-33-001). Projekto vertė – 582 tūkstančiai litų.
Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis Europos socialinio fondo ir Klaipėdos regiono savivaldybės lėšomis finansuojamo projekto rengėjas UAB „Lyderio grupė“ Klaipėdos regiono savivaldybių atstovams pristato transporto sistemos optimizavimo gaires – alternatyvų analizę ir preliminarius sprendimus.

Vieningas vandens, oro, sausumos transporto
tinklas
Nors Klaipėdos regionas išsiskiria itin didele transporto rūšių įvairove ir intensyviais transporto judėjimo srautais, transporto sektorius regione nėra tinkamai sutvarkytas. Patogiam susisiekimui, savalaikiam planavimui ir įgyvendinimui, ekonomiškai pagrįstiems sprendiniams formuoti Klaipėdos regione trukdo neišspręstos problemos, kylančios dėl atskirų transporto rūšių nesuderinamumo.
Regioninėje galimybių studijoje „Vakarų krantas“ sprendžiant šią problemą, siūloma integruoti privataus, viešojo, vandens ir oro transporto sistemas į vieningą tinklą, kuris tiek gyventojams, tiek poilsiautojams sukurtų tinkamas sąlygas Klaipėdos regioną aplankyti skirtingomis transporto priemonėmis, o ne viena. Galimybių studijos rengėjai ir projekto partneriai taip pat intensyviai sprendžia klausimus, kaip paskatinti žmones persėsti iš individualių automobilių, pasinaudoti kuriamomis galimybėmis ir Klaipėdos regionu keliauti įvairiau, ekologiškiau bei tvariau.

Viešasis transportas –
lėtas, nepatogus ir
brangus
Kaip parodė vykdyta apklausa, Klaipėdos apylinkių gyventojai, kaip ir turistai, mieliau sėda į automobilius, nei renkasi visuomeninį transportą. Automobilis nukonkuruoja viešąjį transportą įvertinus pastarojo lėtumą, nepatogumą ir brangumą.
Studijoje pateikiamos rekomendacijos sukurti patogaus ir patrauklaus viešojo transporto sistemą. Viešojo transporto problemas spręsti padėtų viešojo transporto maršrutų optimizavimas, kompleksinių eismo saugumo priemonių pagal tarptautinius standartus parengimas ir įdiegimas, pasenusio ir itin neekologiško autobusų parko atnaujinimas. Studijos rengėjai taip pat siūlo organizuoti greitųjų autobusų maršrutus iš Palangos tarptautinio oro uosto į Klaipėdą, Palangą, Šventąją, Nidą, Šilutę, Kretingą, vasaros metu paleisti elektrinius traukinukus tarp gyvenviečių ir pliažų, įrengti greitojo tramvajaus liniją tarp Klaipėdos ir Palangos.

Daugės dviračių ir kitų ekologinių transporto priemonių
Šiuo metu tik maža dalis Klaipėdos regiono turistinių maršrutų turi asfaltuotą dangą, naujai įrengiami ir rekonstruojami takai ne visada sujungiami į bendrą gyvenamosios teritorijos dviračių takų tinklą ir eismo sistemą, neišspręstos atskirų kelio ruožų saugumo problemos dviračių transporto saugumui užtikrinti.
Projekto rengėjo parengtoje studijoje pateikiami judėjimo dviračiais problemų sprendimo būdai, padėsiantys išspręsti dviračių transporto infrastruktūros, vientisumo ir integralumo visame Klaipėdos regione trūkumus. Siūloma įrengti trūkstamą dviračių infrastruktūrą (rekonstruoti arba įrengti naujus dviračių takus, užtikrinti dviračių saugų laikymą), sukurti galimybes derinti judėjimą dviračiais ir kitomis transporto priemonėmis – geležinkeliu, viešuoju transportu (sukurti priemones, užtikrinančias judėjimo dviračiais saugumą ir patrauklumą, sudaryti galimybes dviračius vežtis tarpmiestiniu viešuoju transportu visame regione bei sukurti regioninę dviračių nuomos sistemą).
Galimybių studijoje spręsti ir klausimai, susiję su ekologiškesnių transporto priemonių diegimu – gvildentas greitojo tramvajaus linijos klausimas tarp Šventosios ir Klaipėdos per Palangą, svarstytos galimybės paleisti elektra varomų autobusų (elektrobusų) linijas ir paskatinti elektromobilių atsiradimą.
 

