30 metų tarnybos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje sukaktį minintis Vidmantas Jarulis: „Vasarą Palangoje pagalbos prireikė ir briedžiui, ir kirui, bet skaudžiausia nelaimė įvyko jūroje“

„2026 metų vasara Palangos PGT ugniagesiams gelbėtojams buvo dinamiška. Nebuvo vienodų, standartinių situacijų. Papildomų iššūkių kėlė besikeičiantis klimatas. Stiprūs vėjai pridarė nemažai žalos – kartu su kitomis tarnybomis teko šalinti išvirtusius ar pavojingai virš elektros laidų, pastatų ar automobilių pasvirusius medžius“, – „Palangos tiltui“ pasakojo Vidmantas Jarulis, Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos viršininkas.

Šių metų rugsėjo 26 dieną sukako 30 metų, kai V. Jarulis tarnauja valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Palangos PGT kolektyvui jis vadovauja nuo 2011 metų.

Per šį laiką keitėsi ne tik technika ir darbo sąlygos – tarnyboje užaugo nauja ugniagesių gelbėtojų karta.

„Šis laikas prabėgo neįtikėtinai greitai, per šį laikotarpį daug kas keitėsi. Šiandien džiaugiuosi matydamas, kaip užaugo nauja, profesionali ugniagesių gelbėtojų karta, o pati tarnyba tapo moderni, operatyvi ir pasiruošusi bet kokiems iššūkiams“, – sakė V. Jarulis.

„Kaip ir kiekvieną vasarą, kurorte stipriai padaugėjo žmonių, suintensyvėjo eismas, vyko daug renginių, todėl netrūko ir įvairaus pobūdžio iškvietimų. Palangos miesto savivaldybėje vasarą kilo 15 gaisrų, aštuonis kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko į eismo įvykius. Nemažai darbo teko ir dėl nepalankių oro sąlygų – 39 kartus šalinti nuvirtę ar pavojų kėlę medžiai. Taip pat vykta į kitus gelbėjimo darbus bei situacijas, kuriose buvo reikalinga ugniagesių gelbėtojų pagalba“, – vasaros statistiką pateikė tarnybos vadovas.

Vasaros sezono metu Palangos PGT dirbo 38 ugniagesiai gelbėtojai. Iš jų 15 buvo palangiškiai, kiti – iš aplinkinių Kretingos ir Klaipėdos rajonų. Vienoje pamainoje budėdavo aštuoni arba devyni pareigūnai.

Siekiant greičiau pasiekti nelaimės vietą Šventojoje ir sustiprinti parengtį, vasarą ten veikė laikinas budėjimo postas. Tarnybai taip pat padėjo kolegos iš Klaipėdos ir Kretingos.

„Vasaros sezonu papildomai buvo įsteigtas laikinas budėjimo postas Šventojoje su gaisriniu automobiliu ir dviem ugniagesiais gelbėtojais. Siekiant sustiprinti parengtį ir užtikrinti operatyvesnį reagavimą, buvo pasitelkiami pareigūnai iš Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos“, – sakė V. Jarulis.

Melagingų iškvietimų šią vasarą Palangoje neužfiksuota. V. Jarulis taip pat nenorėtų žmonių kreipimosi dėl pagalbos vadinti skambučiais ne tuo adresu: į ugniagesius gelbėtojus gyventojai kreipiasi tada, kai mano, kad jų pagalba reikalinga.

Kartais gelbėti tenka gyvūnus. Palangoje tokie atvejai nėra dažni, tačiau tarnybos vadovas prisiminė briedį, kuris įšoko į Rąžės upę ir dėl stačių betoninių krantų negalėjo iš jos išlipti.

„Viena įsimintinų situacijų – į Rąžės upę įšoko ir dėl stačių betoninių krantų iš jos negalėjo išlipti briedis. Ugniagesiai gelbėtojai, plaukdami jam iš paskos pasroviui, padėjo gyvūnui saugiai surasti tinkamą išėjimą į krantą. Šią vasarą vieną kartą vykta gelbėti į tinklą jūroje įsipainiojusio kiro. Laimei, dar iki atvykstant ugniagesiams paukštis buvo sėkmingai išlaisvintas“, – pasakojo V. Jarulis.

