Inspektoriai dirba uoliai, bet baudžia selektyviai?

Architektai ir teisininkai žeria priekaištus Statybų inspekcijai – akiplėšiškų nelegalių statybų atvejais inspektoriams lyg ir pritrūksta ryžto, o kai kur griebiamasi perdėto uolumo. Architektė, buvusi Seimo narė aplinkosaugininkė Aurelija Stancikienė mano, kad inspekcija privalėtų ginti valstybės prestižą, tačiau kažkodėl to nesiima.

Rato nori daug kas

„Lietuvoje įstatymai taikomi selektyviai“, – taip apie kai kuriuos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbo metodus atsiliepė architektė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Stancikienė.

Dienraštis „Klaipėda“ publikavo dvi su statybomis susijusias istorijas. Vienoje dėl nelegalių kaimyno statybų įkaitais tapo keturių sodų bendrijų gyventojai, praradę viltį sulaukti asfaltuoto kelio („Tarnybų neįgalumas – iki neregėto absurdo“, 2025 08 21).

Kitoje publikacijoje analizuotas uolus inspekcijos užmojis griauti Palangos apžvalgos ratą, nes jis yra rekreacinėje teritorijoje, o čia esą negalima komercinė veikla („Griauti apžvalgos ratą – dėl dvigubų standartų?“, 2026 02 03).

Kauno savivaldybė nusprendė statyti apžvalgos ratą net iš biudžeto pinigų, nes miestui tai būtų dar vienas traukos objektas.

O Klaipėdoje šią savaitę iškilo apžvalgos ratas, kuris tapo socialinių tinklų įžymybe. Klaipėdiečiai aktyviai dalijosi žinia, kad uostamiestis jau turi savo apžvalgos ratą.

Uostamiesčio savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjas Deividas Petrolevičius patikino, kad apžvalgos ratas pastatytas privačioje teritorijoje, tačiau jei kiltų mintis Klaipėdai turėti visus metus veikiantį ratą, neigiamo gyventojų nusiteikimo veikiausiai nebūtų.

„Ratas veiks tik vasaros sezono metu. Verslininkai kreipėsi, suderinome leidimus. Tokių kalbų apie visus metus veikiantį ratą dar nebuvo. Bet jei gims siūlymas iš verslo, bus matyti. Kol kas yra laikinas variantas. Urbanistai ir kitų sričių specialistai nemato nieko blogo“, – patikino D. Petrolevičius.

Rekreacija – tik be pinigų?

O štai Palangoje, Kauno arkivyskupijos sklype, pastatytas ratas užkliuvo Statybų inspekcijai.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) šių metų sausį buvo konstatavusi, kad Palangos apžvalgos ratas turėtų būti nugriautas.

„Nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, šiuo metu naudojamas komercinei ir pramoginei veiklai: teikiamos mokamos paslaugos, vykdoma prekyba, pastatyti veiklai būtini įrenginiai, tarp jų ir Palangos apžvalgos ratas. Pagal teisės aktus, rekreacinės teritorijos skirtos trumpalaikiam ar ilgalaikiam poilsiui su viešajam naudojimui skirtais poilsio paskirties pastatais (viešbučiais, sanatorijomis, sporto aikštynais). Komercinė / pramoginė veikla tokios paskirties sklype galima tik tuo atveju, jei ji neprieštarauja žemės naudojimo būdui ir yra suderinta su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais“, – skelbta inspekcijos pranešime spaudai.

Buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Stancikienė, kuri puikiai pamena kurortinėje teritorijoje vykusį statybų ir jų griovimo skandalą, stebėjosi tuo, kad rekreacinėse teritorijose draudžiama komercinė veikla.

„Rekreacinėse teritorijose pilna pristatyta poilsio namų. Gal jie komercijos nevykdo, pinigų negauna? Tai yra absurdas. Nors man tas Palangos ratas visai negražus. Gal jam kita vieta būtų geresnė. Bet tai tik mano nuomonė. O kalbant apie tai, ar Lietuvoje įstatymai yra taikomi selektyviai, mano nuomone, tai yra taip“, – rėžė šiuo metu Architektūros restauravimo, projektavimo centrui vadovaujanti A. Stancikienė.

