Aukščiausia instancija: atrakcionams Šventosios Jūros gatvėje – ne vieta

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė neskundžiamą nutartį atmesti UAB „Laureta ir ko“ apeliacinį skundą. Bendrovė prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės sprendimą, kuriuo nebuvo leista įrengti atrakcionų Šventojoje, sklypuose Jūros g. 22A, 22B bei 22C, o taip pat Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo teismas netenkino UAB „Laureta“ skundo dėl minėtojo Savivaldybės sprendimo panaikinimo.
LVAT teisėjų kolegija nustatė, jog bendrovė 2012 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją prašydama leisti pratęsti arba išduoti naują leidimą atrakcionų veiklai vykdyti E. Freimanaitei bei B. M. K. Putriui nuosavybes teise priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuos bendrovė nuomojasi.
Tų pačių metų gegužę Savivaldybės administracija prašymą tenkinti atsisakė, nes nustatė, jog prašyme nurodyta veikla neatitinka nuosavybės dokumentuose nustatyto žemės naudojimo būdo. Norint vykdyti šiuose sklypuose atrakcionų veiklą, reikia pakeisti žemės naudojimo būdą bei parengti supaprastintą statybos projektą.
Nesutikusi su šiuo sprendimu bendrovė kreipėsi į teismą, kuris jo skundą atmetė konstatavęs, jog atrakcionų parkas gali būti įrengiamas komercinės paskirties objektų teritorijoje, o ne gyvenamosios paskirties teritorijoje, kuriai priklauso minėtieji sklypai.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti bendrovės „Laureta“ skundo.
Žemės įstatyme nustatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. O LVAT kovą priėjo išvadą, jog atrakcionai yra pramoginis įrenginys, kurio, kaip pramogos objekto statyba, galima, jei žemės sklypas patenka į komercinės paskirties objektų teritoriją.
Tuo tarpu minėtųjų žemės sklypų pagrindinė paskirtis – „kita“, naudojimo būdas – „gyvenamosios teritorijos“, naudojimo pobūdis – „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“.
Vadovaudamasi viešojoje teisėje galiojančiu principu, visa tai, kas nėra leidžiama, yra draudžiama, atsižvelgus į ginčo žemės sklypams nustatytą naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, bei į minėtą LVAT išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bei Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendime padaryta išvada, jog ginčo teritorijoje negalimas pramoginės paskirties objektų – atrakcionų – atsiradimas.