Aleksandras Izgorodinas. Energijos kainos vėl kyla, Europos akcijos smunka

„Brent“ nafta, laikoma pagrindiniu pasauliniu naftos kainų etalonu, praėjusią savaitę pabrango 6,2 % ir pasiekė 116,72 JAV dolerio už barelį. Tai aukščiausias lygis nuo balandžio pabaigos. Susirūpinimas dėl tiekimo atsinaujino po Jemeno hučių atakų prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą. Be to, išlieka grėsmės laivybai Hormūzo sąsiauryje, jungiančiame Persijos įlanką su tarptautiniais prekybos maršrutais, o JAV ir Irano derybose kol kas nematyti apčiuopiamos pažangos.

Dar sparčiau brango dujos Europoje. TTF dujų kaina, laikoma pagrindiniu Europos gamtinių dujų kainų etalonu, pakilo 7,2 % iki 93,85 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. gruodžio. Kataro SGD (suskystintų gamtinių dujų) tiekimas išlieka ribotas, o spalio 22 d. ES dujų saugyklos buvo užpildytos maždaug 75 %. Tai daugiau nei 10 proc. punktų mažiau nei penkerių metų vidurkis šiuo metų laiku, ir atsargų mažėjimas prasidėjo kartu su atvėsusiais orais.

Didesnės energijos sąnaudos sustiprino nerimą dėl infliacijos ir palūkanų normų augimo – tai sieja daugumą kitų praėjusios savaitės rinkų pokyčių. Aukso kaina sumažėjo 4,1 % iki 4008 JAV dolerių už unciją ir buvo mažiausia nuo liepos mėnesio. Sidabras atpigo 5,8 % iki 53,71 JAV dolerio už unciją ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2025 m. lapkričio.

Kadangi JAV dolerio kursas iš esmės nesikeitė, pagrindinis spaudimas tauriesiems metalams kilo dėl didėjančių obligacijų pajamingumų – grąžos, kurią investuotojai gauna iš valstybės skolos, – JAV 10 metų obligacijų pajamingumas viršijo 5%. Lūkesčiai, kad JAV federalinis rezervų bankas (Fed) ir Europos centrinis bankas (ECB) išlaikys palūkanų normas aukštame lygyje arba jas didins dar labiau, mažina investuotojų susidomėjimą palūkanų negeneruojančiu turtu. Dalis investuotojų taip pat galėjo parduoti metalus siekdami kompensuoti nuostolius technologijų sektoriaus akcijose.

Europos akcijų indeksas STOXX 600, apimantis 600 didžiausių regiono bendrovių, užfiksavo silpniausią savaitę nuo rugsėjo pradžios. Euro Stoxx 50 ir Prancūzijos CAC 40 indeksai smuko po 2,2 %, o Vokietijos DAX ir Ispanijos IBEX 35 prarado po 1,7 %.

Be energijos kainų augimo, rinkas neigiamai veikė staigus puslaidininkių gamintojų akcijų kritimas ketvirtadienį bei nuvylę į Kinijos rinką orientuotų bendrovių rezultatai. Prancūzijos prabangos prekių grupės „Kering“ akcijos per vieną dieną atpigo apie 17 %, o „Volvo Cars“ akcijų vertė sumažėjo daugiau nei 24 %.

Preliminariais duomenimis, euro zonos sudėtinis PMI indeksas, atspindintis gamybos ir paslaugų sektorių aktyvumą, spalį sumažėjo nuo 53,1 iki 51,9 punkto ir buvo mažiausias per pastaruosius keturis mėnesius.

Pasitikėjimas verslo aplinka susilpnėjo tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriuose. Gamybos įmonės taip pat pranešė apie sparčiai augančias sąnaudas, kurias daugiausia lėmė energijos kainos. Tuo pačiu metu įmonės nurodė, kad jų produkcijos kainų augimas spalį sulėtėjo.

Nepaisant sumažėjimo, PMI rodikliai vis dar atitinka maždaug 0,3 % ketvirtinį euro zonos BVP augimą. „Bloomberg“ apklausti analitikai tikisi, kad tiek trečiąjį, tiek ketvirtąjį ketvirtį ekonomika augs 0,2–0,3 % tempu.

Iš regiono išsiskyrė Prancūzija, kur sudėtinis PMI indeksas nukrito iki 48,4 punkto ir signalizavo ekonomikos traukimąsi. Tam įtakos turėjo kelias savaites trukę protestai dėl švietimo finansavimo ir pragyvenimo išlaidų. Penktadienį reitingų agentūra „Moody’s“ nepakeitė Prancūzijos Aa3 kredito reitingo, tačiau išlaikė neigiamą perspektyvą.

JAV S&P 500 indeksas sumažėjo 0,5 % iki 7623,68 punkto, o technologijų sektoriaus Nasdaq Composite smuko 0,7 % iki 25 955,34 punkto.

Pagrindinė priežastis buvo dirbtinio intelekto (DI) tematika susijusių akcijų išpardavimas po to, kai „Meta“ paskelbė apie didesnius investicijų planus. Tai atnaujino diskusijas dėl tokio masto investicijų finansavimo tvarumo. Ketvirtadienio Nasdaq kritimas buvo didžiausias nuo birželio mėnesio.

Tuo metu mažesnių bendrovių segmentas judėjo priešinga kryptimi. Russell 2000 indeksas pakilo 2 % iki 2775,90 punkto. Nors vienos aiškios priežasties šiam augimui nebuvo, energetikos sektoriaus akcijos penktadienį pasiekė rekordinius lygius.

EUR/USD kursas per savaitę pakilo simboliškai, 0,1 %, iki 1,122. Silpni Prancūzijos ekonominiai duomenys darė spaudimą eurui, tačiau stabilus doleris lėmė, kad valiutų pora išliko įprastame savaitiniame svyravimo intervale.

Trečiąjį ketvirtį Kinijos BVP augo 4,5 % metiniu tempu. Tai daugiau nei antrąjį ketvirtį (4,3 %) ir daugiau nei prognozavo analitikai. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika paaugo 1,2 %.

Augimą skatino gamybos ir paslaugų sektoriai, o statybų bei nekilnojamojo turto rinkos išliko silpnesnės. Rugsėjį pramonės gamybos augimas paspartėjo iki 5,5 % metiniu tempu ir buvo sparčiausias per šešis mėnesius. Kompiuterių ir ryšių įrangos gamyba šeštą mėnesį iš eilės augo 15-20 % tempu.

Kinijos eksportas rugsėjį šoktelėjo 36,3 % per metus. Tam daugiausia įtakos turėjo stipri pasaulinė paklausa prekėms, susijusioms su investicijomis į dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Šalis taip pat užfiksavo antrą didžiausią prekybos perteklių savo istorijoje.

Nominalūs mažmeninės prekybos pardavimai, neįvertinus infliacijos poveikio, padidėjo 1,1 % ir buvo geriausi per pastaruosius šešis mėnesius. Tam galėjo padėti papildomos valstybės subsidijos tam tikroms elektronikos prekėms.

Tuo metu kreditavimo augimas toliau lėtėjo ir sumažėjo iki 4,8 % per metus, o tai yra žemiausias lygis nuo duomenų rinkimo pradžios 1998 metais.

Pagrindinis dėmesys šią savaitę kryps į dviejų centrinių bankų posėdžius.

Trečiadienį vyks Fed posėdis. Tikimasi, kad bazinės palūkanų normos išliks 3,75-4,00 % intervale. Kadangi beveik visi ekonomistai tikisi palūkanų didinimo gruodį, rinkos daugiausia stebės Fed vadovo Kevino Warsho komentarus ir balsavimo rezultatus dėl galimo neatidėliotino palūkanų didinimo.

Ketvirtadienį sprendimą skelbs ECB. Prognozuojama, kad po dviejų palūkanų normų didinimų šiais metais ir 3,8 % siekusios rugsėjo infliacijos euro zonoje, indėlių palūkanų norma išliks 2,50 %. Rinkos vertins, ar ECB prezidentė Christine Lagarde paliks atvirą galimybę dar vienam palūkanų didinimui gruodį.

Penktadienį bus skelbiami pirmieji trečiojo ketvirčio BVP duomenų įverčiai. Tikimasi, kad euro zonos ekonomikos augimas sulėtės nuo 0,6 % iki 0,2 % per ketvirtį, Vokietijoje nuo 0,3 % iki 0,1 %, o Ispanijoje nuo 0,7 % iki 0,6 %. Savo rezultatus taip pat skelbs Prancūzija ir Italija.

Tą pačią dieną pasirodys ir spalio infliacijos duomenys. Prognozuojama, kad Ispanijoje infliacija išliks 4,9 %, Vokietijoje mėnesinis kainų augimas sulėtės nuo 0,6 % iki 0,1 %, o Prancūzijoje kainos po 0,3 % kritimo rugsėjį spalį padidės 0,2 %. Euro zonos infliacijos duomenys bus paskelbti lapkričio 4 d.

Tikimasi, kad euro zonos nedarbo lygis rugsėjį išliks 6,4 %, o bedarbių skaičius Vokietijoje padidės 5 tūkst., palyginti su 12 tūkst. augimu ankstesnį mėnesį.

Tarp nuotaikų rodiklių daugiausia dėmesio sulauks trečiadienį skelbiamas Vokietijos vartotojų pasitikėjimo indeksas GfK, kuris, prognozuojama, pagerės nuo -30,6 iki -30,0 punkto. Ketvirtadienį bus paskelbtas Europos Komisijos ekonominių nuotaikų indikatorius, rugsėjį siekęs 97,9 punkto.

JAV ketvirtadienį skelbiami duomenys turėtų parodyti, kad metinis ekonomikos augimas paspartėjo nuo 2,2 % iki 3,2 %, o bazinė PCE infliacija, kurią Fed laiko svarbiausiu kainų rodikliu, padidėjo nuo 3,0 % iki 3,1 %. Penktadienį bus skelbiamas darbo sąnaudų indeksas, kurio augimas prognozuojamas 0,8 %, palyginti su 0,9 % ankstesnį ketvirtį.

Jeigu infliacija pasirodys aukštesnė nei tikimasi, tai sustiprins argumentus dėl tolesnio palūkanų normų didinimo abiejose Atlanto pusėse. Kita vertus, silpnesni ekonomikos augimo rodikliai parodytų, kokią kainą ekonomika moka už išaugusias energijos kainas.