Ji pritarė minčiai, kad šiuo metu statybas reguliuojančiame įstatyme yra daugybė skylių.

„Yra ir daugiau absurdų – Vilniuje, Stiklių gatvėje, žmonės negali įsirengti palėpės, nes jie priversti ieškoti automobilio stovėjimo vietų. Neįmanoma išsipirkti automobiliui vietos jau esančiose aikštelėse. Jiems nurodoma kastis į žemę ir įrenginėti konkrečioje vietoje. O jei toje vietoje negali to padaryti? Ne, valstybė neleidžia kitaip. Visame pasaulyje įveiklinamos palėpės, jos gražiai sutvarkomos, o pas mus štai neįmanoma, ir viskas“, – piktinosi A. Stancikienė.

Komercinė veikla – miške

Vienas „Klaipėdos“ skaitytojas atidžiai pasidomėjo žinomiausiais pramoginiais objektais Lietuvoje ir į Statybų inspekciją buvo išsiuntęs užklausas, kodėl komercinė veikla puikiausiai gali vykti net ir rekreacinių miškų sklypuose, o štai kitos paskirties rekreacinėje teritorijoje tai draudžiama?

Žmogus inspekcijos klausė apie Grūto parko teritoriją prie Druskininkų, kur vyksta komercinė veikla.

Inspekcija nustatė, kad Grūto parko veikla yra vykdoma viename sklype, kur pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, o naudojimo būdas nenustatytas.

Kitam šio parko sklypui nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai.

Inspekcija išaiškino, kad aplinkos ministro 2024 m. birželio įsakymu reglamentuojamas miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo būdo turinys.

Nurodyta, kad žemės sklypai, kurių paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, skirti miško parkams, miesto miškams, valstybinių parkų rekreaciniams miško sklypams ir kitiems miškams, naudojamiems gyventojų poilsiui.

Galų gale konstatuota, esą faktiškai vykdoma veikla Grūto parke atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės sklypo paskirtį.

Inspekcija pažeidimų neįžvelgė. Išeitų, kad komercinė veikla nedraudžiama miško ūkio ar rekreacinių miškų sklypuose, bet tai draudžiama rekreacinės paskirties teritorijose.

„Esmė ta, kad su įstatymų kaitaliojimais ir bandymais pritempti tai prie vieno, tai prie kito kurpaliaus mūsų valdžia nuėjo per toli. Viskas yra supainiota“, – pastebėjo A. Stancikienė.

Trijų aukštų monstro nemato?

Kita istorija, kuri susijusi su statybomis Klaipėdos rajone, tęsiasi jau du dešimtmečius.

Klaipėdos rajono Kulių kaime esančioje sodų bendrijoje gyvenantis pilietis sugebėjo čia pasistatyti trijų aukštų pastatą ir dar betonine tvora užėmė valstybinę žemę.

Dėl šių statybų vyko ne vienas teismo procesas. Šių metų sausį buvo paskelbta neskundžiama nutartis dėl tvoros nugriovimo, tačiau ji stovi iki šiol.

Valstybinėje žemėje pastatyta tvora sulaukė visuomenės dėmesio dėl žlugusių keturių sodų bendrijų siekio sulaukti asfaltuoto kelio.

Gyventojai surinko parašus, kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę prašydami padoraus kelio.

Rajono savivaldybė reagavo į žmonių prašymą, skyrė lėšų, buvo parengtas projektas, o asfaltą buvo numatyta pakloti dar prieš metus.

Laukų gatvės gyventojai, kurių sklypų tvoros trukdė asfaltavimu, jas nusiardė be ginčų. Kai kuriems žmonėms teko iškirsti medžius ar kitą augmeniją.