Vis dėlto ne visais atvejais gyvūnui jau galima padėti. Pasak tarnybos vadovo, pastebėjus nugaišusį ruonį ar kitą gyvūną reikėtų kreiptis į atitinkamas paslaugas pagal sutartis su savivaldybe teikiančias įmones, pavyzdžiui, „Nuarą“.

Į paplūdimį Palangos ugniagesiai gelbėtojai šią vasarą buvo kviečiami keletą kartų. Tikslaus tokių iškvietimų skaičiaus V. Jarulis nepateikė, tačiau pažymėjo, kad paplūdimių gelbėtojams budint visą parą ugniagesių iškvietimų gerokai sumažėjo. Prireikus abi tarnybos gelbėjimo darbus atlieka kartu.

Vienas įsimintinesnių iškvietimų buvo susijęs su nuo vandens motociklo nukritusiu vyru. Atvykę gelbėtojai jį pastebėjo maždaug už 80 metrų nuo kranto, įsikibusį į sugedusį vandens motociklą.

„Atvykus pajėgoms, apie 80 metrų atstumu nuo kranto pastebėtas į sugedusį vandens motociklą įsikibęs asmuo. Nukentėjusįjį pavyko sėkmingai kartu su motociklu transportuoti į krantą. Kitas skaudus vasaros iškvietimas – Baltijos jūroje nuskendusio nepilnamečio Lenkijos piliečio paieška. Šie įvykiai dar kartą primena, kad jūrą reikia gerbti ir paisyti gelbėtojų įspėjimų bei rekomendacijų“, – pabrėžė V. Jarulis.

Jo paiešką apsunkino pavojingos srovės ir bangavimas, todėl į pagalbą buvo pasitelkti narai iš Klaipėdos.

Paklaustas apie didžiausias vasaros nelaimes, tarnybos viršininkas sakė, kad didelių nelaimių, susijusių su gaisrais, pavyko išvengti: gaisruose nebuvo nei žuvusių, nei nukentėjusių žmonių, o jų turtą pavyko sėkmingai išsaugoti.

Per pastaruosius 15 metų Palangos ugniagesių gelbėtojų tarnyba, anot jos vadovo, patyrė esminį kokybinį pokytį. Gerėjanti šalies ekonominė situacija leido atnaujinti techniką, gelbėjimo įrangą bei darbuotojų specialiąsias apsaugos priemones. Senus automobilius pakeitė modernios transporto priemonės, įsigyta naujausia gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga.

„Vienas svarbiausių pastarųjų metų pirkinių – naujos automobilinės kopėčios, galinčios pasiekti net 32 metrų aukštį. Dalyvaudami Europos Sąjungos remiamuose projektuose ir bendradarbiaudami su Palangos savivaldybe, įsigijome specializuotą techniką: visureigį automobilį ir galingą keturratį motociklą – jie leidžia operatyviai judėti smėlėtu krantu ir pasiekti atokiausias paplūdimio vietas. Taip pat įsigijome vandens motociklą su specialiu plaustu – ši įranga skirta skęstančiųjų gelbėjimui ir greitam jų transportavimui iš vandens į krantą“, – pasakojo V. Jarulis.

Jo vertinimu, šiandien Palangos PGT aprūpinta taip, kad ugniagesiai gelbėtojai gali reaguoti į bet kokio pobūdžio nelaimes tiek sausumoje, tiek vandenyje ir užtikrinti maksimalų kurorto gyventojų bei svečių saugumą.

Palangai plečiantis, ugniagesiams gelbėtojams svarbu pažinti naujus pastatus ir kitus objektus, žinoti, kaip prie jų privažiuoti bei kur rasti gaisrui gesinti reikalingą vandenį. Miesto plėtra tarnybai reiškia nuolatinį pasirengimo darbą, o vasaros eismo intensyvumas – būtinybę greitai pasirinkti tinkamą maršrutą.

„Matome, kaip mūsų miestas nuolat plečiasi ir gražėja, statomi nauji modernūs pastatai ir kiti objektai, todėl turime nuolat studijuoti naujus objektus, privažiavimo kelius, vandens šaltinius bei naujų gaisrinių hidrantų išdėstymą. Kiekvieną vasaros sezoną susiduriame su vis didėjančiais žmonių ir automobilių srautais, todėl gavę pranešimą turime greitai įvertinti situaciją bei pasirinkti tinkamus kelius, kad galėtume operatyviai reaguoti“, – aiškino tarnybos vadovas.

