Amžino poilsio Palangos senosiose kapinėse atgulė A. V. Ulba

Šiandien, penktadienį, Palangos senosiose kapinėse amžino poilsio atgulė Nepriklausomybės

Akto signataras, buvęs Palangos meras Algimantas Vincas Ulba.

Po Šv. Mišių Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje velionis įveikė paskutinę kelionę per miestą, kuriame jis paliko ryškų pėdsaką.

Prie duobės, nuklotos gėlėmis, prisiminimais apie velionį pasidalino jo draugai, kolegos, valstybės atstovai, Palangos miesto meras.

„Velionis paliko gilią brydę Lietuvos ir Palangos gyvenime...Jo gyvenimą taikliai atitinka Tėvo Stanislovo žodžiai: „Tik mylintieji ir statantieji gali pasiekti, kad dangaus mėlynė būtų skaidri,“ – prie kapo duobės sakė Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė.

Anapilin išėjusį savo bendražygį Nepriklausomybės Akto signataras Eimantas Grakauskas prisiminė šitaip: „ Mano geras draugas Algimantas buvo ir valstybės pagrindų statytojas, puoselėtojas ir kartu reformatorius.“

E. Grakauskas kartu su A. V. Ulba dirbo Aukščiausiojoje Taryboje, Agrarinėje komisijoje.

„Jis buvo vienas ryškiausių Agrarinės komisijos narių, jos autoritetas. Vienuolika metų savo sugebėjimus ir žinias taikė Palangos savivaldybėje. Jau ir išėjusiam iš savivaldybės, jam labai rūpėjo miesto ateitis,“ –velionį prisiminė E. Grakauskas.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad su A. V. Ulba buvo paprasta ir malonu bendrauti.

„Jeigu jis savivaldybės koridoriuose sutikdavo kitą žmogų – nesvarbu, darbuotoją, ar lankytoją – jį visada pašnekindavo. Algimantas visada įsimindavo pašnekovo vardą ir vėliau į jį kreipdavosi juo. Jis visada sakė teisybę. Jis nemažai prisidėjo, kad mūsų kurortas taptų gražesnis- pritraukė nemažai į jį investicijų. Jos nuopelnas –Globos namų steigimas,“ –vardijo Š. Vaitkus.

Liudvikas Narcizas Rasimavičius, taip pat Nepriklausomybės akto signataras, prisiminė: „ Kai pajūryje kartą abu vaikščiojome, jam pasakiau:  „Jau saulė, Algimantai, nusileido.“ O jis man sako: „Man-dar ne“. Kai reikėjo spręsti žmogaus likimą, jis niekada nekalė žmogaus prie kryžiaus.“

Nepriklausomybės Akto signataro A. V.Ulbos laidotuves organizavo valstybė.

Palydint iškilų Palangos veikėją, jo garbei buvo išrikiuota „Geležinio vilko“ garbės kuopa, leidžiant karstą į duobę, aidėjo šūvių salvės.

A. V. Ulba –vienintelis Nepriklausomybės Akto signataras, palaidotas Palangos kapinėse.

   ----------------------------------------------------------------

 Algimantas Vincas ULBA

1939–2012

 Algimantas Vincas Ulba gimė 1939 m. kovo 10 d. Kaune. 1963 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, agronomas.

1963 m. dirbo Plungės rajono Šateikių tarybiniame ūkyje vyriausiuoju agronomu. 1963–1965 m. tarnavo tarybinėje armijoje. 1965–1989 m. dirbo Klaipėdos rajono žemės ūkio valdyboje agronomu, vyriausiuoju agronomu. Nuo 1989 m. buvo Priekulės paukštininkystės valstybinio ūkio direktorius.

A. V. Ulba buvo Lietuvos agronomų sąjungos tarybos narys, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos mokslinės tarybos narys.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Priekulės rinkimų apygardoje Klaipėdos rajone. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje  signataras dirbo Agrarinėje komisijoje. Aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant agrarinės reformos įstatymus, rūpinosi kaimo reikalais.

1993 m. lik­vi­da­vus Prie­ku­lės paukš­ti­nin­kys­tės vals­ty­bi­nį ūkį, per­ėjo dirb­ti į pri­va­čias įmo­nes.

1993–1995 m. – Pa­lan­gos mies­to me­ras.

Nuo 1995 m. buvo Lietuvos centro sąjungos narys.

1995–1997 m., 1997–2000 m. ir 2000–2003 m. – Palangos savivaldybės tarybos narys.

1995–2003 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės „Senasis turgus“ direktoriaus pavaduotojas.

„Darbas Lietuvoje stiprinant Nepriklausomybę tik pradėtas, todėl mūsų visų pareiga dirbti taip, kad būsimos kartos neturėtų mums priekaištų <...>“, – dalydamasis prisiminimais apie Kovo 11-ąją linkėjo A. V. Ulba.

„Pasirašydami Nepriklausomybės Aktą tikrai negalvojome, kad gyventi bus lengviau. Laisvė niekada nebūna lengvas dalykas, bet tai didžiulė vertybė. Juk dabar laisvai galime reikšti mintis, laisvai keliauti, laisvai kalbėti sava kalba. <...> Esu įsitikinęs, kad tas sunkmetis po metų dvejų praeis ir Lietuva ateityje tikrai suklestės“, – interviu 2010-aisiais sakė signataras, pabrėždamas, kad teisingumas kiekvieno žmogaus atžvilgiu turi tapti norma visose gyvenimo srityse.