Velykos pajūryje

Lietuvių vasaros tradicija – poilsis pajūryje – kasmet kelia karštas diskusijas. Vieni stebisi išaugusiomis maisto ir pramogų kainomis kurortuose, kiti sako, kad situacija nėra tokia dramatiška, kaip atrodo iš komentarų socialiniuose tinkluose.

Viena iš lietuvių mėgstamiausių švenčių vasarą – Joninės. Kol vieni svajoja, kiti jau planuoja Jonines pajūryje. Akivaizdu, kad renginių pajūryje netrūks, o apsistojimo vietų vis mažėja. Šiais metais norintieji griausmingai neatšvęsti Jonines, turėtų dairytis ne į Palangą.

Lietuvos jūrų muziejus gegužės 22 d. atidaro pagrindinę metų parodą „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“, kurioje atskleidžiama trumpa, bet itin spalvinga, prieštaravimų ir pikantiškų detalių kupina poilsio Baltijos pajūryje istorija.

Artėjant šiltajam metų laikui, pajūryje veikiantys verslai intensyviai ruošiasi didesniems turistų srautams. Prekybos tinklai taip pat skuba stiprinti savo komandas papildomais darbuotojais ir siūlo išskirtines sąlygas – galimybę derinti poilsį ir darbą.

Savaitės pradžia Lietuvos pajūryje prasidėjo niūriai – kankino liūtys, stiprus vėjas. Ketvirtadienį viskas vėl pasikeitė kardinaliai – poilsiautojus nudžiugino saulė ir visi ėmė plūsti arčiau jūros.

Šalies pajūryje Joninės kaip įprasta tradiciškai švenčiamos Šventojoje. 

Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ specialiai Palangoje atostogaujantiems teatro ir muzikos gurmanams siūlo malonius vakarus su opera, baletu bei vokaline muzika. „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ – vienas didžiausių profesionalųjį scenos meną pristatančių muzikos festivalių Vakarų Lietuvoje.

Šylant orams bei švelnėjant karantino apribojimams, išaugo susidomėjimas nuoma pajūryje bei kaimo turizmo sodybose. Butuose „įstrigę“ žmonės ieško galimybių pabėgti į gamtą, planuoja vasaros atostogas. Lyginant su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, kaimo turizmo bei nuomos pajūryje paklausa šią savaitę išaugo 15-28 proc.

Seimo nariai žada aiškintis, ar trečiųjų šalių piliečiai masiškai naudojasi įstatymo spraga ir pajūryje, Palangoje, neteisėtai supirkinėja žemes. Pagal įstatymą, trečiųjų šalių piliečiams žemės pajūryje įsigyti negalima, tačiau neslepiama, kad dažniausiai rusai Lietuvoje kuria fiktyvias įmones ir per jas perka sklypus.

Regis, dar vakar palangiškis Alfredas Pumpulis skubėjo į Palangos senąją gimnaziją, o po pamokų ar pertraukas atskuosdavo į „Palangos tilto“ redakciją. Po abitūros, kitaip nei nemažai kitų jo bendraklasių, Alfredas nepakėlė sparnų į užsienį, o liko pajūryje, įsitikinęs, kad, kryptingai ir daug dirbant, sėkmės paukštį galima prisijaukinti ir gimtoje žemėje. Jis jau...