AR GRENLANDIJOJE ŽLUGS NATO?
Prof. Dainius Žalimas
Europos Parlamento narys
Klausimą reikia kelti būtent taip, nes ne ribota JAV intervencija į Venesuelą, kuri gali būti nebent tik įžanga, ir ne Irane sprendžiasi transatlantinės Vakarų valstybių bendrijos egzistencinė dilema. Ji sprendžiama būtent toje didžiulėje, tolimoje ir iki šiol daugelio nepastebėtoje, ledu padengtoje atšiaurioje saloje, kurioje gyvena vos 57 tūkst. žmonių. Tiksliau, tolesnis šios, atrodytų, Dievo pamirštos, salos likimas gali lemti ne tik tarptautinės teisės, bet ir stipriausio bei didžiausio kolektyvinės gynybos aljanso ateitį.
Niekada anksčiau nebūčiau pagalvojęs, kad teks rašyti tokį, atrodo, savaime suprantamą tekstą, kad niekas negali tiesiog panorėjęs pasiimti kitos valstybės teritorijos dalį ir kvestionuoti jo paties pripažintą kitos valstybės teritorijos vientisumą. Juolab tikrai nebūčiau pagalvojęs, kad toks tekstas bus ne apie rusiją, o apie JAV. Ir tai yra pats trumpiausias atsakymas, kodėl Grenlandijos likimas gali turėti dramatiškų pasekmių visai Vakarų valstybių bendrijai.
Rusiški argumentai Trumpo teritorinėms pretenzijoms
Trumpo administracija dabar nuolat kartoja, kad Grenlandija turi būti JAV dalis. Pats Trumpas pareiškė, kad joks kitas variantas jam yra nepriimtinas. Žvelgdamas į pasaulį tarsi nekilnojamojo turto agento akimis, jis teigia, kad tik turint Grenlandiją kaip nuosavybę gali būti patenkinti JAV interesai.
Reikalavimas perimti Grenlandiją iš Danijos grindžiamas pirmiausia JAV (kartais dar nurodoma NATO) saugumo interesais. Tariamai, Danija pati negali deramai pasirūpinti saugumu Arkties regione. Atseit, jeigu Grenlandijos nepasiims JAV, tada ją užims rusija arba Kinija, nors bent jau kol kas nėra absoliučiai jokio pagrindo tikėti tokių šių blogio ašies valstybių ketinimų realumu ir pajėgumais šią salą okupuoti. Visiškai atviras ir jokiais įrodymais nepagrįstas melas yra apie rusijos ar Kinijos laivus, neva supančius Grenlandiją.
Kartu viena lojaliausių amerikiečiams NATO sąjungininkė, su JAV 1949 metais steigusi Aljansą, Danija yra žeminama patyčiomis dėl tariamo silpnumo: teigiama, kad Grenlandija saugoma „kelių šunų traukiamų rogių kinkinių“. Nors tai neturi jokio pagrindo atsižvelgiant tiek į pačios Danijos pastangas didinti savo karinį pajėgumą Grenlandijoje, tiek į faktą, jog Grenlandijoje įkurdinta JAV karinė bazė.
Kriminalinio pasaulio stiliumi Danija įžeidinėjama ir žeminama taip pat dėl to, kad apskritai valdo Grenlandiją, turi suverenias teises (teisinį titulą) į šią salą. Anot Trumpo, „vien todėl, kad prieš 500 metų jie (danai) ten turėjo valčių prieplauką, dar nereiškia, kad jie turi tą žemę“. Tą patį ne mažiau įžūliai transliuoja Trumpo administracijos vadovo pavaduotojas Stephenas Milleris interviu CNN. Jis formuluoja taip: „tikrasis klausimas, kokia teise Danija grindžia savo kontrolę Grenlandijoje? Koks yra jų teritorinės pretenzijos pagrindas? Kokiu pagrindu Grenlandija yra Danijos kolonija?“. Tai jo žmona socialiniuose tinkluose dažo Grenlandijos teritoriją JAV vėliavos spalvomis su prierašu „greitai“.
