Ar Palangai poilsiautojų nebereikia?

Romantiškiausiu Lietuvos miestu ir turistų labiausiai lankom kurortu pripažįstamos Palangos valdžia, regis, labiausiai stengiasi, kad išguitų visus poilsiautojus ir gerų emocijų pasisemti atvažiuojančius žmones.

Išradingi kultūros darbuotojai šiemet kaip reikiant pasistengė, kad visi prieš šventes ir per jas norėtų atvykti į Palangą. Įspūdingai papuoštas miestas, J.Basanavičiaus gatvėje vilnijanti Baltijos šalių alėja, kuri plačiai nuskambėjo šalyje, vilioja atvykti ja pasigrožėti ir, žinoma, Palangos verslininkams palikti pinigų.

Deja, tas, kas pastaruoju metu apsilankė Palangoje, antrą kartą čia sugrįžti nebenorės. Ir jei ieškosime kaltųjų, pirštu drąsiai galima besti į valdžios pusę.

Savivaldybės administracija parengė, o Taryba dar rugsėjo 10 dieną priėmė analogų Lietuvoje neturintį sprendimą. Politinė dauguma nubalsavo, kad automobilių stovėjimas miesto centre nuo rugsėjo 1 dienos iki gegužės 31-osios būtų apmokestintas visą parą. Paprasčiau tariant, dvidešimt keturias valandas per parą ir septynias dienas per savaitę.

Anądien į Palangą atvyko keli šventiškai nusiteikę klaipėdiečiai, kurie norėjo pasigrožėti kalėdiniu rūbu pasidabinusiu didžiausiu Lietuvos kurortu, pasėdėti ir pasistiprinti J.Basanavičiaus gatvėje esančiose kavinėse. Romantika ir džiaugsmas staiga užgeso tuomet, kai miesto svečiai pamatė užblokuotus automobilio ratus. Ir todėl, kad jie nesusimokėjo rinkliavos už stovėjimą. Naivūs klaipėdiečiai nežinojo, kad Palanga – tarsi ne Lietuva, kad čia galioja kitos taisyklės, pagal kurias mokėti už automobilio pastatymą reikia kiekvieną dieną ir visą parą. O jie, nesusipratėliai, tikėjosi, kad savaitgaliais ir po darbo valandų parkomatai „užmiega“ ir jų „maitinti“ nereikia. Miesto svečius galima suprasti, nes visuose šalies miestuose, kur įvesta rinkliava už automobilių stovėjimą, mokesčiai savaitgaliais ir darbo dienomis po 18 valandos nerenkami.

Panašiai elgtis žadėjo ir Palangos valdžia. Liepą įvedusi rinkliavą už automobilių pastatymą miesto centre, ji trimitavo, kad baigsis vasara, baigsis ir poilsiautojų „gręžimas“ – esą nuo rugsėjo 1 dienos iki gegužės 31-osios dviejų litų už valandą rinkliava bus renkama tik savaitgaliais ir tik nuo 10 iki 22 valandos.

Tačiau atėjo rugsėjo 1-oji ir genialieji „Palangos rinkliavų centro“ darbuotojai apsižiūrėjo, kad nupirko, švelniai tariant, truputėlį prastus parkomatus. Tokius, kuriems labai sunku būti penkias dienas išjungtiems, o paskui dvi dienas priiminėti monetas. Todėl Palangos valdininkai nusilenkė technikai ir pakoregavo rinkliavos taisykles, nustatydami, kad parkomatai turi dirbti visą parą septynias dienas per savaitę.

Tiesa, norėdami šiek tiek užglaistyti savo sveiko proto nebuvimą, sprendimą parengę valdininkai sugalvojo, kad tokiu būdų sumažins rinkliavą ir poilsiautojai bus patenkinti. Genialu – mažinant padidinti. Nesunku suskaičiuoti, kad jei rinkliava būtų renkama tik savaitgaliais nuo 10 iki 22 valandos, savaitę automobilį miesto centre pastatęs poilsiautojas turėtų sumokėti 48 litus. Pagal dabar patvirtintą tvarką, poilsiautojas iš savo piniginės už tą patį laiką turi ištraukti 168 litus. Tad kaip, gerbiamieji politikai, sumažinote rinkliavą?

Gerai, tarkime, kad šis mokestis yra skirtas tiems, kurie į Palangą atvažiuoja kelioms valandoms, vienai ar dviem dienoms, nes tie, kurie atvyksta ilgesniam laikui, turi kur nemokamai palikti automobilį. Tačiau ar kas nors skaičiavo, kiek pajamų verslininkams, o sykiu ir į miesto biudžetą, suneša tie vienadieniai poilsiautojai. Nesunku pastebėti, kad vienadieniai bei savaitgaliniai poilsiautojai ir išleidžia daugiausia pinigų, nes jie nevengia pramogų, maitinasi ir svaiginasi  kurorto kavinėse.

Dar vienas valdžios argumentas, kodėl esą tokia rinkliava reikalinga, – būtinybė miesto centre sureguliuoti automobilių srautus. Gerbiamieji, parodykite miesto centre žiemą susidarančias mašinų spūstis!

Po tokių miesto Tarybos sprendimų, kurie priverčia tik beviltiškai trūkčioti pečiais, neabejotinai teisūs yra tie, kurie burnoja „ant Palangos“, kurie mieliau renkasi svečių šalių kurortus.

Palanga jau anksčiau buvo vadinama nerealiai brangiausiu kurortu. Panašu, kad tokį titulą ir stengiamasi išsaugoti.      

Net ir didžiausius sentimentus bei meilę kurortui jaučiantys piliečiai vis dažniau renkasi Ventspilį, kur latviai net išmoko lietuviškai kalbėti, ar Turkiją, kur už 600 litų galima gauti ne tik savaitę viešbutyje su „viskas įskaičiuota“, bet ir garantuotą orą.

Bet kokį norą atvykti į Palangą užmuša įvesti vienas už kitą išradingesni mokesčiai ir 5 litus kainuojanti balta kava, kai tokios kainos jau yra praeitis.

Imkite, kas nemokama. Todėl Palangos valdžiai ir verslininkams siūlau pasinaudoti nieko nekainuojančiu patarimu: gal nesistenkite kurti Kalėdų ir naujametės šventės, nes jau persistengėte, kad į jas niekas neatvyktų.