Tik vienos betoninės tvoros savininkas nusprendė skųsti Statybų inspekcijos nurodymą griauti tvorą, dėl kurios neįmanoma nutiesti gatvės, nelieka reikiamo pločio dvipusiam eismui.

Po Klaipėdos apygardos teismo neskundžiamos nutarties VTPSI patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas tikino, kad tvora bus nugriauta, tačiau ji riogso iki šiol.

„Įsiteisėjus teismo sprendimui, VTPSI pareigūnai nedelsdami atliks privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje. Jei bus nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, jis teisės aktų nustatyta tvarka bus perduotas vykdyti priverstinai antstoliui“, – tą kartą aiškino R. Gorbačiovas.

Registre namo nėra

Šiuose soduose stovi ne tik betoninė tvora valstybinėje žemėje, pilietis soduose pasistatė trijų aukštų gyvenamąjį namą ir jo niekas nesugeba nugriauti.

Statybų inspekcija šiame sklype lankėsi 2012 m., kai namas dar buvo dviaukštis. Buvo fiksuotas nelegalios statybos faktas.

Kol dėl to vyko teismai, gyventojas sugebėjo pasistatyti dar ir trečią aukštą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas buvo paskelbęs sprendimą šalinti nelegalią statybą, vykdomuosius raštus buvo gavę antstoliai.

Tačiau sodų gyventojas skundė nutartis, ir teismas jas tenkino, griovimas buvo atidėtas.

Galų gale teismas piliečiui skyrė baudą, įpareigojo parengti statybų dokumentaciją, tačiau niekas iki šiol nesidomėjo, kaip ir kodėl trijų aukštų pastatas nebuvo koreguotas pagal šalyje galiojančius apribojimus statyboms.

Registrų centre šis statinys iš viso nėra registruotas, o dabar jau užsimenama apie senaties terminą.

Ar tai reiškia, kad šalyje nelegalūs statiniai absoliučiai nevaržomai gali išlikti, nes jokia institucija toliau nesidomi, ar buvo tinkamai įgyvendinti teismų sprendimai?

Į šį klausimą atsakė teisininkas Evaldas Klimas, priklausantis advokatų profesinei bendrijai „Walless“.

„Jei yra pradėta savavališka arba neteisėta statyba sklype, Statybos inspekcija privalėjo surašyti aktą, kad tokia statyba būtų nugriauta. Toks įpareigojimas surašomas statytojui, o jei jis nežinomas, surašoma žemės sklypo savininkui. O jei tokių nėra, tuomet Statybos inspekcija pati privalo įvykdyti teismo sprendimą. Nugriauti privalu, jei statybos neįmanoma įteisinti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kas man pasakys, kiek tokių griovimų Statybų inspekcija yra įgyvendinusi?“ – retoriškai klausė advokatas E. Klimas.

Analogija – Maskvos namai

Teisininkas pripažino, kad tokiais atvejais statytojai daro viską, kad tik išvengtų padarinių.

„Sprendimus skundžia teismui, vilkina vykdymo procesą. Analogija šiai Kulių istorijai yra Maskvos namai Vilniuje. Tai rodo tik viena – Statybos inspekcija yra viena svarbiausių institucijų Lietuvoje, kuri turi užtikrinti norminių teisės aktų vykdymą. Bet ką mes vis dažniau matome? Ši institucija yra ypač principinga, jei padaromas mažiausias nuokrypis nuo statybos techninio reglamento. Ir tai ne šiaip nuokrypis, tai nuokrypis nuo inspekcijos vidinės teisės aktų interpretacijos. Tokiu būdu inspekcija bando laimėti bylas ir kovoja su vėjo malūnais“, – nuomonę išsakė advokatas.

Advokato priminta Maskvos namų istorija prasidėjo 2004 m. Pagal 2005 m. parengtą detalųjį planą A. Juozapavičiaus gatvėje Vilniuje buvo galima statyti daugiausia 6 aukštų pastatą, tačiau statytojai dokumentą ignoravo ir statinys iškilo 7 aukštų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. pripažino 2008 m. išduotą Maskvos namų statybos leidimą neteisėtu.