Jeigu tai nebūtų oficialūs asmenys – prezidentas ir aukštas jo administracijos narys, visos šios šnekos galėtų būti nurašytos marginalų kliedesiams. Nes diskutuoti čia nėra apie ką: taip, būtent įsikūrus tam tikroje niekieno (terra nullus) žemėje buvo įgyjamas suverenitetas tai teritorijai klasikinės tarptautinės teisės laikais. XVII a. suintensyvėjo Danijos ir Norvegijos karalystės ekspedicijos į Grenlandiją, kuri 1721 m. tapo šios karalystės kolonija, o pagal 1814 m. Kylio sutartį, Danijos ir Norvegijos sąjungai iširus, atiteko Danijai. 1953 m. Grenlandija buvo dekolonizuota jai tapus visuotinai, įskaitant JAV, pripažinta Danijos Karalystės dalimi. Bet kuriuo atveju šis istorinis ekskursas yra labiau žiniai, nes visiškai pakanka to, kad pagal valstybių teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamybės principus, kurių laikytis tiek pagal Jungtinių Tautų Chartiją, tiek pagal 1975 m. ESBK Helsinkio baigiamąjį aktą įsipareigojo ir Danija, ir JAV, Grenlandijos priklausomybė Danijai negali būti kvestionuojama, juolab istorinio pobūdžio argumentais. O, tiesą sakant, jokių istorinių argumentų JAV neturi: kam jau kam, o amerikiečiams Grenlandija niekada nepriklausė.
Taigi Trumpo ir Millerio keliamos abejonės Grenlandijos priklausomybe Danijai yra vertos dar mažiau nei, pavyzdžiui, klausimas, kokiu pagrindu JAV priklauso Teksasas (atsiskyręs nuo Meksikos Teksasas 1845 m. buvo iš pradžių buvo vienašališkai aneksuotas JAV, tik vėliau tam pritariant ir pačiam Teksasui). Ir jau gerokai rimčiau tada skambėtų klausimas dėl Havajų priklausomybės JAV, nes 1898 m. JAV įvykdyta Havajų aneksija taip ir liko vienašalė po amerikiečių organizuoto perversmo, panaikinusio Havajų karalystę. Tai primenu viso labo dėl to, kad būtų matyti Trumpo ir Millerio abejonių Danijos suverenitetu Grenlandijoje absurdiškumas. Jokio pagrindo tarptautinėje teisėje panašios abejonės Danijos ar JAV suverenitetu jų teritorijoms savaime negali turėti.
Apskritai Trumpo ir jo administracijos pretenzijos į Grenlandiją yra identiškos rusų „argumentams“, kodėl 1940 m. reikėjo aneksuoti Baltijos šalis. Turbūt ne kartą teko girdėti tezes, kurios paskelbtos, pavyzdžiui, 2020 m. liepos 20 d. rusijos URM komentare, kad Baltijos šalių prijungimas (kaip ir Molotovo–Ribentropo paktas) buvo būtinas saugumo užtikrinimo tikslais; kitaip tariamai Baltijos valstybės galėjo tapti nacistinės Vokietijos placdarmu agresijai prieš SSRS. Kuo gi čia ne pretenzijos į Grenlandiją grindimas tuo, kad ji tariamai gali tapti rusijos ar Kinijos grobiu? O abejonės Grenlandijos priklausomybės Danijai pagrindu asocijuojasi su lygiai taip pat absurdiškai skambančiomis rusijos abejonėmis Ukrainos, kaip tariamo dirbtinio darinio, valstybingumu, ar Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimu 1918 m. ir jos atkūrimu 1990-1991 m. Kaip čia neprisiminsi ir „istorinių“ rusijos argumentų pretenzijoms į Krymą ar Donbasą. Tuo tarpu kai kurių JAV kongresmenų iniciatyvos priimti aktą dėl Grenlandijos aneksijos mėgdžioja net dar neužimtų Ukrainos dalių (Chersono ir Zaporožės sričių) aneksiją rusijos „parlamento“ aktais. Na, ir, žinoma, Trumpo administracijos atstovai geriau už Grenlandijos gyventojus „žino“, ko reikia jų gerovei. Taip, kaip rusija visada skelbiasi žinanti tikruosius „pribaltų“, ukrainiečių ir bet kurių kitų tautų interesus, kurie, žinoma, priešingi tų šalių „valdančiųjų elito“ interesams.