Nauji tarptautinių
skrydžių ir keltų
maršrutai
Atliktoje studijoje pastebėta, kad dabartinė tiesioginių skrydžių geografija – per siaura. Tik Kopenhagos, Rygos, Oslo ir Maskvos turistai gali pasiekti Klaipėdą tiesiogiai. Pateikiamos rekomendacijos skrydžių geografiją plėsti ir keleivius skraidinti į regionui verslo, susisiekimo, turizmo požiūriais svarbias užsienio šalis – Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Švediją, Prancūziją, Olandiją, Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą.
Vertinant susisiekimą tarptautiniais keltais, susiduriama su panašiomis problemomis kaip ir keliaujant oro transportu. Iš Klaipėdos pasiekiami tik Zasnicas ir Kylis (Vokietija) bei Karlshamnas (Švedija). Pasiūlyta ieškoti papildomų galimybių plėsti jūrų kelių susisiekimo galimybes su kitomis Baltijos jūros šalimis.

Kelionė po Klaipėdos apylinkes traukiniu ar upe turistų nevilioja
Klaipėdos rajono gyventojai ir turistai į traukinius sėda ne itin noriai. Studijos rengėjai svarbiausiomis šios priemonės nepopuliarumo priežastimis įvardino maršrutų ir tvarkaraščių nepatogumą, traukinių patrauklumo trūkumą. Nors Klaipėdos regione yra sukurta infrastruktūra vystyti regioninį geležinkelių susisiekimą, dalis infrastruktūros yra nebetinkama ar tinkamai neišnaudojama keleivių vežimo organizavimui.
Galimybių studijoje siūloma efektyviau planuoti gyventojų ir krovinių gabenimo reisus ir tvarkaraščius, tam tikrose atkarpose dabartinę infrastruktūrą pritaikyti ne tik krovinių, bet ir keleivių vežimui, mažinti krovinių vežimus geležinkeliais miestų teritorijose.
Nors vakarų Lietuvos regionas gali didžiuotis dideliu vidaus vandens kelių ir mažųjų uostų tinklu, studijoje konstatuojama, kad vis dėlto keleivinė ir krovininė laivyba vidaus vandens keliais vyksta vangiai. Neišnaudojamas vidaus vandenų kelių tinklas turizmui ir poilsiui, nes nėra vieningos Klaipėdos regiono turizmo vystymo ir susisiekimo vidaus vandenimis vizijos, taip pat nepakankamai bendradarbiaujama su Kaliningrado sritimi, siekiant plėtoti keleivių vežimus vandens transportu. Netolygiai išvystytas ir didelį potencialą turintis „pietinis“ Klaipėdos regiono teritorijos turizmo koridorius.
Projekto rengėjas studijoje išskyrė priemones, padėsiančias geriau laivybai pritaikyti Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą, Danės upę, Kuršių marias, Nemuno deltą, Baltijos jūrą bei lengviau pasiekti Kuršių Neriją.
Neišsprendus visų Klaipėdos regione egzistuojančių susisiekimo problemų, veikianti transporto sistema ir toliau nesudarys galimybių regiono gyventojui ir turistui keliauti regionu greitai, komfortiškai ir sąlyginai pigiai.
Su parengtais dokumentais galima susipažinti specialiai projektui „Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“ sukurtoje interneto svetainėje www.vakarukrantas.lt. ir projekto vykdytojo – Šilutės rajono savivaldybės – interneto svetainėje www.silute.lt.

Užs. Nr. 111