Teismas buvo suteikęs trejus metus, per kuriuos projektas turėjo būti pertvarkytas.

Viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ buvo įpareigoti savo lėšomis nugriauti statinį. Vėliau šis terminas buvo pratęstas.

2022 m. teismas suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai griauti pastatą, o jį pastačiusiai įstaigai skyrė 300 eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

Šių statybų griovimui dabar ieškoma rangovų, tačiau kol kas jų neatsirado.

„Jie turėtų vykdyti įstatymą“

Advokatas E. Klimas pasigenda Statybų inspekcijos iniciatyvos ten, kur jos iš tiesų reikia.

„Aš nežinau, kodėl inspekcijai užkliuvo Palangos apžvalgos ratas. Tačiau galiu tikrai pasakyti, kad tokius pažeidimus, kurie itin piktina visuomenę, kaip, pavyzdžiui, situacija sodų bendrijoje, inspekcija privalo skubiai šalinti. Tačiau mes matome visišką Statybų inspekcijos neįgalumą ir neveiklumą. Trijų aukštų statinys turbūt piktina visus aplinkinius soduose. Tačiau jo niekas negriauna“, – pastebėjo E. Klimas.

Advokatas apgailestavo, kad inspekcija virto institucija, kuri tik surašo popierių, o tolesnė iniciatyva išgaruoja.

„Kodėl taip yra? Nes vykdantys asmenys bijo prisiimti atsakomybę. Aš pats mačiau ne vieną situaciją, kurioje įsitikinau, kad inspekcija įstatymines galias turi. Ar dar nors viena kokiai nors ministerijai priklausanti institucija turi savo įstatymą? Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra vienintelė institucija, kuri turi savo atskirą įstatymą“, – pabrėžė E. Klimas.

Statybų inspekcija turi galių rašyti ne tik privalomuosius nurodymus, bet ir įvykdyti teismų sprendimus.

„Kodėl tai nėra daroma? Galbūt susiformavo tokia veiklos kultūra? Dabartinis inspekcijos viršininkas yra racionalus žmogus, daugybė nereikšmingų bylų buvo baigtos taikos sutartimis. Tikiu, kad jam rūpi, kad teismų sprendimai būtų įvykdyti. Bet yra daug kitų specialistų, kur ir gali slypėti problema. Inspekcija liko popieriukų rašinėtoja. O reikėtų atsisėsti ir pagalvoti, kaip įvykdyti teismų sprendimus“, – kalbėjo teisininkas.

E. Klimas įsitikinęs, kad VTPSI privalėtų turėti rangovą, kuris užsiimtų nelegalių statybų griovimais.

„Įstatymines galias jie turi, tačiau tiesiog to nedaro. Inspekcija yra vykdančioji institucija. Jie turėtų eiti ir vykdyti įstatymą“, – pastebėjo E. Klimas.

Advokatui antrino ir architektė A. Stancikienė, primindama kitų šalių patirtis.

„Dirbant Saugomų teritorijų tarnyboje, mums buvo organizuojamos kelionės į kitas šalis. Matėme, kaip Kroatijoje, Norvegijoje, nustačius valstybinės žemės užėmimo atvejį, pilietis buvo nedelsiant įspėjamas. Jam buvo duodamos trys dienos savo daiktams susirinkti. Atvažiuodavo buldozeris ir ramiai viską nušluodavo. O pas mus kas vyksta? Man atrodo, kad svarbiausia yra tai, kad valstybės prestižas nebūtų numenkintas. Nes valstybės prestižas yra pats brangiausias dalykas. Klausimas, kiek mes vertiname savo valstybę?“ – pastebėjo A. Stancikienė.

Ir paprasta, ir sudėtinga

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis tikino, kad inspekcija vis dėlto imasi nelegalių statinių griovimo.

„Jei pilietis X yra užėmęs valstybinę žemę ir jei tai dar trukdo nutiesti kelią, neišvengiamai jam tą tvorą reikės nugriauti. Procedūra – ir paprasta, ir sudėtinga. Pirmu etapu mes identifikuojame, išmatuojame ir privalomuoju nurodymu paprašome savininko nugriauti. Jei jis nesutinka griauti, mes kreipiamės į antstolius dėl vykdymo“, – tikino A. Stanislovaitis, komentuodamas klausimą dėl Klaipėdos rajone kelio statybas sustabdžiusią tvorą.

VTPSI viršininkas aiškino, kad teisinėje valstybėje pilietis turi teisę skųsti inspekcijos sprendimus.

„Turime daug piliečių, kurie išnaudoja visas teisines galimybes, ir nesvarbu, kad pralaimi teismus. Taip jie laimi laiko. Nuo mūsų fiksavimo iki tam tikro rezultato dažniausiai praeina dveji metai. Deja, taip“, – apgailestavo A. Stanislovaitis.

Jis aiškino, kad per metus inspekcija surašo iki 1,2 tūkst. privalomųjų nurodymų.

„Jei yra teismo sprendimas, įsijungs antstolis. Piliečiai dar skundžia antstolių veiksmus, bet galų gale mes per teismą gauname leidimą vykdyti sprendimą priverstine tvarka. Mes tada samdysime rangovą ir griausime. Su tvoromis yra lengviau, rangovus lengviau rasti. Vadinasi, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo darbai per pusmetį turėtų pajudėti. Jei vėl nebus rasta landa ir vėl nebus mėginimų apskųsti mūsų veiksmus teismui“, – aiškino VTPSI vadovas.

Klausiamas dėl trijų aukštų statinio sodų bendrijoje, A. Stanislovaitis vis tik patikino, kad senatimi pilietis negalėtų remtis.

„Jei surašytas nelegalios statybos aktas, senatis „išsijungia“. Bet turiu įtarimą dėl kitos schemos. Greičiausiai tokie piliečiai kreipiasi į teismus ir aiškina, kad jie kažką daro, ruošia dokumentaciją, o teismai dažniausiai duoda terminus. Mes sėdime ir laukiame, kol teismui įgris ir jis priims sprendimą, kad terminų daugiau nepratęsinės. Tuomet priimamas sprendimas griauti. Bet taip vyksta ne dėl mūsų, o dėl teismų sprendimų. Žinau atvejų, kai taip piliečiai su valstybe žaidžia jau dešimt metų“, – tikino A. Stanislovaitis.

Teisės aktus pažeidę asmenys teismų prašo terminų nukėlimo net ir statinio griovimui.

„Ar tai yra įstatymo spraga? Nežinau. Gal ir galėtų atsirasti nuostata, kad teismai negalėtų tęsti šio proceso be pabaigos. Veikiausiai trijų aukštų pastato sodų bendrijoje projekto niekas nederins, bet labai tikėtina, kad piliečiui teismas ir vėl pratęs terminą. Kodėl teismai taip elgiasi, gal galėtų atsakyti teismų administracija? Deja, tokie procesai vyksta“, – pripažino A. Stanislovaitis.

Tvarkas dar švelnins

Klausiamas, ar reikėtų kokių nors teisės aktų pataisų, kad tokia situacija nesikartotų, A. Stanislovaitis pripažino, kad dabartinės valdžios nuostata yra švelninti statybos sąlygas piliečiams.

„Vyrauja politinė kryptis, kuri leistų piliečiui įsiteisinti arba pačiam nusigriauti statinį. Valstybės institucija į šį procesą įsijungia pačiu kraštutiniausiu momentu. Teismų prerogatyva spręsti, ar valstybei jau laikas įsikišti“, – aiškino A. Stanislovaitis.

Statybos inspekcijos vadovas vis tik pripažino, kad teisingumo, kurio tikisi gyventojai, nesulaukiama.

