Karo įtaką investicijoms lietuviai vertina racionaliau nei vertino pandemiją. Geru pavyzdžiu tapo vieno projekto Palangoje finansavimas

Stebint per sutelktinį finansavimą į nekilnojamąjį turtą investuojančius žmones, matyti, kad šiomis savaitėmis jie elgiasi kur kas ramiau, nei elgėsi prieš du metus, tik prasidėjus Covid-19 pandemijai. Geru pavyzdžiu tapo vieno projekto Palangoje finansavimas.

Tada, 2020 m. kovą, jautėsi reikšmingas investicijų sulėtėjimas, grįžimui į normalų ritmą prireikė kelių mėnesių. Šiuo metu, stebint investuotojų elgseną nuo vasario 24 dienos, jau galime konstatuoti, kad arba lietuviai per pandemiją išmoko kitaip vertinti rizikas ir tapo ramesni, racionalesni, arba jie vertina, kad karas Ukrainoje NT rinkai įtakos neturės. Tiesą sakant, ir verslas, ieškantis finansavimo, taip pat nemažina tempų, o priešingai – juos didina. Mes šiuo metu turime kur kas ilgesnę laukiančių įmonių „eilę“, nei turėjome panašiu metu pernai ar 2021 metų pabaigoje, prieš prasidedant žiemos „atostogoms“.

„Profitus“ turi per 22 tūkstančius registruotų klientų, taigi, imtis statistikai gana plati. Panagrinėjus, kaip investuotojai elgėsi prieš dvejus metus, kai 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas pirmasis karantinas, ir kaip elgiasi Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, matome, kad šie metai yra nepalyginamai ramesni. 

Pavyzdžiui, per pirmas 2 kovo savaites mes matome 3 kartus didesnį aktyvių investuotojų skaičių. Tai yra žmonės, kurie nuolat investuoja. Vieni gana dideles sumas, siekiančias kelis ar keliolika tūkstančių eurų, kiti – mažesnes, bet į kelis projektus. Treti palikę automatinį investavimą, kai sistema pati nuskaičiuoja nustatytą sumą, jeigu projektas atitinka sistemoje pažymėtus kriterijus.

Nelabai pakito ir investavimo greitis, tai yra, laikas, per kurį žmonės sutelkia reikalingą sumą. Jis kaip buvo nuo keliolikos valandų iki kelių dienų, taip ir liko. Geru pavyzdžiu tapo vieno projekto Palangoje finansavimas, startavęs vasario 23 d. Reikėjo sutelkti pusę milijono eurų. Kitą dieną, prasidėjus karui, pagalvojome, kad procesai gali užtrukti ilgiau nei planuota. Tačiau taip neatsitiko, reikalingą sumą žmonės sutelkė per 4 dienas.

Ką rodo ši statistika ir pavyzdžiai?

Kelis niuansus. Vienas – žmonės racionaliau vertina rizikas ir jau per pandemiją pamatė, kad Lietuva pajėgi susitvarkyti su įvairiais nesklandumais. Tai parodo pasitikėjimą ir valdžios sprendimais, ir NT rinkos stabilumu. 

Antra, jau matome informaciją apie labai greitai užsipildančią nuomos rinką, tam įtakos, be abejo, turi augantis pabėgėlių srautas. Ne tik iš Ukrainos, bet ir Rusijos bei Baltarusijos. Reiškia, NT projektai turi ateitį, nes būsto poreikis nuomai tik augs.

Trečia, nepaisant visų mūsų šaliai tenkančių išbandymų, verslai demonstruoja gerus rezultatus, žmonių pajamos nemažėja, o stabiliai auga. Kaip ir infliacija. Todėl neslopsta, o priešingai, tik didėja susidomėjimas įvairiais investavimo būdais. Nekilnojamasis turtas Lietuvoje vis tiek vertinamas kaip vienas patikimiausių būdų investuoti santaupas, ir to lietuvių požiūrio negali niekas pakeisti.

Taip, rinka dar gali patirti įvairių išbandymų, tačiau matydami „sausą statistiką“ galima teigti, kad pastarosios 4 savaitės ženklių pokyčių investicijų į NT pasaulyje neatnešė. Nuotaika rami ir netgi nuosaikiai optimistinė dėl jau minėto augančio būsto nuomai poreikio.

Monika Lenčickaitė, „Profitus“ marketingo vadovė 

www.DELFI.lt