KRETINGA – MAŽASIS LIETUVOS VATIKANAS

Palangos tiltas, 2024-03-25
Peržiūrėta
2029
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, K.Bakūnas
Bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, K.Bakūnas

Kretingos rajonas – turtingas kraštas. Čia galite rasti ne vieną lobį. Tik lobis ne auksu žibės. Lobis, kurį atrasite, suteiks daugiau žinių, dvasinio gėrio, emocinio ir fizinio poilsio, smagių akimirkų. Kretingos vardas dažnai siejamas su mažuoju Lietuvos Vatikanu. Kodėl? Ogi todėl, kad Kretingoje veikia net penki vienuolynai, dvi bažnyčios ir kiti, ne mažiau svarbūs, sakralinės kultūros objektai. Kiekvienas jų saugo daugybę gražių istorijų ir paslapčių.

Vienas pagrindinių traukos objektų yra Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Bažnyčią ir vienuolyną, anot legendos, J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Dievo Motinai už laimėtą mūšį prie Salaspilio.

Vienuolyne ir bažnyčioje saugomi neįkainojami istoriniai objektai – knygos, paveikslai, religinis inventorius. Iki šiol čia galima pamatyti vienas seniausių durų Lietuvoje, seniausius šalyje veikiančius vargonus, stebuklingą Šv. Antano paveikslą, Chodkevičių šeimos sarkofagus, kriptas. 

Pakvietęs į Kretingą pranciškonus, J.K. Chodkevičius tikėjo, kad jo dvasiniai patikėtiniai Kretingą ves teisingu keliu. Pranciškonai į miestą atsinešė ne tik tikėjimą, bet geriausias švietimo bei kultūros tradicijas. Iki šiol pranciškonai vykdo miesto įkūrėjo valią – bažnyčią gausiai lanko vietiniai tikintieji ir piligrimai iš svetur, ansamblyje vyksta klasikinės muzikos koncertai, mokslinės konferencijos. 

Daugiau negu 400 metų Kretingoje veikiantis pranciškonų vienuolynas sudarė puikias sąlygas kurtis ir kitoms kongregacijoms. Be vyrų pranciškonų vienuolyno, mieste yra net keturi moterų vienuolynai. Arčiausiai bažnyčios įsikūrusi Švč. Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija. Vienuolės dirba mokykloje, pas save  priima vaikus, taip pat dvasinės pagalbos ieškančius žmones. Dar viena pranciškoniškos šeimos dalis - Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Seserys padeda puošti bažnyčią, ruošia vaikus Pirmajai Komunijai. Taip pat lanko vienišus žmones, ligonius, o pagrindinis jų tikslas yra apaštalauti tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Dievo Meilės Misionierių kongregacija: seserys lanko šeimas, rūpinasi vargstančiais, namų neturinčiais žmonėmis. Pats uždariausias ir paslaptingiausias Šv. Klaros seserų vienuolynas. Seserys gyvena uždarą, kontempliatyvų gyvenimą.

Kretingos liuteronų istorija mieste siekia XVI amžių. Per keletą šimtmečių liuteronų bendruomenė turėjo ne vienerius maldos namus, kol 1899 metais buvo pašventinta šalia Rotušės aikštės stovinti neogotikinė liuteronų evangelikų bažnyčia. Prie jos atsiradimo prisidėjo ne vienas žmogus. Štai grafai Tiškevičiai, nors lankėsi Romos katalikų bažnyčioje, padovanojo beveik visus rąstus, reikalingus statyboms. Kretingos žydų bendruomenė paaukojo pinigų tam, kad liuteronai galėtų nusipirkti vitražus. Prūsijos karalius Vilhelmas II – padovanojo nemenką sumą pagrindiniam altoriui įrengti. Šioje bažnyčioje didžiausias turtas yra vieninga bendruomenė. Tačiau yra ir materialių lobių. Liuteronų bažnyčioje galima pamatyti dar 1785 metais garsaus vargonų meistro Johanno Preusso Karaliaučiuje gamintus vargonus.

Visus, įvažiuojančius ar išvažiuojančius iš Kretingos miesto, pasitinka bei palydi analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius. Monumento aukštis siekia 12 metrų, o sutemus jis ryškiai šviečia. Šiuolaikišku ir unikaliu kryžiumi Kretingos pranciškonai įamžino 400 metų jubiliejų – prieš tiek laiko pranciškonai Kretingoje pradėjo savo veiklą.

Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Iškilmėse apsilankė pats tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Per karą ir sovietmetį buvo  sunaikintas balto marmuro Lurdo grotos altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros, anuomet pargabentos iš Prancūzijos. 

Vienas lankomiausių kapų senosiose Kretingos kapinėse yra vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambraziejus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambraziejus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Kiekvieną pacientą J. A. Pabrėža palydėdavo malda, aprūpindavo gydomaisiais augalų mišiniais. Daugybė žmonių jam buvo dėkingi už pasitaisiusią sveikatą ar net išgelbėtą gyvybę. Tėvui Ambraziejui mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu, ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių. Tikima, kad pasimeldus prie šio vienuolio kapo, vyksta sveikatos stebuklai.

Sakralinių objektų galima rasti ir už Kretingos miesto ribų. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta koplyčia – krikščioniškos kultūros atspindys. 

Įdomią istoriją turi Tūbausių kaimo šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia: pradžioje buvusi medinė, susiklosčius palankioms aplinkybėms buvo perstatyta tvaresnėmis medžiagomis. 

Įspūdinga savo architektūriniu stiliumi yra medinė Laukžemės šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia – vaizdas vertas atviruko. Pati bažnyčia  pastatyta XIX a. viduryje, tačiau jos viduje esantys lobiai yra gerokai senesni.

Šiuolaikiška, kukli šv. Motiejaus bažnyčia stovi Kūlupėnų kaime. Tai bendruomenės vieningumo ir gerumo įrodymas. Sklypą bažnyčiai padovanojo dvi kūlupėniškės, o dar viena – padovanojo klebonui sklypą, kurį pardavus užteko pinigų statybų pradžiai.

Visai neseniai, Žibininkuose, HBH pramogų komplekso įkurtame skulptūrų parke, pastatyta 10 m aukščio Kristaus Atpirkėjo skulptūra. Tai Rio de Žaneire stovinčios skulptūros replika, kuri keturis kartus mažesnė už originalą. Skulptūra simbolizuoja tai, kad mes tiesiame pagalbos rankas padėti vieni kitiems.

Tai tik keletas įdomesnių sakralinių objektų Kretingos rajone. Atvykę pamatysite jų žymiai daugiau.

Liuteronų bažnyčią vasaros sezono metu (nuo 06.01 iki 08.31) galima aplankyti kiekvieną šeštadienį nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Ne sezono metu sekmadieniais - pusę valandos prieš mišias arba pusę valandos po mišių. 

Artimiausių mišių Kretingos liuteronų bažnyčioje laikas: 

kovo mėn. 24 d. – 11val., 30 d. – 19 val., 31 d. – 11 val.; 

balandžio mėn. 14 ir 28 dienomis -11val.;

gegužės mėn. 5 d. – 13 val., 12 d. – 11 val., 19 d. – 13 val., 26 d. – 11 val. 

5 Kretingos vienuolynus, Chodkevičių šeimos kriptą, bažnyčios bokštą galima aplankyti tik Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojamų ekskursijų metu. Daugiau informacijos apie tai skaitykite www.aplankykkretinga.lt

Kaimų bažnyčios ir koplyčios lankytojams atveriamos tik per mišias ir atlaidus. Nesant progos lankymas galimas tik iš išorės. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Praskriejus „7bet-NKL“ reguliariajam sezonui tapo aiški ir atkrintamųjų starto data bei tvarkaraštis. 


Artėjant 10-ajam, jubiliejiniam, renginių ciklui „Palangos dienos“, baigėsi ir jau septintą kartą organizuojamas poezijos konkursas „Haiku Palangai 2024 “. 


Vilija Butkuvienė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė kartu su savo vyru Vytautu – jos didžiausiu gyvenimo ramsčiu ir paguoda – gargždiškiai iki kaulų smegenų. 


Per 2022 m. balandžio 11 – 18 d. Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų vykdytas policines priemones iš viso nustatyti 324 KET pažeidimai. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas vairuotojų blaivumo, pavojingo ir chuliganiško vairavimo, lenkimo, važiavimo per sankryžas ir šviesoforo signalų paisymo kontrolei.


Baigėsi tęstinis tarpmokyklinis konkursas - paroda „Su gintarinėm šv. Kalėdom, Palanga!“, kuris praėjusių metų pabaigoje ir vėl sujungė Palangos pradinės, Baltijos ir Šventosios pagrindinių mokyklų bei Vlado Jurgučio progimnazijos pradinių klasių mokinius, mokytojus ir tėvelius. Kadangi šalyje paskelbtas karantinas ilgam užvėrė visų mokyklų duris, 2020 metų...


Palangos kultūros ir jaunimo centro šokių ansamblis „Bočiai“, vadovaujamas Janinos Serapinienės, liepos 17-22 dienomis dalyvavo Vengrijoje vykusiame tarptautiniame folkloro festivalyje „Keliaujantis“. Tai – didžiausias folkloro festivalis Vengrijoje, šiemet surengtas jau 19-tąjį kartą. 


Palangos klubas į savo krepšį praleido tik 53 taškus ir puikios gynybos dėka įveikė kauniečius rezultatu  62:53  (19:16 22:12 4:20 17:5).  „Žalgiris-2“ į Palangą atvyko be vieno iš savo lyderių Gyčio Masiulio, kuris negalėjo rungtyniauti dėl juosmens sumušimo. Po šio mačo serijos rezultatas iki trijų pergalių tapo lygus 2-2....


Ketvirtadienį Palangoje apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko su kurorto vadovais – meru Šarūnu Vaitkumi bei mero pavaduotoju Sauliumi Sime – bei apžiūrėjo uragano „Feliksas“ nuniokotus kurorto paplūdimius. Įvertinęs situaciją, ministras konstatavo, jog iki kurortinio sezono pradžios būtini pajūrio tvarkymo darbai turi būti atlikti.


Ne aš vienas neabejoju, kad kultūrinio paveldo objektų „Palangos sąvadas“, kuriame šiuo metu jau yra įrašyta „apskritą šimtinę“ perkopusių vertybių „rožančius“, artimiausią dešimtmetį gali dar pailgėti. Tegalim atsidusti: „Ta hidra, piranija urbanistika!“


Palangos šokėjai pasaulio jaunių čempionate – šešti

„Palangos tilto“ informacija, 2010 10 12 | Rubrika: Miestas

Praėjusį savaitgalį palangiškiai šokėjai Goda Zajauskaitė ir Sergejus Skripčenko, treniruojami Pauliaus ir Daivos Sangavičių, dalyvavo Pasaulio jaunių (iki 16 metų) dešimties sportinių šokių čempionate. Moldovos sostinėje vykęs čempionatas atskleidė puikų palangiškių pasirengimą, o jų pastangos nebuvo bevaisės – jie pateko į finalą ir užėmė šeštąją vietą.


Renginių kalendorius