Grasinimas jėga, pažeidžiantis tarptautinę teisę
Kartu Trumpas ir jo administracija palaiko tam tikrą neapibrėžtumą: vieną dieną neatmetamas jėgos panaudojimas, kitą dieną kalbama apie Grenlandijos pirkimą. Trumpas teigia, kad Grenlandija bus paimta lengvuoju ar sunkiuoju būdu ir deklaruoja net paaukosiąs NATO, jei tektų rinktis tarp jos ateities ir Grenlandijos prijungimo. Buvo nepatvirtintų pranešimų, kad Trumpas net nurodęs rengti Grenlandijos užėmimo planą, bet tam neva pasipriešino aukščiausi karininkai.
Tad tenka konstatuoti, kad tokiu būdu išsakomos niekuo nepagrįstos JAV teritorinės pretenzijos Danijai prilygsta prieš kitos valstybės teritorinį vientisumą nukreiptam grasinimui jėga, kurį draudžia JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalis. Taip pat jos nesuderinamos su valstybių suverenios lygybės, teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamybės principais, kaip minėta, įtvirtintais JT Chartijoje ir 1975 m. ESBK Helsinkio baigiamajame akte.
Kodėl daromas toks šiurkštus, galintis peraugti į agresiją, tarptautinės teisės pažeidimas? Bent jau iš dalies tai paaiškina Trumpo ir Millerio požiūris į tarptautinę teisę kartu su visais jos principais, kuri jiems tiesiog neegzistuoja. Tik bendraminčių aiškinimas kiek skiriasi. Štai Milleris sako: „galite, kiek tik norite kalbėti apie tarptautines subtilybes ir visa kita. Bet mes gyvename pasaulyje, realiame pasaulyje, kurį valdo jėga, kurį valdo galia“. Trumpas gi atrodo labiau „humaniškas“ ir kartu komiškas pareikšdamas, kad jam „nereikia tarptautinės teisės“, nes pakanka jo asmeninės sąžinės: „mano paties moralė, mano paties protas, tai vienintelis dalykas, kuris gali mane sustabdyti“. Nežinau, kaip su protu (tegul sprendžia kiti), bet nuolatinis melas ir blefavimas savaime daug pasako apie moralę. Apie ją konkrečiau pasako, pavyzdžiui, akivaizdžiai nusikalstami įsakymai naikinti visus taikinius jūroje prie Venesuelos krantų, taip pat lengvai žarstomi pažadai padėti sukilusiems ir savo gyvybėmis už laisvę mokantiems iraniečiams, nors jų, tikėtina, neketinama ir net nėra galimybių įvykdyti.
Tarpusavio pasitikėjimo klubo žlugimas?
Girdint tokią JAV vadovybės poziciją dėl Grenlandijos tampa išties nebejuokinga. Tai yra ne tik grėsmė visai tarptautinio saugumo sistemai ir tarptautinei teisei. Toks absoliutus teisinis nihilizmas būtent ir grasina sugriauti iš vidaus NATO, kuri yra žinoma kaip vertybiniu bendrumu, be kita ko, teisės viršenybe, taip pat tarpusavio pasitikėjimu ir solidarumu grindžiamas Šiaurės Amerikos ir Europos sąjungininkių klubas.
Šiaurės Atlanto Sutarties tekste net šešis kartus įvairiais aspektais išreiškiamas sąjungininkių įsipareigojimas JT Chartijai, tikslams ir principams. Šalys taip pat įsipareigoja ne tik negrasinti jėga, jos nenaudoti ir ginčus spręsti taikiai (1 straipsnis), bet ir kartu stiprinti savo laisvas demokratines institucijas, šalinti tarpusavio prieštaravimus ekonominėje ir kitose srityse (2 straipsnis).
Šiaurės Atlanto Sutartis numato ir kaip turėtų būti sprendžiami bendro saugumo klausimai. Jeigu saugumui Arkties regione iš tikrųjų yra kilusi grėsmė, pagal 4 straipsnį JAV gali inicijuoti sąjungininkių konsultacijas, po kurių būtų priimti būtini sprendimai. Tuo tarpu rusijai ar Kinijai atgrasinti visiškai pakanka visiems žinomo Sutarties 5 straipsnio apie kolektyvinę gynybą. Jo pagrindu turi būti parengti visų Aljanso šalių, įskaitant Danijai priklausančią Grenlandiją, bendros gynybos planai.
Šiaurės Atlanto Sutartį savaime papildo dar 1951 m. JAV ir Danijos sudarytas susitarimas dėl Grenlandijos gynybos, pagal kurį JAV turi karinę bazę Grenlandijoje ir teisę didinti, kiek būtina, savo karinį kontingentą ir plėtoti būtiną karinę veiklą (dabar yra apie 150, kadaise buvo virš 1 tūkst. karių).
Taigi, jei iš tikrųjų JAV aneksuotų Grenlandiją, tai būtų NATO mirtis tiesiogine šio žodžio prasme. Tačiau jau ir dabar galime kalbėti apie ilgalaikes neigiamas pasekmes Aljansui, nes kyla rimtų abejonių dėl galingiausios jo valstybės patikimumo.
Ar NATO ir ES reakcija į JAV teritorines pretenzijas yra pakankama? Akivaizdžiai kol kas ne. Šešių didžiausių Europos valstybių – Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Lenkijos lyderiai solidarizavosi su Danija, pabrėžę, kad nenustos ginti JT Chartijos principų, įskaitant „suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamybę“. Tačiau geras klausimas, kodėl dar neturime atitinkamo bendro visų ES valstybių ir JAV adresuoto likusių NATO sąjungininkių pareiškimo.
Tam tikrą viltį suteikia prabundanti europinių NATO valstybių iniciatyva organizuoti Arkties regiono ir Grenlandijos saugumą stiprinančią karinių pajėgų operaciją, kuri galėtų aplenkti blogiausio scenarijaus Trumpo planą. Europos kariai gali būti geras skydas nuo Trumpo kvailysčių, kartu tai būtų galimybė pagaliau pademonstruoti ES bendros gynybos politikos veiksmingumą.
Grenlandija pati sprendžia savo ateitį
O kaip gi pati Grenlandija? Jos teisinis statusas yra visiškai aiškus, nekvestionuotinas, nors ir specifinis. Šiandien kartu su Danija ir Farerų salomis ji yra Danijos Karalystės sudėtinė dalis. Kaip ir Farerų salos, ji yra autonominė savivaldi teritorija.
Grenlandijos žmonės yra pripažįstami tauta tarptautinės teisės požiūriu, todėl turi laisvo apsisprendimo teisę. Šiandien jų apsisprendimas, patvirtintas dar 1979 m. referendumu, būti autonomine Danijos Karalystės dalimi. Tai labai aiškiai pasakė ir Grenlandijos ministras pirmininkas, pridėjęs, kad kaip Danijos dalis Grenlandija nori būti NATO, net ES (grįžimą į pastarąją, beje, būtų galima pasiūlyti kaip atsvaros JAV spaudimui priemonę). Ko tikrai nenori Grenlandijos žmonės, tai tapti JAV dalimi.
Grenlandijai taip pat laiduota teisė atsiskirti tampant nepriklausoma, jeigu ji taip nuspręstų referendumu. Visa tai išdėstyta Grenlandijos savivaldos akte, priimtame Danijos parlamento 2009 m.
Taigi bet kuriuo atveju tik Grenlandijos žmonės gali spręsti dėl šios salos ateities. Jų negalima nusipirkti kartu su žeme, kaip nekilnojamojo turto, kad ir kaip to norėtų Trumpas.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Palanga – Venecijos architektūros bienalėje (FOTO GALERIJA)
2025 05 09 | Rubrika: Miestas
Palangos meras Šarūnas Vaitkus su Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu atstovauja Palangai prestižiniame tarptautiniame renginyje – Venecijos architektūros bienalėje, viename svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių pasaulyje.
