„Rimi” išpuolis pamalonino ir kai kuriuos politikus

Apleistoje dykvietėje sparčiai iškilusiu ir šią vasarą atidarytu moderniu „Rimi” prekybos centru pasidžiaugusi Palanga iš investuotojo sulaukė netikėto akibrokšto.
Bendrovės „Rimi Lietuva” nekilnojamąjį turtą valdanti antrinė įmonė „Hakonlita” kreipėsi į prokurorus prašydama apginti viešąjį interesą ir stabdyti už puskilometrio prie „Statoil” degalinės esančioje aikštelėje prasidedančias naujosios miesto autobusų stoties ir dar vieno prekybos centro statybas.
Prokuratūrai adresuotame skunde teigiama, kad privataus investuotojo pasirinkimas be koncesijos ar konkurso pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, diskriminuoja kitas įmones.  „Hakonlitos” nuomone, didžiojoje sklypo dalyje numatytas statyti prekybos centras bus privačios, pelno siekiančios įmonės nuosavybė ir nėra reikalingas „Palangos komunalinio ūkio” veiklai.  Autobusų stočiai tokio didelio sklypo nereikia, todėl likęs žemės sklypo plotas turėjęs būti išnuomotas arba parduotas aukcione, taip užtikrinant galimybę valstybei gauti didžiausią naudą.
Tiesą pasakius, darosi keista, kai į kurortą atėjusiam naujam prekybos centrui taip rūpi savivaldybės bendrovės pasirašytos jungtinės veiklos sutarties teisėtumas. Juo labiau, kai ši sutartis su „Rimi Lietuva” nė pro kur nesisieja. Arba, kai užsienio kapitalo prekybos bendrovei pasidaro svarbi Lietuvos valstybės gaunama nauda parduodant ar išnuomojant žemės sklypą.
Palangos savivaldybę apskundusios „Rimi Lietuva” interesas šioje negražioje istorijoje kyšo kaip zuikio ausys iš iliuzionisto katiliuko. Su autobusų stoties ir prekybos centro komplekso statybos pradžia sutampanti „Hakonlitos” skundo data reiškia vieną – kiek laiko prokurorai užgaiš aiškindamiesi sutarties teisėtumą, tiek kitą vasarą rimtesnio konkurento nesulaukusi „Rimi” dirbs gaudama didesnes pajamas.
Praėjusį pirmadienį statybos darbus turėjusi pradėti bendrovė „Palanga Properties” komplekso statybą ketino pabaigti birželio pabaigoje. Jei skundo nagrinėjimas užtruks mėnesį, kitas didelis prekybos centras duris atvers tik rugpjūtį. Jei skundą atmetantis prokuroro sprendimas bus apskųstas aukštesniam prokurorui – žiūrėk, būsimų statybų pabaigą pavyks nutempti iki rudens.
Jei jau „Hakonlitai” taip rūpėjo Palangos komunalininkų pasirašytos sutarties teisėtumas, niekas netrukdė į prokurorus kreiptis dar šių metų pradžioje, kai ji buvo pasirašyta. Juo labiau, kad apie autobusų stoties ir prekybos centro statybos planus skalambijo ne tik vietos, bet ir nacionalinė spauda.
Tačiau analizuojant visus su būsimos autobusų stoties komplekso statyba susijusius įvykius, vis labiau didėja įtarimas, ar prie „Hakonlitos” skundo prokurorams nagų nebus prikišę Palangos valdžiai kerštaujantys vietos politikai.
Prieš būsimą statybą „Rimi Lietuva” antrinė įmonė buvo užsimojusi dar vasario mėnesį, kai Nacionalinė žemės tarnyba du mėnesius tyrė „Hakonlitos” prašymą panaikinti būsimai statybai skirto žemės sklypo nuomos sutartį. Žemės nuomos sutartis buvo pripažinta teisėta, tačiau autobusų stoties ir prekybos centro komplekso projektavimas tam laikotarpiui buvo sustabdytas.
Regis, tokį atsakymą gavusi „Rimi” turėjo susitaikyti su mintimi, kad ateityje Palangoje teks dirbti didesnės konkurencijos sąlygomis. Tačiau vėl žemės nuomos ir jungtinės veiklos sutarties teisėtumo klausimus keliantis „Hakonlitos” skundas dabar pasirodo būtent po to, kai pas komunalininkus atėjęs vienas savivaldybės labai „nuskriaustas” politikas prasitaria keršysiąs miesto valdžiai ir skųsiąs su investuotojais pasirašytą sutartį.
Dabar kalbama, kad šis politikas organizuosiąs Palangos gyventojų parašus prieš tai, kad autobusų stotis iš viso būtų perkeliama iš senosios vietos. Kokį šimtą greta dabartinės stoties gyvenančių žmonių parašų bus surinkta, tačiau kiek palangiškių pasisakytų už tai, kad nauja moderni autobusų stotis atsirastų netoli tankiausiai apgyvendinto miesto kvartalo?
Dar šių metų pradžioje, kai nuo sutarties pasirašymo su investuotojais buvo praėjęs jau mėnuo, šio savivaldybės sprendimo kritikai baubė visu smarkumu. „Sutartis su korupcijos tvaiku, įtartini investuotojų pažadai”, – taryboje tvirtinamą sutartį „į miltus malė” energingiausias opozicionierius Aleksandras Jokūbauskas. Iš anksto pasirašęs tekstą vos ne kiekvienam sutarties punktui priekaištų turėjo buvęs meras Vytautas Stalmokas. Vietos spaudoje miestą būsimomis grėsmėmis gąsdino Vaidas Šimaitis. Galima suprasti, kad savo komercinių tikslų siekiančios „Hakonlitos” skundas prokuratūrai šiems kritikams šiandien – lyg balzamas širdžiai.
Kodėl rinkimuose tarnystę Palangai deklaravę politikai elgiasi lyg savo miesto priešai? Ar jie nemato, kad dabartinė apskurusi autobusų stotis, ankštas stoties peronas, archainės lentelės su autobusų grafiku tinka nebent bažnytkaimiui, o ne didžiausiam šalies kurortui? Ar jie nežino, kad modernios stoties statyba kainuoja per tris milijonus litų, kurių savivaldybės biudžete nėra? Ar jie nesupranta, kad ypač vasarą dūmijančio transporto srautus į patį miesto centrą pritraukianti autobusų stotis yra netinkamoje vietoje? Kodėl jiems nepatinka, kad šalia būsimos stoties atsiras dar vienas didelis prekybos centras, kuris vasarą sumažins palangiškius erzinančias poilsiautojų eiles prie kasų?
Atrodo, džiaugtis reikia, kad surastas pats greičiausias būdas, kaip pastatyti naują autobusų stotį, kuri miestui nekainuos nė lito. Jei ši sutartis iš tiesų būtų neteisėta, ji jau seniai būtų sudominusi valdžios koridoriuose korupcijos ieškančias specialiąsias tarnybas.
Tačiau apie valdžios postus svajojantys kai kurie politikai džiaugtis Palangos sėkme dar neišmoko.