NAUJIENŲ PABIROS

Palangos tiltas, 2014-01-06
Peržiūrėta
1989
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Dauguma šalies dienraščių nebespausdina pirmadienio numerių.
Dauguma šalies dienraščių nebespausdina pirmadienio numerių.

Laikraščiai: vakar dieną skaitytojų nepasiekė daugumos šalies dienraščių: nuo sausio 1 dienos Lietuvos nacionaliniai dienraščiai atsisako savo pirmadienio numerių. Tokį sprendimą dienraščių vadovai priėmė atsižvelgdami į tai, kad žiniasklaidos vartotojų įpročiai keičiasi, pajamos iš reklamos yra sumažėjusios, o spaudos sąnaudos – didelės.
Atsisakyti būtent pirmadienio laikraščių nuspręsta dėl to, kad tai buvo mažiausiai reklamos surinkdavę, vadinasi, ir nuostolingiausi numeriai. Visuomenei jie buvo itin svarbūs, nes po savaitgalio pirmadienio spaudos temas perimdavo ir plėtodavo kitos žiniasklaidos priemonės – radijas, televizija bei internetas.
Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius LRT.lt yra įspėjęs, kad šis pasikeitimas turės įtakos visos žiniasklaidos turiniui – bus daugiau dėmesio skiriama kriminaliniams įvykiams.
Pirmiausiai apie apsisprendimą atsisakyti pirmadienio numerio pranešė „Lietuvos rytas“, vėliau – „Respublika“, „Lietuvos žinios“ ir „Verslo žinios“.



Dujos: „Lietuvos dujų“ aptarnaujamiems ir buityje gamtines dujas vartojantiems gyventojams nuo trečiadienio įsigalioja nauji kainų tarifai. Skirtingoms vartotojų grupėms dujų kaina mažėja vidutiniškai 5 centais.
Gamtinių dujų kaina gyventojams susideda iš dviejų dalių: pastoviosios – mėnesinio mokesčio, nepriklausančio nuo suvartoto dujų kiekio, ir kintamosios dalies, mokamos už suvartotą gamtinių dujų kubinių metrų kiekį.
Pirmajam vartotojų pogrupiui, suvartojančiam iki 500 kub. m gamtinių dujų per metus, pastovioji dalis šiemet lieka nepakitusi ir sudaro 1,95 Lt per mėnesį. Tuo tarpu kintamoji dalis mažėja nuo 2,71 lito už kub. m iki 2,67 lito už kub. metrą.
Vartotojams, per metus sunaudojantiems nuo 500 kub. m iki 20 tūkst. kub. m dujų, mažės abi kainos dedamosios. Abonentinis mokestis jiems atpigs 5 centais ir sudarys 13,76 Lt, kintamoji dalis mažės nuo buvusių 2,09 lito iki 1,87 lito už kub. metrą.
Trečiasis vartotojų pogrupis, kurio gamtinių dujų poreikis viršija 20 tūkst. kub. m. per metus, mokės tokio paties dydžio – 13,76 lito – abonentinį mokestį ir 1,84 lito už kiekvieną sunaudotą gamtinių dujų kub. metrą.
Minėtieji gamtinių dujų tarifai galios pirmąjį 2014 metų pusmetį.
Dujų tarifus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienašališkai nustatė lapkričio pabaigoje. „Lietuvos dujos“ tuo metu tarifus prašė mažinti dar penkiais centais.


Paukščiai:
pamario ornitologai pastebi neįprastą reiškinį: rudenį vėliau migruoti pradėję paukščiai, kai kurie – vis dar Lietuvoje. O vasarį jau laukiama pirmųjų iš šiltų kraštų grįžtančių sparnuočių.
Sausį žydinčios pienės ar sužaliavęs šeivamedis jau beveik nebestebina. Kaip ir Pamaryje, Nemuno deltoje – gausūs žąsų, gulbių, varnėnų ir net pempių, paprastai žiemoti traukiančių į Prancūziją bei Ispaniją, būriai. Padangėje skraido jūriniai ereliai, tarsi pavasarį – ūbauja didieji apuokai. Ši žiema pamario ornitologus nustebino – gruodžio viduryje aptikta mūsų kraštuose žiemojanti raiboji pelėda. Paprastai šie paukščiai laikosi Skandinavijoje.
Ornitologas pastebi, kad žiema gerokai vėluoja, dalis paukščių nespės pasitraukti ir žus. Nors pagrindinė bėda tuomet yra ne šaltis, o maisto trūkumas.
„Anksčiau, kai žiemos būdavo normalios, tai pirmieji, kai atšildavo, pasirodydavo varnėnai ir kovai. O dabar viskas šiek tiek vėluoja, gamtos ciklas pasislinko. Nenustebčiau, jeigu kovo mėnuo būtų šaltesnis už gruodį“, – tęsė V. Jusys.

„Palangos tilto“, ELTA, lrt.lt inf.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Finansų ministerijos pateikti Gyvenimo kokybės indekso (GKI) duomenys džiugina: vis daugiau Lietuvos regionų savivaldybių patenka į penketukus, kuriuose gyvenimo kokybė verslumo, švietimo, viešosios infrastruktūros ir kitais atžvilgiais yra itin gera.



Planuojama, kad neilgai trukus Palanga turės modernų ekstremalaus sporto aikštyną – jau yra paskelbtas konkursas šio aikštyno projektavimui, laukiama projektinių pasiūlymų.


Rugsėjo pirmąją savaitę Palangoje, Jūratės ir Kastyčio skvere, eksponuojama analogų pasaulyje neturinti inovacija – multifunkcinė „Suneco“ viešųjų erdvių stotelė.    



Šventosios uosto ateitį ima traukti migla

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 02 12 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Kaip saulės patekėjimo Šventosios uostelio atgimimo laukiantiems šventojiškiams šią savaitę buvo brūkštelėta, kaip šlapiu skuduru per veidą. Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje Šventosios uosto statybos projektui, automėgėjų terminais kalbant, buvo užtrauktas rankinis stabdis.


Plėšikai: sekmadienį Palangoje du plėšikai per langą pateko į Žemdirbių gatvėje esantį namą, kuriame gyvena 1937 m. gimusi moteris G. R. Nepažįstami vyrai moterį mušė ir reikalavo pinigų, vėliau iš nusikaltimo vietos pabėgo. Garbaus amžiaus palangiškė po šio įvykio gydoma reanimacijos skyriuje.  


Naujienų pabiros

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 10 14 | Rubrika: Miestas

Vizitas: penktadienį Palangoje lankėsi bei su miesto vadovais susitiko Jaltos (Ukraina) meras Sergej Ilaš bei Jaltos savivaldybės administracijos specialistai. Šios viešnagės tikslas – užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Palanga.


Palanga tapo apdovanojimų „Travel.ru žvaigždė“ nugalėtoja, o tai įrodo kurorto indėlio į Lietuvos turizmą svarumą ir reikšmę.


Maždaug prieš mėnesį palangiškė Justina Sabina Pocienė išleido knygą „Ikimokyklinis mokymas: raida, pedagoginės sistemos“. „Visą gyvenimą kaupiau užrašus, knygas, studentų darbus apie ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagoginį ugdymą. Jau dešimt metų nebedirbu tiesioginio darbo universitete, todėl mąsčiau, ką man daryti su šiuo „turtu“. Jis man naudos jau nebesuteiks ateityje, todėl buvę...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius