Akis bado audrų neatlaikę medžiai

Šventojiškė į redakciją kreipėsi norėdama atkreipti dėmesį į jau kurį laiką išvirtusius ir netvarkomus medžius. Ji stebėjosi, kodėl niekas nepasirūpina išvežti net nuo vasaros audrų riogsančių medžių. To teiravomės Šventosios girininkijos girininko Egidijaus Japerto.

Kilo klausimas dėl teritorijos
„Išvirtę medžiai riogso pamiškėje nuo Monciškių iki Šventosios. Vis knietėjo paklausti,kodėl niekas nepasirūpina nulūžusiais medžiais,šakomis. Kai kurie jau guli nuo praėjusios vasaros audrų! Vaizdas tikrai atrodo liūdnokas. Palangos pamiškės net „švyti“, o Šventosios – tenka tik patylėti“, – nuogąstavo šventojiškė.
Moteris pastebėjo, jog niekas nekreipia dėmesio į nuvirtusius medžius, tad ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti kodėl.
Šventosios girininkijos girininkas atkreipė dėmesį į teritorijos paskirstymą, nes toje miško vietoje viena dalis miškų priklauso Šventosios girininkijai, o kita – Palangos, tad pažadėjo atkreipti dėmesį.
„Stengiamės apžiūrėti visas savo teritorijas ir jas tinkamai sutvarkyti. Galiu pasakyti, kad kanaluose ir pievose nėra prikritusių jokių šakų. Minimoje teritorijoje yra senas pušynas, jis priklauso Palangos girininkijai. Pastaruoju metu miškuose daug prilūžo šakų dėl sniegolaužos, kai ji buvo užėjusi. Iš pakelės visas šakas nurenkame, o giliau miškuose vyksta natūralūs procesai. Dalį išvirtusių medžių ir šakų išvalome, kad vabalų neprisiveistų, o sausuoliai grėsmės nekelia, tad jie būna ir paliekami“, – pasakojo E. Japertas.

Gali išplisti vabalai
Girininkas pasakojo, jog žaliuose išvirtuose medžiuose veisiasi vabalų kolonijos, kurių laikų nesustabdžius kenčia visas miškas – jie atakuoja visus medžius.
Jis priminė, jog minėtieji vabalai jau buvo parodę, ką sugeba. Vieno miško medžiai buvo visi likę sausuoliais, nes nespėta užkirsti kelio vabalų plitimui.„Vabalai išplito iš vėjovartų“, – teigė girininkas.
„Medžių gali būti įvairios stadijos: gulinti negyva mediena, natūraliai nugriuvęs medis, sausuoliai, kurie patys sutrūnija. Tokie pastarieji medžiai miškui yra ganėtinai naudingi. Mūsų miškai yra saugomi ir tvarkomi, laikomės reikalavimų, kad miškams nebūtų pakenkta. Būna, kad žmonės pamato nuvirtusius sausuolius, skundžiasi, jog neleidžiam malkoms namo gabentis“, – nusišypsojo pašnekovas.
Girininkas patikino, kad būtina sanitarinė miškų apsauga: reikia pašalinti žalių medžių, spygliuočių virtuolius, kad nebūtų bėdų ir kitiems medžiams.
„Miške nulūžta medžiai, pamatę juos šaliname, bet svarbiausia laiku sureaguoti į tuos medžius, kurie gali grasinti žmonių saugumui“, – pastebėjo E. Japertas.
Miškininkai įspėja, kad jei medis jau nudžiūvęs, jis nepavojingas. Pavojus kyla tuomet, kai paruduoja spygliai, pasikeičia medžio laja. Iš sergančio medžio išlindusios kinivarpos plinta 3 km spinduliu, tad jos gali užkrėsti ne tik visus savininko, bet ir jo kaimyno bei valstybinius miškus. Sergančius medžius, specialistų teigimu, būtina nedelsiant išpjauti ir medieną išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo miško.