Prieš 48 metus, vieną šaltą žiemos vakarą, išlipusi iš lėktuvo Palangos oro uoste Alla Valužienė vylėsi, jog šioje šalyje ji sukurs laimingą gyvenimą sau ir savo šeimai. Šiandieną, Naujųjų metų išvakarėse, prieš metus išgyvenusi sunkią ligą, visiems žmonėms ji linki geros sveikatos (jos nenusipirksi už jokius pinigus), o Palangai – turizmo miestui – daug turistų ir ištvermės užsibrėžtiems uždaviniams įgyvendinti.
Maskva-Blagovesčenskas
Traukinyje „Maskva-Blagovesčenskas” ji susipažino su savo būsimu vyru. Užsienio kalbų institute studijavusiai anglų kalbą ir literatūrą jaunai merginai krito į širdį šviesiaplaukis lietuvis. Greitai buvo atšoktos ir jų vestuvės. Kadangi Allos tėvai (tėvas – lakūnas, mama – gydytoja) gyveno kariniame miestelyje, todėl atėjus gimdymo laikui ji pasirinko vyro gimtinę – Lietuvą. A. Valužienės giminės genuose teka ir latviškas kraujas. Jos tėvas Juris Robertovič – latvis, todėl Palangos ligoninėje pagimdžiusi sūnų, senelio garbei pavadino jį Robertu.
Gyvendama Lietuvoje niekada nejautusi jokios tautinės diskriminacijos. „Mano draugai daugiausiai visi lietuviai“, – sakė A. Valužienė. Atvykusi į Lietuvą pati labai greitai išmoko lietuvių kalbą ir įsitraukė į Lietuvos gyvenimą.
Lydėjo sėkmė
Kalbant rusiškai ir angliškai darbą susirasti nebuvę sunku. Visai netrukus A. Valužienė įsidarbina Kretingos rajono Švietimo skyriuje, o pažintis su Palangos Ekskursijų biuro direktoriumi K. Pauliumi atvėrė galimybę vesti ekskursijas Palangoje. Nuo 1972 m. ji – Palangos ekskursijų vadovė. Vėliau – darbas „Paltūre” su Irena Černiauskiene, „Reke”, o nuo 1998 metų – Palangos turizmo informacijos centre. Prisiminusi prabėgusius metus galvoja, jog užsimezgę kontaktai su kitais miestais, šalimis suteikė galimybę organizuoti keliones į Kiniją, Čekoslovakiją, Vokietiją, Bulgariją, Graikiją, buvusią Jugoslaviją. „Norint „pramušti“ maršrutą, kartais reikėdavo po 15-16 kartų ten nuvykti, arba visą mėnesį pagyventi kokiam nors bendrabutyje“, – prisimena daugiametė Palangos turizmo informacijos centro direktorė A. Valužienė. Pažintis su Maskvos turizmo agentūromis suteikė galimybę nuo 1992 metų dalyvauti parodose pristatant Palangą. Ji labai gerai supranta, jog prabėgusių metų patirtis niekur nedingsta (ir dabar telefonas netyli). Šiandien A. Valužienė dėl ligos nebegali tęsti savo tiesioginių pareigų, tačiau ji niekada neatsisakys duoti patarimą.
Gerumas
Susėdusios A. Valužienės šiltuose ir jaukiuose namuose (namuose daug knygų, įvairiomis progomis padovanotų paveikslų, suvenyrų) prisiminėme jaunas dienas (mudvi riša giminystės ryšiai). Pamenu, kai Alla atvažiavo į mano tėvų namus – buvau dar mergiotė. Mūsų šeimoje Alla pirmoji įvedė tradiciją pasveikinti vienas kitą gimtadienio proga (padovanotą medžiagą sarafanui prisimenu iki šiol). Prisimenu ir tai, jog ištikus kokiai bėdai mes, seserys, visada skubėdavome pas ją. Nėra buvę atvejo, jog ji mums atsisakytų padėti. Šiandieną aš jos klausiu: „Iš kur tas tavo gerumas?“ „Mama tokia buvo“, – susigraudinusi ištaria.
Šiandieną ji turi kam dalinti savo meilę. Jos puikios anūkėlės Gerda ir Agata džiugina močiutės širdį. Sūnus Robertas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose kartu su savo žmona Jolanta taip pat nepamiršta mamos (interneto pagalba matosi beveik kiekvieną dieną). Aplanko ją ir jos brolio Igorio žmona Dagmara, o tikrų draugų, anot Allos, niekas negali išskirti. „Rytoj atvažiuoja draugės iš Minsko“, – prisimena ji.
Po ligos atsigaunanti mūsų Alla tiki, kad negandos užgrūdina, nes sunku joms palaužti norą gyventi.
Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų proga A. Valužienė nori palinkėti visiems palangiškiams būti geriems, nesipykti, nepavyduliauti, o Palangos turizmo informacijos centrui – visada būti pirmam.
Ji visuomet to siekė.
Irena VALUŽĖ
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.