Galutinis papuošalų stiliaus vadovas kiekvienai progai
2024 05 28 | Rubrika: Miestas
Papuošalai yra galingas aksesuaras, kuris gali patobulinti bet kokią aprangą, atspindėti asmeninį stilių ir suteikti elegancijos.
Į kokius aspektus reikėtų atkreipti renkantis demisezonines padangas?
2023 06 27 | Rubrika: Miestas
Demisezoninės padangos yra populiari pasirinkimo galimybė tiems, kurie nori vieną padangų rinkinį naudoti visus metus ir keičiantis metų sezonams jų nekeisti.
„Oldman parke“ Palangoje - geriausias pasaulio kinas po atviru dangumi
2022 06 28 | Rubrika: Miestas
Penktą vasarą iš eilės nemokamus kino seansus Palangoje rengiantis „Oldman parkas“ (Jūratės g. 2a), ir šiemet palangiškiams bei miesto svečiams siūlo įspūdingą kino programą bene arčiausiai jūros įsikūrusiame vasaros kino teatre po atviru dangumi.
Palanga pernai buvo viena iš vidinės migracijos centrų: ją pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472
"Delfi", 2021 04 18 | Rubrika: Miestas
Du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas – vis dar išlieka pagrindiniais vidinės migracijos centrais šalyje ir traukia norinčiuosius ištrūkti iš provincijos, vis dėlto pasitaiko ir išimčių, praneša Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Palanga. Pernai didžiausią šalies kurortą pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472. Miestas augo ir...
Stogo konstrukcijos: kokią galimybę pasirinkti?
"Palangos tilto" redakcija, 2019 11 05 | Rubrika: Verslas pinigai
Šiandien stogo konstrukcijų pasirinkimas yra pakankamai platus, todėl turime galimybę rinktis iš įvairių stogų tipų. Kiekvienas galimas pasirinkimas turi savų privalumų bei trūkumų, tad neretai keliamas klausimas, koks sprendimas galėtų būti pačiu palankiausiu. Taigi, kokiomis savybėmis pasižymi įvairios stogo konstrukcijos ?
Palanga skyrė lėšų medinės Kurhauzo dalies restauraciniam projektui rengti
2017 07 31 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto taryba ketvirtadienį vykusio posėdžio metu priėmė sprendimą, kuriuo sutinkama iš valstybės perimti išlikusius medinės Kurhauzo dalies fragmentus bei numatė lėšų šios sunykusios pastato dalies restauraciniam projektui parengti. Šių metų miesto biudžete tam tikslui skirta 10 tūkst. eurų, kitąmet bus numatyta likusi dokumentacijai parengti...
Inga Šviesaitė: „Ir žurnalistika, ir apranga siunčia žinią“
Žygimantas MITKUS, 2015 06 29 | Rubrika: Miestas
Ar kada nors girdėjote, jog žurnalistas, kuriam nuo įtempto rašymo jau išsausėjo akys, apkurto ausys, pašlijo nervai ir atsirado kupra, staigiai „mestųsi“ į dizainą? Mažai perdedant, būtent tokia Ingos Šviesaitės istorija. Mergina triūsė žurnalistikoje ir Palangoje, nors prisipažįsta, kad jos sielai artimesnė yra Klaipėda, kur ji neseniai įkūrė savo...
Palangos miesto istorinė dalis – didžiausias ir sudėtingiausias kultūros paveldo objektas
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 06 27 | Rubrika: Kultūra
Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...
Palangos vasaros estradoje premjeras Andrius Kubilius prisiminė jaunystėje šokinėjęs per jos tvorą vengdamas mokėti už koncertus 1
Linas JEGELEVIČIUS, 2011 04 17 | Rubrika: Miestas
Vakar šalies premjeras Andrius Kubilius lankėsi Klaipėdoje, Kretingos rajone, o vizitą baigė Palangoje. Premjeras jau prieš mėnesį, dar neišrinkus naujojo Palangos mero, buvo suplanavęs šį vizitą. Ministrui pirmininkui lankantis Palangoje, bendrapartiečiai kurorte bandė įpiršti mintį, kad nuo šiol konservatorių pirmu smuiku grojanti nauja Palangos valdžia galėtų tikėtis didesnio...