„Vadinamojo buldozerio nėra, nors to tikisi aplinkiniai. Bet gyvename tokioje valstybėje, kuri duoda šansą piliečiui taisytis. O kai kurie piliečiai tuo piktnaudžiauja. Savo teisėmis kažkas labai gerai naudojasi. Žinau atvejį, kuriame legalumo nebus, bet teismas vis suteikia piliečiui šansą. Deja, taip yra. Kaip institucijos vadovas tuo visai nesidžiaugiu, bet turiu tai pripažinti“, – kalbėjo A. Stanislovaitis.

Jis uždavė retorišką klausimą politikams.

„Jie turėtų atsakyti, kiek ilgai pilietis gali žaisti su valstybe?“ – kalbėjo A. Stanislovaitis.

Inspekcijos vadovas priminė Kuršių nerijoje pernai griautų statinių istoriją.

„O startas juk buvo 2012-aisiais. Griovimas įvyko tik 2025 m. Trūksta teismų praktikos griežtėjimo. Bet šiuo metu valstybė šio klausimo negriežtina. Yra įstatymų leidėjai, yra teismai, kurie prižiūri ir įgyvendina teisingumą, ir yra viena valstybės tarnyba, kuri negali staiga sugriežtėti ir padaryti stebuklo. O teismai visada stoja į piliečio pusę. O ir įstatymuose būna interpretacijų“, – prisiminė A. Stanislovaitis.

Rato nebegriaus?

Klausiamas apie įstatymuose pasitaikančias interpretacijas dėl Palangos apžvalgos rato, A. Stanislovaitis staiga pareiškė, kad sprendimo griauti ratą visai net nėra, nors tokią informaciją išskaitė visi, kas skaitė inspekcijos pranešimą.

„Nėra parašyta, kad yra sprendimas griauti. Yra parašyta – „pašalinti pažeidimą“. Pažeidimą galima pašalinti dviem būdais: nugriauti arba susitvarkyti žemės naudojimo paskirtį. Kiek aš žinau, judama antrąja kryptimi ir greičiausiai tas ratas stovės. Mes konstatavome neatitikimą. Sklypo savininkai turėjo priimti sprendimą“, – paaiškino A. Stanislovaitis.

Paklaustas, ar reikėtų peržiūrėti žemės paskirčių gradavimą, jis atsakymo patarė ieškoti pas politikus.

„Klausimas jiems. Mes esame prižiūrinti institucija. Tai yra politinių diskusijų klausimas. Kažkodėl komercinę paskirtį žmonės supranta kaip pinigų gavimą. Gauti pajamų galima ir rekreacinėje teritorijoje. Tik teisės aktuose labai tiksliai išaiškinta, kas gali būti rekreacinės paskirties teritorijoje. Jose apžvalgos rato ir maitinimo kioskų nėra. Pinigų gavimas už paslaugą ir sklypo paskirtis nebūtinai tiesiogiai susiję su komercine paskirtimi“, – patikino A. Stanislovaitis.

Išgirdęs apie architektų pastabą, kad žemės sklypų paskirčių skirstymą vertėtų keisti, viršininkas šios minties nepuolė neigti.

Miške kioską statyti galima?

Jei tvarkose nurodyta, kad rekreacinės paskirties žemėje negalima statyti nei apžvalgos rato, nei maitinimo kiosko, kodėl kavinę ar pramogų parką galima įrengti miškų ūkio ir rekreacinių miškų sklypuose?

Į tokį klausimą mėgino atsakyti Seimo narys, buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Nejaugi rekreacija Lietuvoje yra tik visuomeninė? Ji yra ir komercinė. Rekreacinių objektų šalyje labai daug, visi jie – komerciniai. Mano galva, žemės sklypo naudojimo paskirtys yra sovietinė atgyvena. Reikėtų imtis įstatymo pataisų“, – pripažino S. Gentvilas.

O dėl Klaipėdos rajono Kulių kaime esančio trijų aukštų statinio sodų bendrijoje buvęs aplinkos ministras S. Gentvilas nutarė pasidomėti atskirai: gal jau vertėtų su statybomis surinktą medžiagą persiųsti prokuratūrai.

Asta Aleksėjūnaitė

klaipeda.diena.lt