KRETINGA – MAŽASIS LIETUVOS VATIKANAS
Kretingos rajonas – turtingas kraštas. Čia galite rasti ne vieną lobį. Tik lobis ne auksu žibės. Lobis, kurį atrasite, suteiks daugiau žinių, dvasinio gėrio, emocinio ir fizinio poilsio, smagių akimirkų. Kretingos vardas dažnai siejamas su mažuoju Lietuvos Vatikanu. Kodėl? Ogi todėl, kad Kretingoje veikia net penki vienuolynai, dvi bažnyčios ir kiti, ne mažiau svarbūs, sakralinės kultūros objektai. Kiekvienas jų saugo daugybę gražių istorijų ir paslapčių.
Vienas pagrindinių traukos objektų yra Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Bažnyčią ir vienuolyną, anot legendos, J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Dievo Motinai už laimėtą mūšį prie Salaspilio.
Vienuolyne ir bažnyčioje saugomi neįkainojami istoriniai objektai – knygos, paveikslai, religinis inventorius. Iki šiol čia galima pamatyti vienas seniausių durų Lietuvoje, seniausius šalyje veikiančius vargonus, stebuklingą Šv. Antano paveikslą, Chodkevičių šeimos sarkofagus, kriptas.
Pakvietęs į Kretingą pranciškonus, J.K. Chodkevičius tikėjo, kad jo dvasiniai patikėtiniai Kretingą ves teisingu keliu. Pranciškonai į miestą atsinešė ne tik tikėjimą, bet geriausias švietimo bei kultūros tradicijas. Iki šiol pranciškonai vykdo miesto įkūrėjo valią – bažnyčią gausiai lanko vietiniai tikintieji ir piligrimai iš svetur, ansamblyje vyksta klasikinės muzikos koncertai, mokslinės konferencijos.
Daugiau negu 400 metų Kretingoje veikiantis pranciškonų vienuolynas sudarė puikias sąlygas kurtis ir kitoms kongregacijoms. Be vyrų pranciškonų vienuolyno, mieste yra net keturi moterų vienuolynai. Arčiausiai bažnyčios įsikūrusi Švč. Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija. Vienuolės dirba mokykloje, pas save priima vaikus, taip pat dvasinės pagalbos ieškančius žmones. Dar viena pranciškoniškos šeimos dalis - Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Seserys padeda puošti bažnyčią, ruošia vaikus Pirmajai Komunijai. Taip pat lanko vienišus žmones, ligonius, o pagrindinis jų tikslas yra apaštalauti tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Dievo Meilės Misionierių kongregacija: seserys lanko šeimas, rūpinasi vargstančiais, namų neturinčiais žmonėmis. Pats uždariausias ir paslaptingiausias Šv. Klaros seserų vienuolynas. Seserys gyvena uždarą, kontempliatyvų gyvenimą.
Kretingos liuteronų istorija mieste siekia XVI amžių. Per keletą šimtmečių liuteronų bendruomenė turėjo ne vienerius maldos namus, kol 1899 metais buvo pašventinta šalia Rotušės aikštės stovinti neogotikinė liuteronų evangelikų bažnyčia. Prie jos atsiradimo prisidėjo ne vienas žmogus. Štai grafai Tiškevičiai, nors lankėsi Romos katalikų bažnyčioje, padovanojo beveik visus rąstus, reikalingus statyboms. Kretingos žydų bendruomenė paaukojo pinigų tam, kad liuteronai galėtų nusipirkti vitražus. Prūsijos karalius Vilhelmas II – padovanojo nemenką sumą pagrindiniam altoriui įrengti. Šioje bažnyčioje didžiausias turtas yra vieninga bendruomenė. Tačiau yra ir materialių lobių. Liuteronų bažnyčioje galima pamatyti dar 1785 metais garsaus vargonų meistro Johanno Preusso Karaliaučiuje gamintus vargonus.
Visus, įvažiuojančius ar išvažiuojančius iš Kretingos miesto, pasitinka bei palydi analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius. Monumento aukštis siekia 12 metrų, o sutemus jis ryškiai šviečia. Šiuolaikišku ir unikaliu kryžiumi Kretingos pranciškonai įamžino 400 metų jubiliejų – prieš tiek laiko pranciškonai Kretingoje pradėjo savo veiklą.
Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Iškilmėse apsilankė pats tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Per karą ir sovietmetį buvo sunaikintas balto marmuro Lurdo grotos altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros, anuomet pargabentos iš Prancūzijos.
Vienas lankomiausių kapų senosiose Kretingos kapinėse yra vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambraziejus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambraziejus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Kiekvieną pacientą J. A. Pabrėža palydėdavo malda, aprūpindavo gydomaisiais augalų mišiniais. Daugybė žmonių jam buvo dėkingi už pasitaisiusią sveikatą ar net išgelbėtą gyvybę. Tėvui Ambraziejui mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu, ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių. Tikima, kad pasimeldus prie šio vienuolio kapo, vyksta sveikatos stebuklai.
Sakralinių objektų galima rasti ir už Kretingos miesto ribų. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta koplyčia – krikščioniškos kultūros atspindys.
Įdomią istoriją turi Tūbausių kaimo šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia: pradžioje buvusi medinė, susiklosčius palankioms aplinkybėms buvo perstatyta tvaresnėmis medžiagomis.
Įspūdinga savo architektūriniu stiliumi yra medinė Laukžemės šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia – vaizdas vertas atviruko. Pati bažnyčia pastatyta XIX a. viduryje, tačiau jos viduje esantys lobiai yra gerokai senesni.