Paprašytas paminėti ugniagesius gelbėtojus, kurie ypač pasišventę savo darbui, V. Jarulis atskirų vardų neišskyrė. Jo teigimu, šioje profesijoje rezultatas priklauso nuo visos komandos, o jaunų darbuotojų energija ir vyresnių kolegų patirtis papildo viena kitą.

„Konkrečių vardų išskirti tikrai nenorėčiau, nes ugniagesio gelbėtojo profesija – tai pirmiausia komandinis darbas, kuriame kiekvienas darbuotojas yra svarbus. Šiandien mes labai džiaugiamės į mūsų gretas drąsiai žengiančiu jaunimu, kuris renkasi šią kilnią profesiją ir atneša naujos energijos. Todėl esu dėkingas visai komandai – kiekvienam asmeniškai – už kasdienį atsidavimą ir profesionalumą“, – sakė tarnybos viršininkas.

V. Jarulis bendradarbiavimą su Palangos miesto savivaldybe apibūdina kaip glaudų. Kitais metais šį ryšį ketinama palaikyti ir stiprinti, o vienas svarbiausių numatytų žingsnių – ugniagesių gelbėtojų patalpos būsimame naujame Šventosios bendruomenės pastate.

„Esame labai dėkingi savivaldybei už šį sprendimą, kuris leis užtikrinti dar greitesnį ir efektyvesnį reagavimą į nelaimes pajūrio zonoje. Taip pat nuoširdžiai džiaugiamės PAGD vadovų skiriamu finansavimu Palangos PGT pastato renovacijai – jau atnaujintas fasadas ne tik puošia miestą, bet ir gerina pareigūnų darbo sąlygas“, – kalbėjo V. Jarulis.

Tarnybos vadovas akcentavo ir nuolatinių treniruočių svarbą. Ugniagesiai gelbėtojai turi treniruotis tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku, todėl planuojama plėtoti bendradarbiavimą su baseino gelbėtojais ir organizuoti bendras treniruotes Palangos baseine.

Kartu su savivaldybės civilinės saugos ir kitais specialistais bus tęsiama švietėjiška bei prevencinė veikla. Ugniagesiai lankysis pas socialiai pažeidžiamus ar negalią turinčius asmenis, taip pat dalyvaus miesto šventėse ir renginiuose, pristatydami tarnybos veiklą.

Naujos statybos pastatuose priešgaisrinės saugos priemonės numatomos jau projektavimo ir statybų etapais. Tačiau, pasak V. Jarulio, vien pastato naujumas ar jame įrengtos sistemos nėra visiško saugumo garantija.

„Naujos statybos pastatams keliami šiuolaikiški priešgaisrinės saugos reikalavimai, todėl projektavimo bei statybų etapuose jau numatomos priešgaisrinės saugos priemonės. Vis dėlto svarbu suprasti, kad net ir moderniausios sistemos savaime negarantuoja visiško saugumo – lemiamu veiksniu išlieka pačių gyventojų atsakingumas“, – pabrėžė tarnybos viršininkas.

Kiekvienam būsto savininkui jis pirmiausia rekomenduoja pasirūpinti autonominiais dūmų detektoriais. Tai nebrangi priemonė, kuri įspėja apie kilusį gaisrą ir gali išgelbėti gyvybę. Detektorių neužtenka tik įrengti: bent kartą per mėnesį reikia patikrinti jų veikimą ir laiku pakeisti elementus.

Kitas svarbus dalykas – pirminės gaisro gesinimo priemonės. V. Jarulis ragina kiekvienuose namuose turėti tvarkingą gesintuvą, taip pat rekomenduoja pasirūpinti nedegiu audeklu. Visi šeimos nariai turėtų žinoti, kur šios priemonės laikomos ir kaip jomis naudotis.

Ne mažiau svarbi inžinerinių sistemų priežiūra: neperkrauti elektros tinklų, nepalikti be priežiūros kraunamų elektrinių prietaisų, atsakingai naudoti šildymo įrenginius. Turintiems židinius ar kietojo kuro katilus prieš kiekvieną šildymo sezoną būtina pasirūpinti dūmtraukiais – išvalyti suodžius ir atlikti reikalingą remontą.