83-jų metų studentui iš Palangos laikas neegzistuoja

Birželio pabaigoje po penkerių sunkaus darbo metų buvo įteiktas Klaipėdos universiteto diplomas palangiškiui Juozui Norkui. Šį džiaugsmą studentai patiria anksčiau ar vėliau, nes tai kiekvieno įstojusiojo siekiamybė. Gavęs diplomą miestelėnas taip pat pasiekė savo užsibrėžtą tikslą, tačiau jis labiausiai visai Lietuvai įsiminė dėl to, jog tapo vyriausiu Lietuvos absolventu – jam 83 metai. Pats J.Norkus teigia neskaičiuojąs metų, jam jie tiesiog neegzistuoja, tad energingas vyras džiaugiasi gyvenimu ir jo suteiktomis galimybėmis, nepraslystančiomis pro aktyvaus palangiškio akis.

Jaunystės paslaptis

„Niekuomet neskaičiavau nei savo, nei kitų metų. Skaičiuodamas metus save žlugdai. Jeigu tik neužblokuoji laiko, tuomet labai lengva gyventi“, - savo jaunystės paslaptį išdavė J.Norkus, sėkmingai įgyvendinęs savo ilgai puoselėtą svajonę. Penkerių metų studijos jam atnešė evangeliškosios teologijos specialybės išsilavinimą. J.Norkus gali pasigirti ir puikiais rezultatais, pranokusiais netgi daug jaunesnių studentų balus. Didžiuliu kruopštumu pasižymėjęs palangiškis imliai ėmėsi visų dalykų, atsakingai ruošėsi visoms paskaitoms, todėl nestebina maksimaliausi įvertinimai. Šią specialybę ponas Juozas pasirinko neatsitiktinai. „Dar piemenaudamas domėjausi mokslu apie Dievą, visada troškau tapti dvasininku“, - papasakojo J.Norkus.

Su dvejonėm

„Gaila, kad aš anksčiau nepasidomėjau tokia galimybe, būčiau pabaigęs anksčiau“, - teigė palangiškis, visgi studijas pabaigęs, nors ir su dvejonėm. Jam „koją kišo“ tik suprastėjusi sveikata, kuria ėmė skųstis jau ketvirtame kurse. „Ėjau tartis su vedėju, ar man verta tęsti, tačiau jis pasiūlė nenutraukti, o aš ir pats norėjau pabaigti, juo labiau, kai tiek mažai bebuvo likę“, - pasakojo J.Norkus. Sėkmingai apsigynė ir bakalauro darbą, tiesa, po jo pasireiškė problemos dėl balso. Pasak palangiškio, jo specialybės žmonėms svarbiausi – akys ir balsas, o jei balsas neatsistatys, jam gali būti „užtrenktos durys“, o dėl regėjimo kliūčių nekyla. Turėdamas talentą sakyti kuo nuoširdžiausius pamokslus jis ir pats patiria didžiulį malonumą – tai abipusė dovana, tiek klausantiesiems, tiek ir sakančiajam.

Pavyzdys bendramoksliams

Miestelėnui, pasiryžusiam pabaigti pradėtas studijas, laikas prabėgo itin turiningai, gal todėl ir nepastebimai. „Aš nesijaučiau kitokiu nei kiti, visuomet būdavom drauge, neatsilikau nuo bendramokslių“, - kalbėjo pašnekovas. Visur suspėjantis ir netgi kai kur pralenkiantis studentas buvo puikus pavyzdys visiems bendramoksliams, o ir dėstytojai žavėjosi tokiu pasiryžimu. Net liga nesustabdė. Kaip pats palangiškis paminėjo, šias studijas įveikė ne visi, iš šešiolikos įstojusiųjų diplomus gavo vos keturi. „Visgi dauguma buvo dirbantys, kai kurie nebespėjo save dalinti kelioms veikloms, o kiti ir persigalvojo, pamanę, jog įgytos specialybės nepanaudos. Be to, studijos šiais laikais – labai brangios. Aš ir pats vasaromis dirbdavau Botanikos parke, kad galėčiau susimokėti už mokslus“, - sumažėjusio studentų skaičiaus priežastis vardijo J.Norkus, kurios palangiškio neišgąsdino. Pats gaudamas ne itin didelę pensijos išmoką, kurią jis įvardino kaip „ubagų pašalpą“, J.Norkus sugebėjo įgyvendinti savo siekį.

„Štai, visos šios knygos – mano perskaitytos“, - rodydamas į didžiulę krūvą knygų prisipažino palangiškis. Visos – panašaus formato, vienodu šriftu, ant peršviečiamo popieriaus išspausdintos knygos, iš kokių kadaise mokėsi visi mokslų siekę jaunuoliai, byloja tik viena – šitiek žinių įsisavinti gali tik itin gabus žmogus.

Paruošti save laimėjimams

Pažinęs mokslo apie Dievą paslaptis, J.Norkus pamatė ir visą jo slepiamą grožį. „Visi mes tikime į vieną Dievą ir visų mūsų tikslas yra pomirtinis gyvenimas, tad kuo skiriasi tikėjimai? Niekuo, visi jie – lygūs“, - teigė J.Norkus, išpažįstantis ir svarbiausias gyvenimiškas tiesas. Pasak jo, itin svarbu gyvenime paruošti save tikriems laimėjimams, apsaugančiais nuo tykančių ligų ir nelaimių. Pats patyręs ligos „antpuolį“ ir sėkmingai jį atlaikęs, J.Norkus nestokoja ryžto susidoroti su bet kokiomis kliūtimis, ką sėkmingai ir daro. Ne veltui iš širdies gelmių besiliejantys pamokslai pasiekia visų sąmones ir neleidžia suabejoti gyvenimo grožiu.