Šiuolaikiška, kukli šv. Motiejaus bažnyčia stovi Kūlupėnų kaime. Tai bendruomenės vieningumo ir gerumo įrodymas. Sklypą bažnyčiai padovanojo dvi kūlupėniškės, o dar viena – padovanojo klebonui sklypą, kurį pardavus užteko pinigų statybų pradžiai.
Visai neseniai, Žibininkuose, HBH pramogų komplekso įkurtame skulptūrų parke, pastatyta 10 m aukščio Kristaus Atpirkėjo skulptūra. Tai Rio de Žaneire stovinčios skulptūros replika, kuri keturis kartus mažesnė už originalą. Skulptūra simbolizuoja tai, kad mes tiesiame pagalbos rankas padėti vieni kitiems.
Tai tik keletas įdomesnių sakralinių objektų Kretingos rajone. Atvykę pamatysite jų žymiai daugiau.
Liuteronų bažnyčią vasaros sezono metu (nuo 06.01 iki 08.31) galima aplankyti kiekvieną šeštadienį nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Ne sezono metu sekmadieniais - pusę valandos prieš mišias arba pusę valandos po mišių.
Artimiausių mišių Kretingos liuteronų bažnyčioje laikas:
kovo mėn. 24 d. – 11val., 30 d. – 19 val., 31 d. – 11 val.;
balandžio mėn. 14 ir 28 dienomis -11val.;
gegužės mėn. 5 d. – 13 val., 12 d. – 11 val., 19 d. – 13 val., 26 d. – 11 val.
5 Kretingos vienuolynus, Chodkevičių šeimos kriptą, bažnyčios bokštą galima aplankyti tik Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojamų ekskursijų metu. Daugiau informacijos apie tai skaitykite www.aplankykkretinga.lt
Kaimų bažnyčios ir koplyčios lankytojams atveriamos tik per mišias ir atlaidus. Nesant progos lankymas galimas tik iš išorės.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Ketvirtadienį tarnybos skubėjo į avariją Klaipėdos rajone. Pranešama, jog nukentėjo žmogus.
Palangos senosios gimnazijos mokiniai išvyko į Erasmus+ programos mainų kelionę į Vokietiją, kur juos svetingai priėmė Augustum-Annen gimnazija.
Grupė „Latvian Blues Band“ klube "Vandenis"
2019 12 30 | Rubrika: Ką ir kur veikti Palangoje
„Belfaste“ Palangos centre – skanu ir jauku kaip „Belfaste“ Šiaurės Airijoje
Linas JEGELEVIČIUS, 2016 02 11 | Rubrika: Verslas pinigai
Ar gali vasario pradžioje Palangoje atidarytas restoranas sėkmingai gyvuoti? Centre, priešais miesto Viešąją biblioteką, duris atvėręs šeimos restoranas „Belfastas“ klientų jau nestokoja: smalsu, skanu, patogu. Svarbiausia, čia dirbantis Londone mokslus baigęs šefas Audrius Kukšta pasiryžęs parodyti, kaip reikia gaminti, kad garsas apie...
„Auksinis feniksas“ – Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojui Nerijui Stasiuliui 2
„Palangos tilto” informacija, 2013 12 02 | Rubrika: Miestas
Iš „Auksinio fenikso” apdovanojimų ceremonijos, šiemet surengtos Anykščių kultūros centre, praėjusį penktadienį Palanga sulaukė puikios žinios – „Auksinis feniksas“ Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojui Nerijui Stasiuliui įteiktas kaip geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui.
Ansamblio „Bočiai“ šokėjai viešėjo Tauragėje
Janina SERAPINIENĖ Palangos kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblio „Bočiai“ vadovė , 2013 12 02 | Rubrika: Kultūra
Praėjusį šeštadienį Palangos kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblio „Bočiai“ šokėjų grupė dalyvavo IX-ajame respublikiniame tautinių šokių festivalyje „Susibėgę patrepsėkim“, kuris vyko Tauragės kultūros rūmuose.
Mažieji palangiškiai kalba žemaitiškai, o rudenį – ir aukštaitiškai
2012 03 22 | Rubrika: Kultūra
Palangos viešojoje bibliotekoje vyko vienas iš etnokultūros plėtros programos renginių. Jo metu vaikai iš mūsų kurorto mokyklų ir darželių šoko, pasakojo ir dainavo žemaičių tarme.
Buvęs ministras sulaukė politinės karjeros saulėlydžio 1
Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 03 22 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis
Beveik prieš dvylika metų prasidėjęs Palangos liberalcentristo Raimundo Palaičio svaiginantis skrydis į Lietuvos politikos olimpą, panašu, kad baigėsi skaudžiu kritimu.
Sunkmečio prispausti žmonės traukia į užsienį
Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 17 | Rubrika: Sveikata
Prieš akis užsitrenkiančios durys – esi bedarbis. Tūkstantinės eilės Darbo biržoje bei jokios prošvaistės rasti darbą ir užsitikrinti stabilias pajamas. Tokios realybės vedini lietuviai vis dar tikisi užsienyje atrasti jei ne aukso kasyklas, tai bent galimybę nelikti alkanam.
Akis badantys vaizdai arba kova už lietuviškus užrašus
Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 13 | Rubrika: Miestas
Reprezentatyvi J.Basanavičiaus gatvė svečius vis dar pasitinka akis badančiais vaizdais. Jau pačioje Palangos simboliu tapusios gatvės pradžioje išnyra ne itin lietuviškai skambantys užrašai. Tiesa, visoje Palangoje dviprasmiškų užrašų nėra daug.
